Astravo atominė elektrinė – po ekspertų didinamuoju stiklu

20 km iki Lietuvos sienos pastatyta Astravo atominė elektrinė Lietuvos gyventojams kelia ne mažiau nerimo nei siaučianti koronaviruso pandemija. Praėjusį penktadienį rajone apsilankęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad branduolinė elektrinė Baltarusijoje, Astrave, nėra saugi nuo pat vietos parinkimo.

Grėsmė nacionaliniam saugumui

„2010 m. buvo parinkta vieta. Espo konvencija, daugiau kaip 30 šalių narių pripažinta, kad vieta parinkta netinkamai – čia didžiausias nesaugumo momentas. Nekalbėsiu apie technologinius dalykus, nes yra daug diskusijų tarptautinėje erdvėje. Nacionalinė mūsų pozicija, kuri įtvirtinta įstatymu, – ši elektrinė yra grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui, žmonėms, sveikatai ir aplinkai. Dėl to darome visus žingsnius, kad pati branduolinės sauga būtų sustiprinta“, – sakė energetikos ministras.

Anot jo, yra pateiktos 29 rekomendacijos, kurios privalo būti įgyvendintos iki komercinio paleidimo. Dabar yra kuro įkrovimo stadija, kiekvienas etapas didina riziką, pastaroji bus didžiausia, kai atominė elektrinė bus paleidžiama visu pajėgumu. „Kiekvieną savaitę kalbamės su Europos Komisija tam, kad streso testų rekomendacijos būtų įgyvendintos. Mūsų pagrindinė nuostata – kad šis projektas būtų prižiūrimas Europos Komisijos kartu su tarptautiniais ekspertais, visos ES už branduolinę saugą sudarytos ekspertų grupės. Yra maždaug 15 ekspertų, kurie ne tik „varto popierius“, bet realiai prižiūri, važiuoja į šį objektą. Tai pagrindinis instrumentas, kurį naudojame dabar, naudosime ir ateityje“, – užtikrino ministras Ž. Vaičiūnas. Jis pridūrė, jog savo darbą atlieka ir tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA).

Duomenys – įvairiais kanalais

Ž. Vaičiūnas dėstė, kad dabartiniu laikotarpiu Vyriausybės uždavinys – užtikrinti pasirengimą bet kokiems atvejams. Tačiau šiuo metu tikrai nėra tokios situacijos, dėl kurios reikėtų kelti paniką. „Instrumentai veikia, davikliai yra, funkcionuoja monitoringo sistema. Jei suprantame situaciją, Baltarusijos režimą, kur šiuo metu vyksta pokytis, kuris neaišku, kuo baigsis – iš esmės neturint patikimos informacijos iš Baltarusijos, yra kiti kanalai, galime gauti patikimus duomenis iš tokios organizacijos kaip TATENA, kuri privalo informuoti“, – dėstė ministras.

Jis priminė, kad dar gegužę dėl branduolinės saugos reguliatorių buvo pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Dėl išankstinio perspėjimo apie esminius žingsnius. Iki šiol, anot Ž. Vaičiūno, apie kuro atvežimą, įkrovimą pagal numatytas procedūras Lietuva buvo informuota. „Iš esmės mūsų uždavinys pasiruošti blogiausiam, bet tikėtis geriausio“, – apibendrino pašnekovas.

Rajonas pasirengęs

Klaipėdos rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos vadovas Artūras Bogdanovas „Bangą“ informavo, kad visos sudėties komisija jau aptarė mūsų Savivaldybės pasirengimą dėl Astravo atominės elektrinės keliamų grėsmių. „Esame atlikę analizę, kokio pavojaus lygio priemonių turėtų būti imtasi, esame įvertinę pagal pateiktą medžiagą, metodologiją, galimą avarijos atveju debesies pasklidimą. Esame pasirengę planą avarijos atveju. Vienintelis dalykas, ko prašoma iš mūsų (avarijos atveju darbus koordinuotų valstybė), tai galimai pabėgėlių priėmimas, užtikrinimas gyvenimo sąlygų, papildomų priemonių. Žinoma, ir informacijos teikimas“, – sakė A. Bogdanovas.

Anot jo, yra paskaičiuota, kad avarijos atveju, vyraujant įprastiems vėjams, dalį rajono teritorijos kenksmingos medžiagos, tikėtina, pasiektų po 12 val. nuo avarijos. „Geografiškai esame palankioje vietoje, galime nuraminti žmones ir, tikiuosi, kad apskritai tas pavojus negresia“, – sakė Ekstremaliųjų situacijų komisijos vadovas.

Pasitarus su Klaipėdos miesto savivaldybės atstovais nuspręsta pirkti vienkartinių išlankstomų lovų. Uostamiestis įsigis 1 000, rajonas – 300. Jos galėtų praversti įvairiais atvejais, tiek dėl cheminių ar branduolinių avarijų, įvairių stichinių nelaimių, pandemijų ir kt.

Agnė ADOMAITĖ