Gyventojai rado alternatyvą valstybinei renovacijai

Klaipėdos rajone devyniolika daugiabučių renovuota Savivaldybės ir vienas gyventojų iniciatyva.

Žmonės vengia renovacijos bijodami, kad tai truks labai ilgai ir daug kainuos, todėl jie ieško išeičių. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas pripažįsta, kad situacija, susijusi su renovacijomis, Klaipėdos rajone yra nebloga, tačiau norėtųsi geresnės. Šiandien Savivaldybės iniciatyva rajone renovuota devyniolika daugiabučių, vienas atnaujintas gyventojų iniciatyva. Aštuoni namai yra įtraukti į daugiabučių modernizavimo programą.

Norėtų, bet neturi iš ko

Neretai gyventojai baiminasi daugiabučio atnaujinimo dėl kelių priežasčių: ilgo proceso, galimų finansinių sunkumų, renovacijos metu kylančių problemų. Nepaisant to, nemaža rajono gyventojų dalis norėtų atlikti namo modernizavimo darbus. „Visai norėčiau, tačiau renovacija užtruks ilgai ir neturėčiau finansinių galimybių, juk vis tiek po kiek laiko paskolą bankui reikės grąžinti“, – svarstė J. Janonio g. 30-ojo namo gyventojas Jonas Indriešiūnas. Štai kita šio namo gyventoja Adelė Račkienė teigia, kad renovacijos visai nenorėtų: „Niekada nenorėjau renovacijos, nes neturėjau iš ko paskui grąžinti sunaudotas lėšas. Man visada būna šilta, todėl nematau reikalo ką nors keisti. Tiesa, man butas nepriklauso, todėl neturėčiau teisės priimti tokio sprendimo.“

Daugiabučiuose gyvena daug žmonių, todėl gauti visų jų pritarimą yra sudėtinga, tačiau „Gargždų būsto“ direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Cirtautas pastebi, kad dabar kur kas paprasčiau nei buvo anksčiau. „Pasipriešinimo nesulaukiame, paskutiniu metu daugiau yra pageidaujančių renovacijos, tačiau jai pritarti, kad būtų gautas kreditas darbams apmokėti, turi ne mažiau kaip 55 proc. butų savininkų. Neretai prieš namo renovaciją pasisako vyresnio amžiaus butų savininkai“, – teigė K. Cirtautas. Nors prie vieno iš Gargždų miesto daugiabučio sutikta pensininkė Birutė Žilienė sako, kad tikrai pritartų namo atnaujinimui ir netgi to norėtų. „Man vis tiek valstybė kompensuotų, tai kodėl gi ne. Pačioj pradžioj, kai tik prasidėjo renovacijos, mano namo gyventojai buvo susirinkę ir svarstė šį klausimą, bet atsisakėm. Iš dalies gaila, nes dabar valstybė kompensuoja mažesnę dalį renovacijai panaudotų lėšų, negu tada, kai mes apie tai galvojome. Žiemą būna šalta, visos namo siūlės sutrūkinėjusios, gyvendama jaučiu diskomfortą“, – pasakojo B. Žilienė.

Sudėtingas procesas

„Daugiabučių modernizavimo procesas gana sudėtingas. Reikia savininkų sutikimo, kad būtų galima pradėti rengti investicinį projektą. Nustatyta tvarka organizuojamas susirinkimas, jei savininkai pritaria, perkama investicinio projekto rengimo paslauga. Vėl susirinkime nagrinėjamas ir tvirtinamas investicinis projektas, prieš tai jį suderinus su Būsto energijos taupymo agentūra ir dar daug kitų procedūrų reikia atlikti iki renovacijos pradžios“, – kalbėjo A. Kampas.

Per renovaciją gyventojai patiria nemažai nepatogumų. „Butuose keičiami vamzdynai, vaikšto statybininkai. Darbus lydi ir triukšmai, ir dulkės. Neretai į savo privačią erdvę gyventojai turi įsileisti darbininkus“, – sakė K. Cirtautas. Jį papildo ir A. Kampas: „Tenka pagyventi remonto sąlygomis. Būna nesusikalbėjimų su rangovais, bet tai sprendžiama vykstant darbams. Būna ir labai dalykiškų, ir nuomonių išsiskyrimo klausimų.“

Tačiau ne visi gyventojai piktinasi tokiais dalykais. „Labai džiaugiuosi, kad mūsų name pradėta vykdyti renovacija. Namo administratorius pasirūpina viskuo, todėl mums belieka pritarti arba nepritarti. Žinoma, buvo ir tokių, kurie nepritarė namo modernizavimui, mes juos perkalbėjome, kadangi renovacijos daugiabučiui tikrai reikėjo. Patiriame diskomfortą, tačiau tai labai žmogiški dalykai ir mes tai suprantame“, – kalbėjo šiuo metu renovuojamo Klaipėdos g. 42-ojo daugiabučio gyventoja Lina Sodienė.

