Pedagogų stygius rajone: priima dirbti ir be reikalingo diplomo
Senstanti pedagogų bendruomenė ir jų stygius vis labiau sargdina Lietuvos švietimo sistemą. Nors švietimas pristatomas kaip vienas iš pagrindinių valstybės prioritetų, statistika to neatspindi. Lietuvoje daugiau nei 50 proc. mokytojų amžiaus vidurkis yra per 50 metų. Pedagogų iki 30 metų tėra vos 4 proc. „Sistema neatsinaujina“, – viešai yra pripažinusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Klaipėdos rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovai atviri – jaunus pedagogus atbaido menkas atlygis.
Direktoriams leista mokyti
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius „Bangai“ pasakojo, kad kiekvienų metų vasarą vyksta didesnė ar mažesnė mokytojų kaita daugumoje švietimo įstaigų: „Vieni pedagogai dėl didesnio darbo krūvio, gauto darbo arčiau gyvenamosios vietos renkasi kitą įstaigą, kiti išeina užtarnauto poilsio, treti apsisprendžia pasitraukti iš švietimo sistemos. Paklausiausi yra tiksliųjų, gamtos mokslų specialistai, mokytojai, dirbantys su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Mokyklų vadovai, ieškodami sprendimų užtikrinti ugdymo programų vykdymą, kartais turi priimti į darbą ir mokomo dalyko diplomo neturintį ar tik studijuojantį pedagogą. Situacijos sudėtingumą parodo ir tai, jog Savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą leisti dirbti pagal atskirą susitarimą mokytojais ir mokyklų direktorius, kurių mokykloje neatsirado direktoriaus dėstomo dalyko specialisto. Pavyzdžiui, šiemet Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos, Kretingalės pagrindinės mokyklos direktoriai turės matematikos, Ketvergių pagrindinės mokyklos direktorius – fizikos, Plikių Ievos Labutytės pagrindinės mokyklos direktorė – biologijos pamokų.“
Problema dėl tiksliųjų mokslų
Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis teigė, kad dabar ugdymo procesas yra užtikrintas, pedagogų kolektyvas suformuotas. Tik anglų kalbos mokytojo trūksta, tad klasės po 21 ir daugiau vaikų kol kas nėra skaidomos į du pogrupius.
„Šiemet priėmėme jauną muzikos pedagogę, atsirado ir nauja socialinė darbuotoja. Mokyti tiksliųjų mokslų liko senbuviai. Birželį skelbėme ieškantys daugiau pedagogų, nes pagal naują etatinį apmokėjimą lyg ir nebuvo galima dirbti daugiau nei etatu. Tačiau mus pasiekė projekto išaiškinimai, kuriuose numatyta galimybė turėti didesnį krūvį, ir situacija išsisprendė. Tie, kurie turi didžiulius krūvius, gauna per 1 000 Eur (1010–1050 Eur) neatskaičius mokesčių, o dirbantieji etatu – apie 1 000 Eur neatskaičius mokesčių. Buvome paskelbę, jog ieškome ir matematikos, informatikos pedagogo, tačiau nesulaukiau nė vieno skambučio“, – liūdną situaciją atskleidė A. Alčauskis.
Pasak jo, Priekulėje yra daugiausia važinėjančių pedagogų: atvyksta mokytojai iš Klaipėdos, Palangos, Šilutės, Rietavo. „Kasmet išleisdavome po 1–2 užtarnauto poilsio, šiemet tokių nebuvo, tačiau, kaip minėta, atėjo jaunų specialistų, tad amžiaus vidurkis pakankamai normalus. Tos duobės, į kurią esą įkris švietimo įstaigos po 5 metų dėl pedagogų stygiaus, mes nematome. Mus gali skandinti tik tiksliųjų mokslų mokytojų stygius“, – įžvelgė grėsmę Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius.
Perkops 50 metų ribą
Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius vis dėlto pripažįsta, kad pedagogų bendruomenė kasmet vis labiau sensta. „Praėjusiais mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose dirbančio mokytojo amžiaus vidurkis buvo 49,5 m., neformaliojo švietimo (muzikos, sporto mokyklų, Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro) – 49,9 m. Tik ikimokyklinėse įstaigose pedagogų vidutinis amžius buvo kiek mažesnis – 44,7 m. Kas penktas bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose dirbantis mokytojas buvo vyresnis nei 60 metų. Prognozuojame, kad vidutinis pedagogų amžius šiemet rajone perkops 50 metų ribą“, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėjas.
Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktorius Egidijus Žiedas įsitikinęs, jog geriausia, kai švietimo įstaigoje dirba įvairių amžiaus grupių mokytojų, nes vieni kitus puikiai papildo. Jauni turi ryžto ir energijos, o vyresni – reikalingos patirties.
„Eskaluojama tema dėl senstančių pedagogų, tačiau mūsų mokykloje vyresnio amžiaus mokytojai dirba kuo puikiausiai, nematau tos problemos. Bendra situacija yra gera, juolab kad ateina ir jaunų specialistų. Pas mus kiti prašosi dirbti, nes „Krantas“ – gera mokykla“, – džiaugiasi E. Žiedas. Pašnekovas pridūrė, kad pačiam šiemet neteko skelbti konkurso pradinių klasių mokytojo pareigoms eiti, tačiau dar prieš 5–6 metus į tokią poziciją pretenduodavo 10 kandidatų. Dabar situacija yra pasikeitusi. „Pagrindinė priežastis – atlyginimas ir darbo sąlygos. Atlygis turi būti adekvatus atliekamam darbui“, – akcentavo E. Žiedas.
1 000 Eur neprivilios?
„Nemanau, kad artimiausiu metu sugebėsime į švietimo sistemą, ar tai būtų ikimokyklinis, neformalusis, ar bendrasis ugdymas, pritraukti daug savo darbą mylinčių, puikiai dalykiškai pasirengusių pedagogų. Kiek bediskutuotume apie mokytojo prestižą, bet valstybės siekis, kad vidutinis mokytojo atlyginimas 2020 metais būtų 1 000 Eur (neatskaičius mokesčių) nėra ta suma, kuri viliotų geriausius abiturientus rinktis pedagogo kelią“, – savo nuomone dalijosi Švietimo skyriaus vedėjas A. Petravičius.
Anot jo, bendrajame, neformaliajame ugdyme nuo šio rugsėjo perėjus prie etatinio apmokėjimo, jauno aukštąjį išsilavinimą įgijusio mokytojo atlyginimas už etatą, t. y. 36 val. (o visą etatą turės tikrai labai nedidelė dalis mokytojų) sudarys 914 Eur. „Jei norime gerai parengtų mokytojų, tai svarbu turėti ir puikius dėstytojus, kurie juos rengtų. Aukštosios mokyklos dėstytojo atlyginimas dažnai yra mažesnis nei mokytojo, tai kokybinio šuolio mokytojų rengime tikėtis sunkoka. Savivaldybių galimybės spręsti mokytojų trūkumo problemą, kuri ypač aštrės artimiausiu metu savivaldybėse, kuriose mokinių skaičius nemažėja, yra ribotos“, – įsitikinęs pašnekovas.
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
