Karių savanorių rikiuotė nutildė lietuvybės skeptikus

Pirmadienį Lietuvoje oficialiai atnaujinta nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba. Ją Klaipėdoje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione, pradėjo 495 jaunuoliai, iš jų – 19 merginų. Su šauktiniais susitikusi Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas įvertino karių gyvenimo sąlygas, su kuriomis jaunuoliai turės taikstytis devynis mėnesius. Tačiau panašu, kad patiems kariams gyvenimas ant metalinių lovų, normuoti pietūs ir net karo grėsmė nebaisu – visi 100 proc. tarnybą pradėjusiųjų yra savanoriai.

Pasiryžo keisti gyvenimą

Iš viso Lietuvoje šiemet privalomąją pradinę karo tarnybą atliks 3 000 jaunuolių. Visi jie turėtų būti savanoriai, nes dviejų šaukimų metu savanoriškai tarnauti norą jau pareiškė per 2,5 tūkst. Lietuvos piliečių. Dėl to Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad privalomojo šaukimo sąraše atsidūrusieji asmenys šiemet į batalionus dar neturės vykti. Tokia padėtis nutildė skeptikus, kurie atnaujintą privalomąją karinę tarnybą net vertino kaip būsimą jaunimo emigracijos bangą.

Į batalioną atvykusieji yra 18–30 metų amžiaus, tačiau didžioji dauguma – devyniolikmečių, šiemet vidurinę mokyklą pabaigusių jaunuolių. Kalbintas klaipėdiškis Paulius Puidokas teigė neturėjęs studijų planų, tad, paragintas tėvų, pirmiausia išbandys jėgas karinėje tarnyboje. Vaikinas viliasi, kad tai padės apsispręsti dėl ateities. 20-metis Laurynas Žukauskas savo motyvaciją tarnauti kariuomenėje vadino tikslinga – vaikinas svajoja apie profesinę karo tarnybą, mat įgijęs virėjo specialybę šiuo darbu nesigundo. Jį labiau traukia kariuomenė. Neeiliniu pavyzdžiu nustebino šiaulietė Viktorija Kivilienė – 30-metė moteris patikėjo vaiką močiutės priežiūrai, gavo darbdavių pažadą saugoti darbo vietą ir atvyko visiems įrodyti, jog meilė Tėvynei gali būti rodoma ją ginant. V. Kivilienė bus viena iš devyniolikos merginų karių. Jos batalione gyvens atskirai nuo vyriškosios lyties atstovų.

Visi savanoriai pirmąją dieną buvo suskirstyti į būrius, gavo kario uniformas ir ekipuotę, pirmąkart ragavo kareiviškų pietų. Sriubos, mėsos kepsnį ir vaisių gavę kariai pavalgyti turėjo per mažiau nei 10 minučių ir pagal griežtą instrukciją nusinešti indus. Kiek vėliau jų laukė pirmasis išbandymas buityje – kareivinėse tinkamai pasikloti lovą. Tokia užduotis ne vienam buvo gana sudėtinga.

Neišleis iki priesaikos

Į batalioną šauktiniai savanoriai nuo pat pirmadienio ryto buvo vežami iš visų šešių Regioninių karo prievolės ir komplektavimo skyrių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Klaipėdoje tarnaus net 115 savanorių iš Klaipėdos regiono. Tai – solidus skaičius, mat lyginant su kitais regionais, klaipėdiškiai surinko net ketvirtadalį pirmųjų karių.

Pagal mokymų planą, pirmąsias aštuonias savaites šauktiniai dalyvaus baziniame kario kurse, kurio metu jie lankys teorines paskaitas, mokysis rikiuotės ir karinio statuto, karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, medicinos, susipažins su ginklais ir ryšio priemonėmis. Po bazinio kario kurso kariams prasidės specialisto rengimo etapas. Kolektyvinio rengimo metu šauktiniai bus mokomi veikti savo padalinio sudėtyje, atlikti jiems paskirtas užduotis. Kaip ir kituose kariniuose mokymuose, šauktiniai priesaiką Lietuvai duos po kelių savaičių nuo mokymų pradžios. Dėl to planuojama, kad iš bataliono pirmą kartą kariai išvykti galės po rugsėjo 12 d.

Karių pastebėjimu, kareivinės Klaipėdoje – modernesnės nei Rukloje. Jų priėmimui uostamiestyje ruoštasi intensyviai – patalpų atnaujinimas tęsėsi kone iki paskutinės dienos, tad gyvenimo sąlygos čia geros. Dragūnų batalionui nuo rugpjūčio pradžios vadovauja majoras Viktoras Bagdonas.

Prezidentė norėtų prisijungti

Pirmąją šauktinių dieną Dragūnų batalione įvertinusi prezidentė D. Grybauskaitė visų pirma džiaugėsi lūkesčius pateisinusia savanoryste. Anot vyriausiosios valstybės ginkluotųjų pajėgų vadės, jaunimas ne tik jaučia atsakomybę už savo šalies ateitį, bet ir supranta pareigos Tėvynei svarbą. Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad į privalomąją karo tarnybą stoję kariai ženkliai sustiprins Lietuvos kariuomenę ir užtikrins šalies nacionalinį saugumą.

„Jaunimo noras tarnauti savo šaliai rodo, kad Lietuvos stiprybės ir vienybės dvasia yra gyva. Keičiasi kartos ir laikai, tačiau kovos už laisvę reikšmė išlieka ta pati. Lietuvos žmonės moka branginti laisvę ir žino, kad ją reikia saugoti ir ginti“, – sakė Prezidentė. Beje, jos ekscelencija prisipažino, jog jaunystėje būtų norėjusi išbandyti karės kasdienybę.

Kartu su Prezidente karių gyvenimo sąlygomis domėjosi ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, pajėgų vadai, kiti svečiai.

• Klaipėdoje tarnaus net 115 savanorių iš Klaipėdos regiono. Tai – solidus skaičius, nes lyginant su kitais regionais, klaipėdiškiai surinko net ketvirtadalį pirmųjų karių.
• Iš viso Lietuvoje šiemet privalomąją pradinę karo tarnybą atliks 3 000 jaunuolių. Visi jie turėtų būti savanoriai, mat dviejų šaukimų metu savanoriškai tarnauti norą jau pareiškė per 2,5 tūkst. Lietuvos piliečių.