Tymų protrūkį sustabdyti gali tik skiepai
„Gyvybėms grėsmę keliantį tymų protrūkį Lietuvoje ir visame pasaulyje gali sustabdyti tik skiepai“, – tvirtina Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Rima LEONAUSKIENĖ. Su ja kalbėjomės apie tymų keliamus pavojus ir prevenciją.
Daugiausia – Kaune ir Vilniuje
– Kokia yra sergamumo statistika?
– Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pernai (2018 m.) Europoje tymais susirgo 82 tūkstančiai žmonių ir nuo šios ligos sukeltų komplikacijų mirė 72 europiečiai. Europoje didžiausi tymų protrūkiai vyksta tose šalyse, kur paskiepijama mažiausiai vaikų: Ukrainoje, Serbijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Rusijoje.
Lietuvoje 2018-aisiais iš viso užregistruota 30 tymų atvejų (keturiems vaikams ir 26 suaugusiesiems). Šiemet iki kovo 13 d. registruoti 128 tymų susirgimo atvejai, vidutinis sergamumo tymais rodiklis siekia 4,56 atvejų/100 tūkst. gyventojų. Tymai buvo diagnozuoti 45 vaikams ir 83 suaugusiesiems. Jauniausias pacientas – 7 mėnesių kūdikis, vyriausias – 70 metų. Daugumos sirgusiųjų skiepų būklė nežinoma arba buvo tiesiog neskiepyti. Daugiausia sirgusiųjų buvo Kauno, Vilniaus administracinėse teritorijose. Klaipėdoje registruotas 1 atvejis.
– Kaip plinta tymai?
– Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4–7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90–95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga. Tymais persirgęs ar pasiskiepijęs žmogus nebeserga. Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7–9 iki 17, kartais iki 21 dienos. Pasireiškia karščiavimu, viršutinių kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu, odos bėrimu. Prieš pasireiškiant kūno bėrimui, vidinė skruostų, minkštojo gomurio, dantenų, lūpų gleivinė išberiama smulkiomis, balkšvomis vadinamosiomis Filatovo-Kopliko dėmelėmis (specifinis tymų požymis), kurios būna 80–90 proc. ligonių. Bėrimai etapais plinta nuo galvos žemyn ir apima liemenį, galūnes. Pirmą dieną bėrimas pasireiškia rausvomis dėmelėmis, kurios atsiranda ant odos už ausų, veido, kaklo, o kitą dieną išplinta iki liemens, trečią dieną pasiekia rankas ir kojas. Šios dėmelės iš pradžių būna pavienės, vėliau susilieja, gali šiek tiek niežėti. Kai išberiamos galūnės, išbėrimas nuo veido pradeda nykti, oda įgyja rusvą atspalvį. Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonija, laringitas, otitas. Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu.
Gydymas simptominis
– Kaip gydoma ši liga?
– Jokio specifinio tymų gydymo nėra, jis simptominis – pagal tai, kokie simptomai vyrauja. Tai reiškia, kad sergant tymais vaistai vartojami nuo to, kas labiausiai kankina – ar tai būtų aukšta temperatūra, ar kosulys – bet ne nuo tymų. Jeigu prisideda antrinė bakterinė infekcija, skiriami antibiotikai.
– Ar iš tiesų skiepai yra vienintelis apsisaugojimo būdas?
– Taip. Tymai – skiepais valdoma užkrečiamoji liga. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, Lietuvoje nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijami vaikai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių – 15–16 mėnesių bei 6–7 metų amžiaus vaikai. Remiantis moksliniais tyrimais, įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas tymams susidaro po dviejų įskiepytų kombinuotos tymų, raudonukės, epideminio parotito vakcinos dozių. Todėl gyventojams, nežinantiems savo skiepijimo būklės arba skiepytiems tik vieną kartą, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tėvams reikėtų gerai pagalvoti prieš priimant sprendimą neskiepyti savo vaiko, nes tai gali atnešti išties skaudžių pasekmių. Keliautojams prieš vykstant į minėtas užsienio šalis reikėtų pasirūpinti savo ir savo vaikų skiepais.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, tymų ir raudonukės viruso sustabdymui reikalingos plačios 95 proc. siekiančios skiepijimosi aprėptys (dviem MMR vakcinos dozėmis). Deja, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje paskiepijamų vaikų dalis kasmet mažėja – 2009 m. siekė 97 proc., o jau 2018 m. – vos 92,2 proc. Klaidinga nuomonė, jog jeigu aplink mus niekas neserga, vadinasi, liga neegzistuoja ir nuo jos skiepytis nereikia. Juk mes nesergame būtent todėl, kad yra pasiekti aukšti profilaktikos – skiepijimosi – rezultatai. Jiems mažėjant, šios ligos gali grįžti.
