Gydymo įstaigų reforma: išgelbės ar nugramzdins?

„Esame Europos Sąjungos šalių dugne pagal gydymo įstaigų sistemos neefektyvumą ir, kas blogiausia, pagal mirtingumą nuo daugelio ligų. Tad pokyčiai būtini“, – įsitikinęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, užvedęs gydymo įstaigų reformos mašiną. Seimas permainoms pritarė, tačiau Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau vetavo priimtus įstatymus.

Viešumoje netyla kalbos, kad dėl reformos rajonuose gali būti uždaryta 20–30 ligoninių. Gargždų ligoninė esą taip pat gali būti juodajame sąraše. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ramina, jog reformuojant sveikatos sistemą neplanuojama uždaryti nė vienos gydymo įstaigos, orientuojamasi tik į paslaugų perprofiliavimą.

Nuo estų atsiliekame

Anot sveikatos apsaugos ministro A. Verygos, ši reforma turėjo būti jau seniai įgyvendinta: „Mūsų šalies sveikatos sistema jau pribrendo pokyčiams. Jų nori ir medikai, ir pacientai, ir ekspertai. To imtis skatina ir tarptautinės organizacijos, teikiančios rekomendacijas mūsų šaliai. Estija šiuos sprendimus priėmė dar Nepriklausomybės pradžioje, tuo tarpu Lietuva delsė labai ilgai. Šiuo metu Estija džiaugiasi gerėjančia gyventojų sveikatos būkle, o mes grimztame politizuotuose ginčuose.“

Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos teigimu, Lietuvoje egzistuoja didžiuliai sveikatos netolygumai, ir dalis gyventojų gauna nesaugias sveikatos paslaugas: „Sudėtingų paslaugų sutelkimas kompetencijų cent­ruose leistų išsaugoti labai daug gyvybių. Tų paslaugų perkėlimas į kompetencijos centrus ir griežta eilių kontrolė leis užtikrinti, kad mūsų piliečiai iš bet kurios Lietuvos vietos laiku pateks į aukštos kompetencijos gydymo įstaigas pas geriausius mūsų šalies medikus. Žinoma, prie to prisidės ir jau dabar kardinaliai atnaujinamas greitosios medicinos pagalbos automobilių parkas.“

Neuždarys, bet reorganizuos

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga akcentuoja, jog vykdomų pertvarkų tikslas nėra uždaryti ligonines. Siekiama jas reorganizuoti, todėl kalbėti apie įstaigų uždarymą esą yra neatsakinga. Nereikia tuo manipuliuoti bei pigiai politikuoti. Pasak jo, išgryninta paslaugų struktūra leis gydymo įstaigoms sėkmingai persiprofiliuoti ir teikti tokias paslaugas, kurios labiausiai reikalingos pacientams.

Neefektyvioms, paslaugų kokybės reikalavimų neatitinkančioms, nesuteikiančioms reikiamo kiekio paslaugų įstaigoms bus siūloma reorganizuotis ir persitvarkyti taip, kad jos veiktų efektyviai. Pavyzdžiui, ligoninėms bus galima jungtis prie kitos savivaldybės įstaigos ar valstybei pavaldžios įstaigos, kad būtų galima perplanuoti paslaugų teikimo rūšis, užtikrinti aukščiausius saugumo reikalavimus, sudaryti galimybes įstaigoms koncentruotis ir specia­lizuotis slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugų teikime. Būtent šių paslaugų labiausiai trūksta ir jos yra labai reikalingos. Tad ši reforma esą leis slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugas priartinti arčiau žmogaus bei didinti jų prieinamumą.

Tikimasi, jog išgrynintos paslaugos ir jų koncentracija leis užtikrinti adekvatų atlygį mūsų medikams, kurie šiuo metu yra priversti dirbti keliose gydymo įstaigose, kad užsidirbtų orų atlygį, ar net rinktis emigraciją.

Įstaigų vadovai – nežinioje

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė planuojamos gydymo įstaigų pertvarkos „Bangai“ nekomentavo, nes įstatymai dar neįsigaliojo: Prezidentė juos vetavo ir grąžino Seimui pakartotinai svarstyti.

Neseniai Gargždų ligoninės vyriausiosios gydytojos pareigas pradėjusi eiti Virgina Ruškienė ironizavo, jog iš vadovų prašoma teikti strategijas penkeriems metams, tačiau realiai nėra aišku, kas bus net po mėnesio. „Iš nuogirdų, žiniasklaidos skleidžiamos informacijos žinome, kad reforma galimai paveiks 20 ar 25 ligoninių veiklą, tačiau kas konkrečiai numatyta, niekas neaišku. Diskusijos prie apskritojo stalo su gydymo įstaigų vadovais, atitinkamomis asociacijomis, pacientų atstovais nebuvo – esame nežinioje“, – „Bangai“ teigė V. Ruškienė.

