Visuotinis šaukimas: tarnyba tik į naudą?

Planuojama šaukti visus be išimties mokyklą baigusius jaunuolius

2015 metais dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje ir Baltijos jūros regione buvo sugrąžintas jaunuolių ir vyrų šaukimas į privalomąją karo tarnybą. Kasmet yra sušaukiama apie 3,5 tūkst. vaikinų nuo 19 iki 26 metų. Privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia kviečiami atlikti savanoriai.

Antradienį premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad visuotinį šaukimą ketina patvirtinti šioje kadencijoje, tai turėtų įvykti 2019 metais. Ketinama tarnybos termino nekeisti – esą dabar galiojanti 9 mėnesių sistema veikia gerai. Į privalomąją karo tarnybą kasmet norima pakviesti dvigubai daugiau nei šiuo metu – apie 6 tūkstančius jaunuolių. Planuojama šaukti visus be išimties mokyklą baigusius jaunuolius.

Buvo vienas kumštis

Kaip „Bangai“ teigė Tomas Valentinavičius, Dragūnų bataliono šauktinis, privalomoje karo tarnyboje jis patyrė tik teigiamas emocijas. „Iš pradžių šiek tiek blankiai žiūrėjau į visa tai, bet vėliau savanoriškai pasirinkau dragūnus. Manau, daug kas priklauso nuo to, su kokiais žmonėmis pradedi dirbti, kokie vadai, koks būrys. Aš papuoliau tikrai tarp geriausių vadų, nes kitų būrių žmonės sakė tą patį. Labai visi gerbia juos, ir pats mano būrys buvo labai geras, buvom vienas kumštis. Buvom vienas už kitą, padėjom, daug kartų kartu išgyvenom. Tikriausiai pats negalėjau pagalvoti, kad kariuomenėje tarp visiškai nepažįstamų žmonių galėjo būti toks sutarimas, tokia pagalba vienas kitam, tokios bendros pastangos“, – savo patirtimi dalijosi praėjusių metų šauktinis.

T. Valentinavičiaus teigimu, privalomas šaukimas visgi turi ir gerąją pusę, ir blogąją. „Lietuvoje yra gausu jaunimo, kuris emig­ruoja arba nieko nedaro, valkiojasi gatvėje. Manau, daugeliui praverstų pamatyti, kaip sunku gali būti kariuomenėje, bet kartu kokį malonumą tai kelia! Bet jei žmogus pašaukiamas, o jis tikrai nenori, vengia to, kariuomenėje būdamas jis simuliuos. Pats mačiau tokių šauktinių, pasiima pliuso režimą, ir nieko neveikia, apsimeta, kad serga, kam tokie reikalingi?“ – retoriškai klausė pašnekovas. Jo teigimu, visų perauklėti neįmanoma.

Tomas kalba ir apie pasitikėjimo problemą. „Kai pusė prievarta yra pašauktų, tai gal iškilus realiam pavojui dalis pabėgs? Gal kiti vidury lauko tave paliks? Todėl esu tik už visiškus savanorius. Ir vadams geriau, ir, manau, visi žmonės nori, kad juos gintų tam atsidavę kariai, o ne visokie simuliantai“, – svarstė buvęs Dragūnų bataliono šauktinis.

Net pesimistai nesigaili tarnavę

Biržietis Andrius (redakcijai pavardė žinoma) pritaria premjero S. Skvernelio siūlymui įvesti visuotinį jaunimo šaukimą. „Taip ir turėtų būti, kad į tarnybą imami tik jauni žmonės. Vienintelis NPPKT (nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – aut. pastaba) minusas, mano akimis, buvo, jog kviesdavo visus. Svarbiausia yra paruošti jaunus žmones, kurie dar nėra apsisprendę, ką toliau veiks gyvenime. Tačiau aš tarnavau su įvairaus amžiaus kariais. Beveik visi jie buvo vyresni, baigę studijas, turintys šeimas ir panašiai. Tačiau net didžiausi pesimistai, kurie keikėsi visus 9 mėnesius, kaip jiems atsibodo tarnyba, paskutinėmis dienomis sakė, jog nesigaili tarnavę. Tikrai tarnyba yra tik į naudą. Išbandai naujų dalykų, kurių civiliame gyvenime neišbandytum, išmoksti naudingų dalykų. Pagaliau suvoki, kas iš tikrųjų yra kariuomenė, jog tai nėra vien tik lakstymas, kliūčių ruožai ir t. t.“, – teigė šauktinis. Po pratybų jam pačiam būdavę sunku patikėti, jog nuėjo tiek kilometrų, iškentėjo tokį šaltį arba karštį. Pasitaikydavo, kad nebeturėdavo vandens, o likdavo eiti nemažai kilometrų su 15 kilogramų kuprine, arba reikėdavo ištverti lietų, kai visi drabužiai, miegmaišis permirkdavo. Ateidavo supratimas, kad vis tiek teks viską įveikti.

