Klibinami amžini viešojo sektoriaus vadovai

Ilgamečiams vadovams, dirbantiems viešajame sektoriuje, naujieji metai prasidėjo ne itin maloniomis naujienomis. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiomis dienomis itin didelį dėmesį skiria viešojo sektoriaus valdymo skaidrinimui siūlydama pamažu visur nutraukti amžinų vadovų tradicijas. Klaipėdos rajone ypač akivaizdi švietimo įstaigų vadovų problematika.

Ribotos kadencijos prieš piktnaudžiavimą

Trečiadienį Prezidentė pateikė Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisas, kuriomis įvedamos 5 metų kadencijos valstybės ir savivaldybių įmonių bei valstybės ir savivaldybių valdomų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių vadovams bei nustatoma, kad tas pats žmogus negali eiti vienos įmonės vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Pasak Prezidentės, nepakeičiami vadovai susilieja su politikais, tampa neprincipingi, neskaidrūs ir valstybės interesus iškeičia į atskirų partijų ar politikų naudą. Tad siūloma įvesti ribotas vadovų kadencijas kaip papildomą saugiklį nuo korupcijos, nepotizmo, piktnaudžiavimo tarnyba. Prezidentės teigimu, viešojo sektoriaus veidas turi keistis – žmonėms reikia skaidraus ir atsakingo valstybės turto valdymo.

Pavyzdžiui, Telšių, Anykščių, Prienų, Šiaulių miškų urėdai vadovaujančias pareigas eina apie 30 metų. Amžini direktoriai viešpatauja ir kelių priežiūros įmonėse – „Automagistralės“ bei Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Telšių regiono kelių vadovai tą patį darbą dirba jau daugiau kaip 20 metų, tas pats asmuo Registrų centrui vadovauja jau 19 metų. Tuo tarpu kelių priežiūros įmonių efektyvumas ir uždarbis valstybei vis mažėja. Pernai visų valstybinių įmonių kapitalo grąža siekė vos 4,4 proc. – tai kone dvigubai mažiau negu EBPO vidurkis. Net 45 valstybinės įmonės į biudžetą iš viso nemokėjo dividendų ir pelno įmokų.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas „Bangą“ informavo, jog rajono Savivaldybė valdo arba turi daugumą akcijų trijose uždarosiose akcinėse bendrovėse: tai „Klaipėdos rajono energija“, „Gargždų stotis“ bei „Gargždų turgus“. Dviejų bendrovių vadovai vadovauja kelerius metus, trečios – 16 metų.

Stulbina direktorių savivalė

Pedagoginę bendruomenę diskusijoms nuteikė jau praėjusią savaitę Prezidentės pateiktos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis pradedamos taikyti švietimo įstaigų vadovų kadencijos ir jų ribojimas, nustatoma skaidresnė vadovų atranka ir veiklos vertinimas, stiprinama mokyklos savivalda.

Šalies vadovė yra gavusi ne vieną skundą iš mokyklų bendruomenių, kurias vis dažniau drebina konfliktai dėl direktorių savivalės: piktnaudžiavimo viršesne savo padėtimi, neskaidriai valdomų įstaigų lėšų, neadekvačių bausmių, taikomų pedagogams ir mokiniams. Mokyklų kolektyvai ir tėvai neturi galimybių pakeisti susiklosčiusios ydingos padėties ir inicijuoti pokyčių. Beje, pagal mokinių pasiekimus Lietuva tarp 28 ES valstybių užima tik 21 vietą.

Mokyklų atsinaujinimas yra siejamas su šiuolaikiniu vadovavimu, tačiau Lietuvoje daugiau kaip pusės švietimo įstaigų vadovų vadybinis stažas yra perkopęs 15 metų, o apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas siekia 30 ir daugiau metų.

Konkursai nesulaukia pretendentų

Prezidentė įstatymo pataisomis siūlo keisti švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką. Vienai įstaigai direktorius galės vadovauti tik dvi kadencijas. Vienos kadencijos trukmė – penkeri metai. Po pirmosios kadencijos jis turės iš naujo dalyvauti viešame konkurse. Švietimo įstaigų vadovais galės būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius, antradienį Vilniuje dalyvavęs šia aktualia tema surengtame pasitarime, „Bangai“ sakė, kad jame išsakyta daug pasiūlymų, tad Švietimo įstatymo pataisos dar bus koreguojamos. Tačiau švietimo įstaigų vadovų problematika yra akivaizdi.

„Mūsų rajone, jei iki 2018-ųjų iš 36 švietimo įstaigų vadovų neišeitų į pensiją, tai reikėtų skelbti net 26 konkursus. Deja, bet jau dabar susiduriame su pretendentų trūkumu. Nerandame mokykloms direktorių net geografiškai patraukliose vietovėse. Klasikinis pavyzdys – Kretingalės pagrindinė mokykla. Paskelbus konkursą minėtai pareigybei neatsirado nė vieno kandidato. Ogi ši mokykla yra patrauklioje vietoje, ne užkampyje, čia pat Klaipėda, Kretinga“, – „Bangai“ komentavo A. Petravičius. Viena iš svarbių priežasčių, kodėl nesiveržiama tapti švietimo įstaigų vadovais, visgi yra darbo užmokesčio ir atsakomybės netolygumai. „Štai 200 mokinių mokyklos vadovas, turintis 15 metų stažą, uždirba 1058 eurus. Tiksliųjų mokslų mokytojo, kurio darbo krūvis 36 valandos, mėnesinis atlygis – 1033 eurų. Tai kokia prasmė mokytojui tapti direktoriumi, jei atsakomybė išaugs, o atlyginimas liks beveik toks pat?“ – svarstė Švietimo skyriaus vedėjas, akcentavęs, kad dabar aktualizuojamas vadovų rezervo rengimas.

• Šiuo metu valstybė valdo 123 įmones, savivaldybės – 233, tačiau daugelio jų vadovai metai iš metų nesikeičia, o kai kurie savo postuose sėdi dar nuo sovietmečio. Dabar net 20 valstybės valdomų įmonių direktorių tas pačias pareigas eina daugiau negu du dešimtmečius, o kai kurie ir 30 metų. Apie 40 savo postuose sėdi jau daugiau kaip dešimtmetį. Daugiausia su postais suaugusių direktorių yra miškų urėdijose ir kelių priežiūros įmonėse.

Vilija BUTKUVIENĖ

A. VALAIČIO nuotr. (iš „Bangos“ archyvo)