Darželių stygių malšins privatininkai

Andriaus JOKUBAIČIO asociatyvi nuotr.

Darželių deficitas – viena iš opiausių Klaipėdos rajono problemų, atbaidanti būsto rajone besidairančius naujakurius. Savivaldybės vadovai, spręsdami susiklosčiusią situaciją, įžvelgė galimą verslo nišą ir paskatino privačias iniciatyvas, juolab kad padidino kompensaciją lankantiesiems privačius rajono darželius nuo 150 Eur iki 200 Eur per mėnesį. Susidomėjusiųjų radosi su kaupu.

Deklaracijų klastojimas – įprasta praktika

Savivaldybės administracijos apytiksliais duomenimis, šiuo metu darželius Klaipėdos mieste lanko apie 1 000 rajono vaikų. Sendvario seniūnijoje situacija yra sudėtingiausia. Anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo Algirdo Petravičiaus, yra gauta 115 prašymų (dėl 2016 m. gimusių vaikų), norinčių lankyti ikimokyklines ugdymo įstaigas. Priima tik 9. Gimusiųjų 2017 m. yra gauta 130 prašymų, priimama 14. „Tad yra apie 200 vaikų, kurie turi ieškoti kitų išeičių“, – liūdną situaciją apibendrino A. Petravičius.

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas atkreipė dėmesį, kad tai nėra tikslūs skaičiai, nes dalis žmonių iš naujų gyvenamųjų teritorijų (Sendvario, Gargždų, Priekulės, Jakų) čia nėra deklaravę gyvenamosios vietos, ypač gyvenantieji sodininkų bendrijose. Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas pateikė iškalbingą duomenų palyginimą: „Šiuo metu Sendvario seniūnijoje deklaravusių gyvenamąją vietą yra per 10 tūkst. Tačiau išduotų konteinerių gyvenamiesiems namams skaičius yra dvigubai didesnis. Tad galima tik įsivaizduoti, kokio masto yra potencialas.“

Akivaizdi sena problema, jog gyventojai, norėdami užsitikrinti priimtiną vietą uostamiesčio ikimokyklinio ugdymo įstaigose, klastoja gyvenamosios vietos deklaracijų duomenis.

Daugiafunkciam centrui lėšų nėra

B. Markauskas patikino, kad viena iš Savivaldybės funkcijų – užtikrinti ikimokyklinį ugdymą, dėl to yra paskelbtas konkursas įsigyti žemės sklypą Sendvario seniūnijoje, kur būtų statomas daugiafunkcis centras. „Susitinkame su potencialiais investuotojais, kalbamės. Aišku viena, kad dabar Savivaldybė neturi finansinių išteklių šio centro statybai. Tačiau žemę nusprendėme įsigyti, galbūt projektą pavyktų įgyvendinti etapais“, – svarstė rajono meras. Kad gyventojai turėtų galimybę užtikrinti vaikams ikimokyklinį ugdymą, buvo padidintos kompensacijos nuo 150 Eur iki 200 Eur tėvams, kurių atžalos lanko privačias rajono įstaigas. Taip pat Savivaldybės vadovybė nusprendė skatinti privačias iniciatyvas steigti darželius. Jau kurį laiką tiek Savivaldybės internetinėje svetainėje, tiek socialiniuose tinkluose buvo platinamas vizualinis skelbimas su išskirtais konkrečiais punktais, kaip įsteigti 10 vietų privatų vaikų darželį.

Klaipėdos rajono savivaldybės mero patarėja Toma Tuzovaitė-Markūnienė teigė, jog susidomėjimas buvo gana didelis, skaičiuoja 14 susidomėjusiųjų darželių steigimu, ikimokykliniu ugdymu. „Tačiau kartu pasidarė neramu, ar neatsiras per daug darželių, tuomet investicijos nepasiteisintų. Kita vertus, pastebėjome, kad interesantai turi skirtingas stiprybes, galimybes, tad įžvelgiame realią kooperavimosi galimybę. Kad ja būtų pasinaudota, ketvirtadienį visus sukvietėme prie apskritojo stalo“, – kalbėjo T. Tuzovaitė-Markūnienė.