Prievolė varžo individualybę

Kitokią nuomonę pareiškė klaipėdiškis Egidijus (redakcijai pavardė žinoma). Anot jo, privalomoji karo tarnyba – šiuolaikinis valstybės šokių projektas, arba tarnauk, kaip tarnavo Antanukas sovietiniu laikotarpiu.

„Valstybė teigia, jog taip skatins ir patriotizmą, tačiau ar jums neatrodo absurdiška – skatinti per prievolę? Ar tik nereikės apversti A. Camus karste dėl tokių Lietuvos valdžios absurdiškų teiginių? Mano Tėvynė yra visa Žemė, niekada nebūsiu patriotas apibrėžtos teritorijos, kurios sienos gali keistis – didėti bei mažėti pagal tai, kaip nuspręs individas ar žmonių grupė“, – tvirtą nuomonę išsakė pašnekovas.

„Galbūt mūsų valstybė mano, jog mes esam jų vaikai iki gyvenimo galo? Tuo labiau, vieni sako, jog 9 mėnesiai yra labai mažai, esą niekas nepasikeis gyvenime… Žinoma, kai neturi tikslų ir nori būti mėsos kukulis, ridenamas per lėkštę, – pirmyn į armiją. Tačiau ką žmogus gali išmokti per 9 mėnesius? Ginti valstybę? Labai abejoju, ar bus ką ir ginti, kai ateis nedovanotini Lietuvai laikai, nes čia gyvens tik patriotizmo mylėtojai, o dauguma šauktinių ramiai sėdės valstybėse, kuriose žodžiai „laisvė“, „pagarba“ kažką reiškia. Aš leidžiu jums tarnauti valstybei, tačiau pirma tarnaukite individo laisvei ir protui“, – filosofiškai temą gvildeno klaipėdiškis.

Savanorystės principas priimtinesnis

Gargždiškis Paulius Lotužys įsitikinęs, jog premjero pasiūlymas nuo 2019 m. įvesti visuotinį šaukimą turėtų savų pliusų ir savų minusų. „Vaikinai, ką tik baigę vidurinę, pereitų vyriškumo mokyklą, būtų pasiruošę kariniam konfliktui. Tačiau nukentėtų mokslai, taip pat nukentėtų profesionalūs sportininkai, kas aktualu man. Prarasčiau tam tikrus įgūdžius. Dėl šios priežasties ir neturėtų būti priimtas šis įstatymas“, – kalbėjo Gargždų FK „Banga“ futbolininkas P. Lotužys.

„Mano nuomone, tarnauti tėvynei yra privalu. Galbūt ne taip drastiškai, kaip siūlo S. Skvernelis, kad vis dėlto būtų laikomasi dabartinės sistemos ir ji nebūtų pakeista. Kaip sakoma, „tik kariuomenėje berniukai tampa tikrais vyrais“. Be to, reikėtų nepamiršti ir mūsų švietimo sistemos, kas užpildys aukštųjų mokyklų, kolegijų ir kitų švietimo institucijų suolus? Įdomu, ar tai buvo vertinta“, – svarstė Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos prezidentas Marius Bertulis.

„Manau, reikia didinti savanorių skaičių, o ne šauktinių. Jeigu mūsų valstybė suteiktų geresnes galimybes KASP (Krašto apsaugos savanorių pajėgos – aut. pastaba), šauktinių mums šiuo metu, manau, nereikėtų arba reikėtų minimaliai. Šauktiniais siekiama didinti mūsų šalies saugumą. Tik klausimas, ar šauktinis, atėjęs ne savo noru, nebus pirmas tas, kuris bėgs iškilus pavojui Lietuvai. S. Skvernelio siūlymui nuo 2019 metų įvesti visuotinį šaukimą nepritariu. Esu už saugią, patriotišką Lietuvą. Bet negali kiekvienas jaunuolis būti kariu. Mano nuomone, reiktų šaukti tik tuos jaunuolius, kurie po vidurinės mokyklos nusprendė nebesimokyti“, – savo nuomonę išsakė Rūta Abramovičiūtė, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos gimnazistė.

Robertas MACIUS

Šiūparių pagrindinės mokyklos dešimtokas

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.