Ji pridūrė, kad buvo gydymo įstaigų vadovų pasitarimas, tačiau pastarasis taip pat paliko daug neaiškumų. Jame dalyvavo SAM viceministrė Lina Jaruševičienė ir pristatė kriterijus, pagal kuriuos bus vertinamos gydymo įstaigos. „Vienas iš jų – kad gydymo įstaigą būtų galima pasiekti per 60 min., taip pat hospitalizacijos rodiklis, nors mes jau 10 metų kalbame, jog tai nelogiškas kriterijus, nes mes negalime jo paveikti. Gargždų ligoninė turi 30 aktyvios terapijos gydymo lovų ir nieko keisto, kad iš rajono 60–80 proc. pacientų gydosi uostamiesčio įstaigose, nes mes neturime nei kardiologijos, nei neurologijos, urologijos, ginekologijos, pulmonologijos, gastroenterologijos, chirurgijos, nėštumo patologijos skyrių. Žinoma, suprantame, jog einama to link, kad rajoninėse ligoninėse liktų tik slauga ir konsultacinis-diagnostinis skyrius, aktyvų gydymą norima tiesiog eliminuoti ir teikti tik dienos stacionaro paslaugas“, – apgailestavo V. Ruškienė.

Anot jos, daug sumaišties sukėlė viešumoje skelbiama SAM surinkta informacija apie mirštamumo rodiklius patekus į ligonines dėl miokardo infarkto: „Esame lyginami kone su morgais. Informacija neatitinka tikrovės, vedami procentai iš dviejų pacientų, tai absurdas. Jei pacientas atvežamas jau klinikinėje mirtyje, jo neįmanoma išgelbėti. Iki Klaipėdos net nenuvažiavo. Tai iš tokios statistikos daromi apibendrinimai smukdo gyventojų pasitikėjimą gydymo įstaigomis, žemina gydytojų orumą“, – akcentavo Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja.

KOMENTARAS

• Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socia­linės rūpybos komiteto pirmininkė Audronė BALNIONIENĖ: „Akivaizdu, kad tai yra dar vienas „greitas sprendimas“, todėl reforma net nepavadinčiau. Juolab kad iš 141 Seimo nario balsavime dalyvavo tik 70, vadinasi, šis įstatymas ir Seime neturėjo tikro palaikymo ir buvo tiesiog „ištemptas“. Reforma paprastai apima visą sistemą, o čia nusitaikyta į atskiras grupes.

Teisingumo dėlei reikėtų pasakyti, kad šiame įstatyme dėl vadovavimo gydymo įstaigoms, atsakomybės, viešumo ir viešinimo klausimų yra tikrai teigiamų dalykų, kuriuos jau senokai reikėjo įgyvendinti.

Jei kalbėsime apie privatų verslą sveikatos srityje, tai numatomos tvarkos galimai juos paveiks, pasirašant sutartis su Ligonių kasa, o tai pažeidžia konkurencijos įstatymus iš esmės, kaip ir paciento teisę rinktis, kur gauti paslaugą.

Dėl ligoninių, taip pat ir Gargždų – situacija sąmoningai sudaroma labai miglota. Juolab kad skirtinguose Lietuvos regio­nuose ligoninių padėtis nevienoda: tiek dėl teikiamų paslaugų, tiek dėl finansų. Konkrečiai Gargždų atveju turime pripažinti, kad esame labai netoli nuo gausiai sutelkto įvairių specialistų komplekso Klaipėdoje. Todėl sudėtingesniais atvejais nemaža rajono gyventojų dalis kreipiasi tiesiogiai į Klaipėdoje esančias gydymo įstaigas. Kitas aspektas, kad esame žiedinė savivaldybė, todėl labiau nuo Gargždų nutolę gyventojai važiuoja, kur jiems arčiau ir patogiau: į Klaipėdą, Plungę ir t. t.

Vienaip ar kitaip, Gargždų ligoninė turi išlikti ir funkcionuoti. Čia būtina plėsti vyresnio amžiaus gyventojų palaikomojo gydymo (geriatrijos) ir slaugos paslaugų spektrą. Antrinės stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius skyrius būtina išlaikyti. Reikėtų diskutuoti dėl reanimacijos ir su sudėtingomis operacijomis susijusių paslaugų reikalingumo ir galimybių. Nes tai ir brangi medicininė technika, ir savo srities profesionalai, brangiai apmokami specialistai, kas yra sutelkta Klaipėdos ligoninėse.

Dėl ligoninės reikalingumo ir išsaugojimo Gargžduose visi argumentai tik už, nes tai liudija ir teikiamų paslaugų skaičius, ir finansiniai veiklos rezultatai.“