Tarybos valdančioji dauguma gydys rajono sopulius

Valdančiosios daugumos atstovai (iš dešinės) – meras Bronius Markauskas, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė, vicemerė Audronė Balnionienė ir Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Vaclovas Macijauskas – akcentavo, kad rajono ateitis nebebus planuojama kadencijomis, 4 metams į priekį. Valdantieji sieks ilgalaikio rezultato, įtraukiant bendruomenes, greitai sprendžiant problemas, bendradarbiaujant su valstybinėmis institucijomis, kaimyninėmis savivaldybėmis ir tariantis su gyventojais.

Gargždų kultūros centras bus renovuojamas, miesto parkas tvarkomas, daugiafunkcis sporto centras su baseinu statomas – tokius užmojus ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje pristatė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos valdančiosios daugumos atstovai su meru Broniumi Markausku priešakyje.

Valdantieji atvirai pareiškė, jog rado prastą situaciją biudžete – žiojėja 2 mln. eurų skylė. Nepaisant to, užtikrino, kad strateginiai tikslai bus įgyvendinti, tam ieškoma įvairių finansavimo galimybių, susitikimas su premjeru Sauliumi Skverneliu jau įvyko.

Šūsnis projektų – stalčiuose

Klaipėdos rajono savivaldybės meras B. Markauskas informavo, jog valdančiosios daugumos atstovai po rinkimų sudarė Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininko Nerijaus Galvanausko vadovaujamą darbo grupę, kuri išgrynino ketverių kadencijos metų pagrindinius tikslus. „Dirbo labai konstruktyviai ir atsakingai. Vyko daug ginčų, tačiau pavyko susitarti dėl visų pagrindinių klausimų. Keletą kartų rinkosi visi valdančiosios daugumos atstovai – darbų programa patvirtinta. Žinoma, jai įgyvendinti pirmiausia reikia lėšų, tad minusinis biudžetas labai neparankus“, – dėstė meras B. Markauskas.

Jis teigė, jog atėjęs dirbti rado daugybę suplanuotų projektų, kurie guli stalčiuose, nes jau yra nebetinkami, pasenę, o jų įgyvendinimas – nepakeliama našta Savivaldybės biudžetui: „Visi projektai bus peržiūrimi, greičiausiai jie bus įgyvendinami mažesne apimtimi nei planuota anksčiau. Projektams ieškome finansavimo ir iš kitų šaltinių, todėl jau dabar bendraujame su Vyriausybe, ministerijomis, siekdami pritraukti lėšų iš įvairių investicijų programų.“

Daugiafunkcį įspraus prie stadiono?

Trečiadienį B. Markauskas kartu su Administracijos direktoriumi Artūru Bogdanovu buvo susitikę su premjeru Sauliumi Skverneliu ir aptarė daugiafunkcio centro Gargžduose galimybes. Dar pagal ankstesnių Klaipėdos rajono savivaldybės vadovų planą Gargždų daugiafunkciam sporto centrui Dariaus ir Girėno gatvėje konkurso būdu bus pradėta ieškoti privataus investuotojo, kuris turėtų atlikti statybos darbus ir valdyti didžiulį sporto kompleksą daugiau nei dvidešimt metų. Tačiau, anot dabartinių valdančiųjų, šiuo atveju egzistuoja rizika, kad privataus investuotojo, kuris ne tik pastatytų, bet ir valdytų daugiafunkcį centrą, rasti nepavyks, todėl lygiagrečiai vykdomas ir naujas planas. „Projektas galėtų būti įgyvendintas 50 proc. lėšų pritraukiant iš valstybės biudžeto ir 50 proc. prisidedant Savivaldybei. Tačiau šiuo atveju daugiafunkcis būtų su universalia sporto sale ir baseinu, atsisakant ledo arenos. Daugiafunkcis būtų statomas šalia Gargždų miesto stadiono, sutvarkant ir gretutines teritorijas, išsprendžiant automobilių statymo klausimą. Artimiausiu metu šis projektas bus pristatytas visuomenei viešai diskusijai“, – teigė vicemerė Audronė Balnionienė.

