Triuškinanti G. Nausėdos pergalė:

nė vienoje Klaipėdos rajono apylinkėje I. Šimonytė neaplenkė varžovo

Prezidento rinkimų antrajame ture 53,37 proc. rinkėjų Klaipėdos rajone nepraleido progos išreikšti savo valią – balsuoti.

Rinkimų sekmadienis iš Klaipėdos kilusiam Gitanui Nausėdai padovanojo įtikinamą pergalę. Prezidento rinkimų antrajame ture už jį balsavo 65,86 proc. rinkėjų, už Ingridą Šimonytę – 32,86 proc. rinkėjų.

Klaipėdos rajone G. Nausėdai dar palankesni rezultatai: 71,34 proc., už I. Šimonytę – 27,63 proc. Naujasis šalies Prezidentas žada pokyčius tiek šalyje, tiek Simono Daukanto aikštėje stovinčioje prezidentūroje. Rinkimų kampanijos metu G. Nausėda viešėjo ir „Bangos“ redakcijoje, kurioje aptardamas šalies aktualijas žaismingai suskandavo ir garsųjį futbolo klubo šūkį „Kas laimės, kas laimės?“ Tik rinkimų naktį atsakymas buvo ne „Banga“, bet G. Nausėda.

Karklė – aktyviausia, Šiūpariai – pasyviausi

Rinkimuose dalyvavo 53,44 proc. rinkėjų. Klaipėdos rajone – 53,37 proc. Aktyviausiai balsavo Karklės rinkimų apylinkėje (62,64 proc.), Jakuose (60,89 proc.), Slengiuose (60,39 proc.), antroje Gargždų rinkimų apylinkėje (60,54 proc.), Kalotėje (57,41 proc.). Pasyviausi buvo šiūpariškiai (44,17 proc.), Venckų gyventojai (44,34 proc.), Dituvos (44,61 proc.), Kretingalės (44,90 proc.) ir Tilvikų (45,05 proc.). Nė vienoje Klaipėdos rajono apygardos apylinkėje I. Šimonytė nepralenkė G. Nausėdos. Vis dėlto TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis džiaugiasi I. Šimonytės pasiektais rezultatais ir viešai socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė, kad kvies ją vesti TS-LKD sąrašą 2020 m. Seimo rinkimuose, pergalės atveju jai bus patikėta vadovauti Vyriausybei.

Klaipėdos rajono apygardos rinkimų komisijos pirmininkas Zigmas Bitinas „Bangą“ informavo, kad išankstiniame balsavime antrajame Prezidento rinkimų ture balsavo 37 rinkėjais mažiau. Buvo 1824, o dabar iš anksto savo nuomonę pareiškė 1787. „Viskas vyko sklandžiai. Balsavimo biuletenių dėl Europos Parlamento rinkimų nepaėmė gal kokie 5 žmonės. Daugiau trikdžių buvo rinkimų dieną sekmadienį, mat vakarop strigo elektroninė sistema. Komisijos nariams teko užsirašinėti duomenis ranka, po to suvesti. Dauparuose norėjo žmogus balsuoti iš kitos apygardos, tačiau kaip tik tuo metu buvo užstrigusi sistema, jis palaukė 15 min. ir netekęs kantrybės išvažiavo. Lėkdamas automagistrale man skambino, piktinosi. Tačiau ne viskas mūsų valioje“, – apgailestavo Z. Bitinas.

Koją pakišo pilietiškumas?

Darbą komisija baigė pirmadienio ryte 7 val. Truputį pailsėjo ir vėl rinkosi, vyko planinis reitingavimo balsų dėl Europos Parlamento rinkimų patikrinimas.

„Taip pat gavome skundą iš Vyriausiosios rinkimų komisijos dėl Gargžduose įsikūrusių „Desertų namų“ iniciatyvos, jie per feisbuką ragino žmones balsuoti ir už tai siūlė pigesnės kavos ir pan. Atliekamas tyrimas“, – dar pirmadienį informavo Z. Bitinas.

„Desertų namų“ šeimininkė Ieva Jonušaitė, paprašyta pakomentuoti situaciją, tik šyptelėjo: „Skaniai pasijuokiau, ir viskas. Turbūt kažkas neturėjo, ką veikti ir paskundė, ieško adatos šieno kupetoje. Esame pilietiški, tiesiog norėjome, kad žmonės aktyviau dalyvautų rinkimuose, po to nedejuotų, kad ne tie išrinkti. Situacija absurdiška.“

Vakar Z. Bitinas pranešė, jog komisija ištyrė „Desertų namų“ atvejį, jokių pažeidimų, papirkimo sudėties neįžvelgė. „Moteris tik norėjo aktyvinti rinkėjus, pasireklamuoti. Nesiūlė balsuoti už konkretų vieną ar kitą kandidatą. Bet kuriuo atveju dabar bus tik­rai žymiai atsargesnė, rinkimų dieną būtina atida“, – akcentavo Z. Bitinas.

Daugiausia mandatų – konservatoriams

Europos Parlamente Lietuva turi 11 mandatų, dėl kurių rinkimuose varžėsi 301 kandidatas. Vadinasi, po 27 į vieną vietą. Neabejojama, kad būtent tuo pačiu metu vykę Prezidento rinkimai lėmė gyventojų aktyvumą ir Europos Parlamento rinkimuose. Dalyvavo 53,08 proc., Klaipėdos rajone – 52,86 proc.