Kitas būdas atnaujinti

Gauti finansavimą iš valstybės namo renovacijai reikia laukti ilgai. Gyventojai nenorėdami įsipareigoti bankui bei laukti nežinioje, kada bus patvirtintas finansavimas, sugalvojo išeitį – etapinę renovaciją.

Etapinės renovacijos metu namas tvarkomas palaipsniui, o ne visas iš karto. Pirmiausia atliekami svarbiausi, konkrečiam daugiabučiui reikalingi darbai, kurie sutaupo daugiausia namo energijos. „Įgyvendinant etapinę renovaciją, prioritetas skiriamas energiją taupančioms priemonėms, tokioms kaip šilumos punkto atnaujinimas, stogo bei sienų remontas ir šiltinimas, langų keitimas ir pan. Kokius darbus atlikti, gali patarti specialistai, bet galutinį sprendimą priima gyventojai“, – sakė „Mano Būsto“ Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas.

Ši alternatyva yra įgyvendinama ir Klaipėdos rajone pačių gyventojų iniciatyva. Kelių bendrijų pirmininkas Robertas Paulauskas sako, kad tokį renovacijos būdą vykdo jau seniai. „Su gyventojais pasitariame, paskaičiuojame ir nusprendžiame, kad namą atnaujinti dalimis mums išeina pigiau ir paprasčiau. Žmonės neprisiriša 20–25 metams prie banko paskolos, išsimoka kur kas greičiau, o atnaujinę vieną dalį pradedame galvoti apie kitas daugiabučio problemines dalis“, – pasakojo R. Paulauskas.

Gyventojai džiaugiasi šios alternatyvos rezultatais. „Mūsų name pirmiausia buvo atnaujintas šilumos punktas, vėliau pasikeitėme stogą, apsišiltinome šoninį fasadą, susitvarkėme laiptinę, ir viskas padaryta iš mūsų asmeninių lėšų. Už kiekvieną dalį išsimokėjome per metus ir neturėjome sunkios banko paskolos naštos“, – savo patirtimi dalijosi P. Cvirkos 31-ojo namo gyventojas Raimondas Kontrimas.

Deja, valstybė etapinės renovacijos nefinansuoja, kadangi atnaujinant po vieną dalį nėra sutaupoma 40 proc. šilumos energijos. Tiesa, jeigu būtų apskaičiuota visos, į etapinę renovaciją įtrauktos, namo dalys šilumos energijos sumažėjimo skaičiai būtų kitokie. „Etapinės renovacijos metu gaunama ta pati nauda, kaip ir valstybinės renovacijos atveju, tačiau valstybė net nesvarsto tam skirti finansavimo“, – piktinosi R. Paulauskas.

Skiriamas finansavimas

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa – tai viena iš LR Vyriausybės prioritetinių programų, skirtų daugiausia šilumos energijos suvartojančių daugiabučių energiniam efektyvumui didinti. Šioje programoje dalyvauti galima dviem būdais: per savivaldybę arba pačių gyventojų iniciatyva.

„Valstybės parama teikiama projektams, pasiekusiems ne mažesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę ir po namo atnaujinimo sutaupantiems ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos sąnaudų“, – aiškino Būsto energijos taupymo agentūros atstovė ryšiams su visuomene Eglė Pliuskuvienė.

Anot E. Pliuskuvienės, tokius rodiklius renovacijos metu pasiekusiems daugiabučiams valstybė 100 proc. kompensuoja atnaujinimo projekto ar jo dalies parengimą, autorinę priežiūrą, atnaujinimo projekto ekspertizę, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidas ir 30 proc. kompensuoja investicijas į daugiabučio atnaujinimą energinio efektyvumo didinimo priemones.

Nepasiturintiems asmenims, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą, apmokamos visos investicijų projekto rengimo ir įgyvendinimo išlaidos, paskolos ir palūkanų grąžinimas.

Edita STARKOVAITĖ

Aut. nuotr.