Gargždus gelbsti „Pasakėlė“

Atsiliepusieji į kvietimą atskleidė planus kurti darželius Sendvario, Priekulės, Gargždų, Dauparų–Kvietinių seniūnijose. Anot Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Nijolės Gotlibienės, Gargžduose eilėje dėl ikimokyklinių įstaigų lankymo yra 237 vaikai, gimę 2017 m. Iš jų 120 patenka į įstaigas, 95 – ne. 22 vaikų tėvai nurodė, jog lankytų ikimokyklinę įstaigą nuo 2020 m. Tad Gargžduose yra 4 papildomų lopšelio grupių poreikis, dėl kito amžiaus vaikų problemų nekyla, yra tik pavieniai atvejai.

Gargžduose jau veikiančio privataus darželio „Pasakėlė“ savininkas Aurimas Mockus, atsižvelgdamas į statistiką, neslepia užmojų plėstis. „Šiuo metu Gargžduose ir Klaipėdoje ugdome 111 vaikų. Kaina ugdytiniui yra 350 Eur plius maistas. 200 Eur kompensuoja rajono Savivaldybė. Išsilaikyti nėra lengva, nes profesionaliems pedagogams reikia ir didesnių atlyginimų. Dar pernai svarstėme apie užsidarymą, tačiau pasikeitė valdžia, požiūris… O konkurencija yra sveikintinas dalykas, nereikia bijoti. Mus irgi kažkas laidojo…“ – apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo A. Mockus. Jis prisipažino apie galimybę kooperuotis negalvojantis, nes plėtoti verslą jau ir su giminaičiais sudėtinga, o ką kalbėti apie nepažįstamus.

Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius pastebėjo, kad 51 vaikas (kuriam yra mokama Savivaldybės kompensacija) lanko „Pasakėlę“, iš jų 39 – Gargžduose. „Jei „Pasakėlės“ nebūtų, situacija Gargžduose būtų labai sudėtinga“, – atvirai užsiminė vedėjas.

Gargžduose veikiančio žaidimų centro „Kūlverstukų šalis“ įkūrėja Asta Pilipuitienė prisipažino, kad jei atidarytų darželį, tai tik miško su ekologine pakraipa: „Tai mano vizija, misija.“

Rajone įsikurs „Saulė ir Mėnulis“?

Sąmoningos tėvystės centro, privataus darželio „Saulė ir Mėnulis“ įkūrėjai Ramunė ir Egidijus Žiliai jau trejus metus vysto veiklą Klaipėdoje, ugdo 40 vaikų (7 iš mūsų rajono), tačiau planuoja steigti darželį ir Katkuose, ketina pirkti sklypą. „Esame humanistinio ugdymo atstovai, teikiame prioritetą ekologiškumui“, – kalbėjo Ramunė. „Saulės ir Mėnulio“ darželyje vaikas turi galimybę augti visapusiškai – pažinti pasaulį ir save per gėrio prizmę, meilę gamtai, Dievui. „Mes taikome Š. Amonašvilio siūlomus humanistinės pedagogikos principus, priimančius žmogų pirmiausia kaip dvasinę esybę, kuriai įgimta aistra tobulėti, augti, pažinti, siekti laisvės“, – rašoma įstaigos tinklalapyje.

Darželių steigimo galimybe susidomėjo ir nemažai reemigrantų. Viktorija Šmitaitė iš Klaipėdos turi 12 metų pedagoginio darbo patirties. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo srityje dirbo ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje. „Vyras turi statybų įmonę, kurioje šiuo metu dirbu personalo vadove, tačiau esu muzikos pedagogė, andragogikos kaučerė, taip pat geštalto meno terapijos praktikė. Mūsų nuomone, būtina kooperuotis, tik tada būsime stiprūs“, – įsitikinusi V. Šmitaitė. Jos nuomone, humanistinės pakraipos, ekologinių darželių atsiradimas yra sveikintinas, tačiau svarbiausia, kad ikimokyk­linę įstaigą baigęs vaikas būtų paruoštas mokyklai, kitu atveju mokykloje patirs šoką.

Apskritojo stalo diskusijoje susirinkusieji buvo raginami dalintis kontaktais ir bendradarbiauti. „Mes padėsime, kuo galėsime iš savo pusės. Finansiškai negalime, tačiau suteiksime visą reikalingą informaciją. Juolab kad būtina pasidomėti inžineriniais tinklais, kokie jie planuojamų statyti darželių teritorijose“, – sakė Savivaldybės vadovai.

Agnė ADOMAITĖ

Aut. nuotr.