Po vidurnakčio paaiškėjo Lietuvoje išrinktų politikų pavardės. Nuo galiojančių biuletenių Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai surinko 19,62 proc. ir gavo 3 mandatus, kuriuos iškovojo Andrius Kubilius, Liudas Mažylis ir Rasa Juknevičienė. Lietuvos socialdemokratų partija surinko 15,99 proc. ir gavo 2 mandatus Vilijai Blinkevičiūtei ir Juozui Olekui. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga surinko 12,66 proc. ir taip pat gavo du mandatus – Broniui Ropei ir Raimondui Šarūnui Marčiulioniui. Tačiau antradienį ryte valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pranešė, kad 54-erių buvęs sportininkas Š. Marčiulionis atsisako sekmadienį rinkimuose iškovoto Europos Parlamento mandato. Vietoje jo pagal partijos sąrašą į Europos Parlamentą turėtų patekti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Po vieną vietą Europos Parlamente atiteko Darbo partijai, surinkusiai 9,07 proc. balsų (mandatas Viktorui Uspaskichui), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, surinkusiam 6,51 proc. balsų (mandatas Petrui Auštrevičiui), Aušros Maldeikienės visuomeniniam komitetui, gavusiam 6,38 proc. balsų (mandatas Aušrai Maldeikienei) ir Valdemaro Tomaševskio blokui, surinkusiam 5,58 proc. balsų (mandatas Valdemarui Tomaševskiui).

A. Kubilius, R. Juknevičienė, J. Olekas ir A. Maldeikienė yra Seimo nariai, todėl jiems išvykus dirbti į Europos Parlamentą, Seime juos turėtų pakeisti kiti politikai. A. Kubilius, R. Juknevičienė, J. Olekas į Seimą yra išrinkti daugiamandatėje apygardoje, todėl juos Seime pakeistų žmonės pagal sąrašą, tačiau A. Maldeikienė yra išrinkta Vilniaus Žirmūnų apygardoje, todėl turės būti organizuojami nauji rinkimai į Seimą.

Rajono politikai ir kilo, ir leidosi

Priminsime, jog Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo ir Klaipėdos rajono politikai. Vicemerė Audronė Balnionienė Liberalų sąjūdžio priešrinkiminiame sąraše buvo septinta, tačiau pirmumo balsai ją kilstelėjo į šeštąją poziciją. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Justas Ruškys buvo vienuoliktas sąraše, po rinkimų liko penkioliktas, pirmumo balsais jį aplenkė kiti kandidatai. Nerijus Galvanauskas buvo septynioliktas, o pirmumo balsai jį kilstelėjo į keturioliktąją vietą.

Europos Parlamente – „aukso kasyklos“?

• Viešai skelbiama, kad europarlamentaro atlyginimas „ant popieriaus“ siekia 8,7 tūkst. eurų, o atskaičius mokesčius į kišenę įkrenta 6,8 tūkst. eurų. Oficialiomis darbo dienomis politikai taip pat gauna ir dienpinigius už kiekvieną praleistą dieną Briuselyje ar Strasbūre. Jų dydis siekia 320 eurų. Darbo vizitams už ES ribų dienpinigiai siekia 160 eurų.
• Beveik 25 tūkst. eurų per mėnesį parlamentaras gali skirti savo patarėjų komandai išlaikyti.
• Taip pat darbo reikalais suteikiama galimybė nemokamai mėgautis verslo klasės kelionėmis lėktuvu arba traukiniu. Keliaujantiesiems automobiliu už kiekvieną kilometrą sumokama 0,53 euro (kelionėms iki 1000 km) bei papildomai padengiami kelių ar keltų mokesčiai.
• Europarlamentarams, kurie nebuvo perrinkti antrai kadencijai, yra skiriamos išmokos, kurios dar vadinamos „auksiniu parašiutu“. Išmoka yra lygi mėnesiniam atlyginimui, kurį gaudavo Europos Parlamento narys, ir yra mokama 2 metus (jei EP narys išbuvo visą kadenciją). Vadinasi, politikas gali gauti papildomai apie 210 tūkst. eurų siekiančią išmoką, jei nebus perrinktas.
• Vidutiniškai visas Europos Parlamentas mokesčių mokėtojams kainuoja apie 1,8 mlrd. eurų, o tai sudaro apie 1,3 proc. metinio ES biudžeto. O kiekvieno parlamentaro 5 metų kadencija kainuoja apie 2,3 mln. eurų.
• Yra šalių, kurios papildomai apmokestina deleguotus europarlamentarus, todėl „į rankas“ jie gauna šiek tiek mažiau. Lietuvoje europarlamentarų uždarbis nėra apmokestinamas papildomai.
• Be viso to, kiekvieną mėnesį parlamentarai papildomai gauna 4,5 tūkst. eurų bendrosioms išlaidoms padengti. Šie pinigai skirti parlamentarų biurų nuomai, telefonų sąskaitoms ar prenumeratoms padengti, reprezentacinėms išlaidoms, konferencijoms. Tai ES biudžetui kasmet atsieina 40 mln. eurų.

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.