Tiek B. Markauskas, tiek A. Balnionienė sakė, jog 50 proc. prisidėjimas iš valstybės biudžeto yra realus, tačiau visiškos garantijos nėra, tai paaiškės rugsėjį.

Investicijos – priemiesčio teritorijoms

Su premjeru S. Skverneliu aptartas ir Slengių „Brexito“ klausimas. Pasak mero B. Markausko, Vidaus reikalų ministerijoje visos procedūros yra pradėtos. Neaišku, kuo tai baigsis, tačiau procesas turėtų vykti civilizuotai, Vyriausybėje yra sudaryta darbo grupė, kuri peržiūrės tokio pobūdžio apklausų reglamentavimo tvarką ir pan. „Turime vilties, kad rajono ribos nebus keičiamos“, – sakė M. Markauskas.

Anot jo, dar vienas projektas, kuris yra labai reikalingas, tačiau nepradėtas įgyvendinti – daugiafunkcis centras, kuriame veiktų darželis, mokykla, sporto ir laisvalaikio kompleksas, Sendvario seniūnijoje. Juk būtent švietimo bėdos ir buvo vienos iš svarbiausių slengiškių nepasitenkinimo priežasčių. B. Markausko teigimu, Valstybės investicijų programos lėšos tokio tipo daugiafunkciam nėra skiriamos, finansavimo galima tikėtis nebent iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Atsakymo nebelaukiama. Tačiau yra galimybė mokyklą kurti ir Klaipėdos valstybinės kolegijos pastate, kuriame seniau veikė žemės ūkio technikumas. Šią idėją palaiko tiek premjeras, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Lėšos švietimui – racionalumo principu

Pagrindinis koalicijos partnerių dėmesys darbų programoje skiriamas švietimui. Sutarta iki 200 Eur per mėnesį didinti kompensaciją tėvams, kurių vaikai lanko privačius darželius Klaipėdos rajone. Anot Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininko Vaclovo Macijausko, sprendžiama vietų darželiuose trūkumo problema, peržiūrimas švietimo tinklas, atsisakant neracionalaus turto ir valdymo sprendimų. Vis dar yra mokyklų, kuriose yra po 1–2 pirmokus, jungtinės klasės… Planuojama miestelių ir kaimų darželius prijungti prie mokyklų, kai kurias mokyklas, neformaliojo ugdymo įstaigas sujungti, atsižvelgiant į dabartinį vaikų skaičių, demografinius rodiklius.

Ruošiamasi sukurti ir centralizuotą duomenų bazę popamokinio ugdymo įstaigoms (kad neliktų tik formaliai užsiėmimus lankančių vaikų, nes Savivaldybė tam skiria finansavimą). Taip pat ketinama prašyti tėvelių proporcingai prisidėti prie neformalaus vaikų ugdymo. Yra įstaigų, kur metams vieno vaiko popamokiniam ugdymui Savivaldybė skiria 500 Eur ir yra įstaigų, kur skiria 2 200 Eur. Tad, manoma, jog tėvų prisidėjimas turėtų būti proporcingas. Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas V. Macijauskas akcentavo, kad visos sutaupytos lėšos liks švietimui: „Jas galima nukreipti į švietimo kokybės bei švietimo darbuotojų atlygio didinimą, jos nebus skiriamos keliams ar kitiems projektams.“

Kultūros centras ir parkas neliks užribyje

Anot A. Balnionienės, planuojami ir kiti gargždiškiams svarbūs darbai: „Jau kitąmet tikimasi pradėti Gargždų kultūros centro renovaciją, gruodį ketinama vykdyti rangos darbų pirkimus. Gargždų parką planuojama tvarkyti etapais, kasmet iš Savivaldybės biudžeto tam skiriant apie 100 tūkst. Eur. Dar 250 tūkst. eurų žaliųjų plotų ir želdinių sutvarkymui tikimasi gauti iš ES fondų. Tvarkymo darbus ruošiamasi atlikti racionaliai, pradedant nuo želdinių sutvarkymo ir parko viršutinės dalies infrastruktūros. Valdančioji dauguma prie parko tvarkymo darbų kvies prisidėti ir Gargždus mylinčius gyventojus, bendruomenes.“

