Sergamumas gripu sparčiai didėja
Lietuvoje viena po kitos savivaldybės skelbia gripo epidemiją. Klaipėdos rajono kol kas šiame sąraše nėra. Apie sergamumą gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis kalbamės su Klaipėdos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialiste Rima LEONAUSKIENE.
Suserga per 24–72 val.
– Kokie paskutiniai Jūsų turimi statistiniai duomenys?
– Ketvirtąją šių metų savaitę (2019 m. sausio 21–27 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 155,6 atvejai 10 tūkst. gyventojų. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 146 atvejai 10 tūkst. gyventojų.
Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Trečiadienį gripo epidemija jau buvo paskelbta 17 savivaldybių iš 60 ir kiekvieną dieną gripo epidemijos žemėlapis gali kisti.
– Kaip elgtis pajutus pirmuosius simptomus?
– Jei ligos pradžia ūmi, yra karščiavimas arba karščiavimas su šaltkrėčiu (>38° C), bendras silpnumas, galvos, raumenų skausmas ir nors vienas šių kvėpavimo takų sistemos simptomų: kosulys, gerklės skausmas, dusulys, reikia nevykti į darbą, vaikų ugdymo įstaigas ir kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigas.
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Gripu galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24–72 val. (vidutiniškai per 48 val.).
Išvengti padės skiepai ir higiena
– Kokias išskirtumėte prevencines priemones?
– Nors skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, nereikėtų pamiršti ir nespecifinių gripo bei ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių.
Rekomenduojama tinkamai ir dažnai plauti rankas, nusiplovus jas nusausinti; vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis; vengti masinių žmonių susibūrimo vietų; laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas; neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos; gerai vėdinti patalpas.
– Ar vertėtų pasitelkti medicinines kaukes?
– Žinoma, sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint, bei sveiki žmonės slaugydami sergantį asmenį, dirbantys aptarnavimo srityje (kasininkės parduotuvėse) taip pat turėtų dėvėti medicininę kaukę.
Susirgę gripu kartais galime neišvengti ir sunkių gripo komplikacijų bei mirčių nuo gripo. Šiemet esame Lietuvoje jau užfiksavę 10 mirčių nuo gripo.
Tai žinotina
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta kaip veiksmingiausią gripo specifinę profilaktikos priemonę, kuri apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasiskiepyti nuo gripo rekomenduoja visiems asmenims, vyresniems nei 6 mėnesių, o ypač rizikos grupių asmenims:
• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• nėščiosioms;
• asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis • ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