Administraciją įvertins išorės ekspertai

Valdantieji užsiminė, jog bus ieškoma galimybių modernizuoti ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pastatą, nes, kad ir kaip žmonės nemėgsta biurokratų, jie irgi turi teisę dirbti higienos normas atitinkančiomis sąlygomis.

Tik sudarius tinkamas sąlygas darbuotojui iš jo galima tikėtis ir rezultatyvumo. Pasiteiravus, ar bus įgyvendinti priešrinkiminiai pažadai Savivaldybės administracijoje atlikti vidaus auditą (dabar Administracijoje dirba per 300 darbuotojų), rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė atsakė: „Tik įsiliejus į darbą direktoriui, merui, jo patarėjai plika akimi buvo matoma, kad funkcijos paskirstytos ne visai taip, kaip turėtų būti, darbai šiek tiek „persidengia“, atsakingų kartais nėra. Skyriuose neatliekami reikalingi darbai, o užsiimama smulkesniais, ne tokiais reikšmingais. Buvo daug bendrauta su skyrių darbuotojais, atlikta analizė ir nutarta, kad reikia gilesnių įžvalgų. Savivalda turi būti orientuota į žmogų ir rezultatą – dėl to sutaria visi koalicijos partneriai, todėl, pasitelkus išorės ekspertus, tikrai bus atliekama Savivaldybės veiklos ir funkcijų analizė. Ši paslauga bus perkama. Ne tam, kad atleistume darbuotojus, o tam, kad paslaugos būtų suteikiamos greičiau ir kokybiškiau. Norime, kad gyventojai pajustų pokyčius, kad darbuotojai turėtų aiškias funkcijas ir būtų orientuoti į rezultatą.“

VERTA ŽINOTI

Iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, LR liberalų sąjūdžio ir „Bendros“ frakcijų suburta Tarybos valdančioji dauguma sutarė:

• Rengti verslo investicijų pritraukimo ir skatinimo strategiją, siekiant įtraukti ne tik Savivaldybės turimus instrumentus, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybę, Klaipėdos universitetą. Artimiausiu metu bus peržiūrima Savivaldybės išduodamų licencijų ir leidimų tvarka ir įkainiai. Bus siekiama trumpinti procedūras ir daugiau paslaugų teikti el. būdu. Taip pat kartu su verslu bus įvertintas mokesčių lengvatų poreikis, jų taikymas. Savivaldybė yra ir toliau bus atvira pokyčiams ir idėjoms.
• Į viešųjų paslaugų teikimą įtraukti bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas. Bus padidinta parama nevyriausybiniam sektoriui (nuo 96 tūkst. Eur iki 150 tūkst. Eur, planuojant, kad bendruomenių prisidėjimas papildomai sukurs apie 60 tūkst. Eur dydžio vertę). Konkurso būdu bendruomenės, sporto klubai, kultūros ir socialinio sektoriaus įstaigos įgyvendins didesnius projektus. Prioritetas bus teikiamas toms bendruomenėms, kurios finansuos projektus rėmėjų lėšomis, atliks daugiau savanoriško darbo arba įgyvendins „kietuosius“ (infrastruktūrinius) projektus.
• Dar daugiau finansavimo bus skirta ir gyventojų iniciatyvoms. Kelių tvarkymo programai, kuria gyventojai ir Savivaldybė prie kelių asfaltavimo prisideda lygiomis dalimis, dar vadinama „50+50 programa“, bus padvigubintas finansavimas. Planuojama jau kitąmet šiai programai skirti 0,5 mln. Eur lėšų iš Savivaldybės biudžeto.

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.