Futbolo legendos duoklė gimtinei – filmo premjera

Filmo premjeros nepraleido olimpinio čempiono Armino Narbekovo (antras iš kairės) vaikystės draugai, Gargžduose Vaikų ir jaunių sporto mokykloje kartu žaidę (iš kairės) Bronius Karnauskas, Rimantas Lukošius, Vidmantas Globis.

Legendinis Lietuvos futbolininkas Arminas Narbekovas pastarosiomis dienomis pasididžiavimą kelia visai Lietuvai, o Gargždam – ypač. Neseniai sukurtame filme „Arminas Narbekovas. Futbolo fenomenas“ primenamas šiemet 50-metį švenčiančio sportininko sėkmingas kelias iš gimtųjų Gargždų į olimpinį auksą Seule. Pirmadienį išskirtinė filmo premjera įvyko Gargždų kino teat­re „Minija“. Legendinis futbolininkas taip atidavė duoklę jį užugdžiusiai senajai Gargždų sporto mokyklai.

Rodys televizija

Beveik valandos trukmės filmas apie Arminą Narbekovą yra ketvirtasis filmų cikle apie olimpinius Lietuvos čempionus. Šį ciklą kuria operatorius Stasys Petkus ir žurnalistė Gintarė Grikštaitė, kurie taip pat dalyvavo premjeroje Gargžduose. „Futbolas Lietuvoje yra nedėkingoje situacijoje – visgi, tai sporto karalius. Tais laikais, kai futbolą žaidė Arminas, sporto šaka pas mus buvo vertinama gerokai aukščiau“, – apie idėją garsiai priminti sovietmečiu sportinius gebėjimus atskleidusį A. Narbekovą, kalbėjo G. Grikštaitė.

Pirmoji filmo „Arminas Narbekovas. Futbolo fenomenas“ premjera įvyko Vilniuje praėjusią savaitę. Kino teatruose filmas nebus rodomas – jį ateityje bus galima pamatyti per Lietuvos televiziją. Iniciatyvą filmo premjerą surengti Gargžduose įgyvendino A. Narbekovo draugas gargždiškis verslininkas Rinaldis Bendikas. Naujutėlaičiame „Minijos“ kino teatre filmas buvo rodomas nemokamai. Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis pasidžiaugė, kad Klaipėdos rajonas tokiai premjerai turėjo išskirtinę galimybę, mat kino teatras yra biudžetinė įstaiga ir tokius kultūrinius renginius čia galima rengti nemokamai. Be to, Savivaldybė už 1 000 Lt (290 €) įsigijo 40 filmo DVD diskų ir juos žada dovanoti ugdymo įstaigoms, bibliotekos. Premjeros žiūrovai filmą galėjo gauti nemokamai ir dar su futbolo žvaigždės autografu.

Gargždų futbolo neišsižada

A. Narbekovą Gargžduose sveikino Klaipėdos apskrities futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis, gimtajame mieste gyvenantys giminės, taip pat vaikystės draugai, su kuriais žymusis futbolininkas pradėjo lankyti treniruotes pas tuometį trenerį, šviesios atminties Michailą Terentjevą.

Šiuo metu A. Narbekovas gyvena Molėtų rajone, Zabalinos kaime, kartu su 90-mete mama Augenija, kuri filme irgi dalijasi maloniais prisiminimais apie sūnaus karjeros pradžią. A. Narbekovu kino juostoje didžiuojasi jo brolis, medikas, dvasininkas dr. Andrius Narbekovas bei sesuo Liuba, vaikystės draugas Vidmantas Globis, treneriai V. Blinstrubas, A. Liubinskas, B. Zelkevičius, kolega Valdas Ivanauskas bei žmona Rita, vaikai Arminas bei Klaudija. A. Narbekovo šeima liko gyventi Austrijoje, kurioje futbolininkas vėliau tęsė profesionalo karjerą. Šiuo metu A. Narbekovas yra Lietuvos jaunių vaikinų rinktinės (iki 21 m.) treneris. Prieš penkerius metus jis buvo ir Gargždų „Bangos“ vyriausiasis treneris, tačiau filme prasitarė, kad sutartį teko nutraukti dėl klubo finansinio nepritekliaus. Visgi, išprovokuotas futbolininkas atsakė į klausimą, ar dar kada sutiktų užimti „Bangos“ trenerio vietą: „Manau, susitartume“.

• Filme priminta šiemet 50 metų jubiliejų šventusio A. Narbekovo sėkmės istorija. Juokaudamas futbolininkas pasakojo Gargžduose išbandęs visus moksleivių būrelius – nuo krepšinio iki choro, bet labiausiai tikęs futbolui. Jau treniruodamasis su 3–4 metais vyresne futbolininkų grupe, A. Narbekovas pasižymėjo išskirtiniais gebėjimais futbolo aikštėje. Būdamas vos 12 metų berniukas gavo tėvų palaiminimą vykti į Panevėžio internatinę sporto mokyklą, kurioje treniravosi pas kraštietį Vytautą Blinstrubą.
• 1980 m. gargždiškis buvo pakviestas į Sovietų Sąjungos jaunių rinktinę, o po metų jau debiutavo pagrindinėje tuomečio „Žalgirio” sudėtyje.1983–1989 m. Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje A. Narbekovas sužaidė 155 rungtynes ir įmušė 51 įvartį. Jis yra rezultatyviausias „Žalgirio“ žaidėjas Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje.
• Keturis kartus iš eilės (1985–1988 metais) A. Narbekovas buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku. 1987 ir 1988 metais buvo išrinktas į 33 geriausių Sovietų Sąjungos futbolininkų sąrašą.
• 1988 m. su Sovietų Sąjungos olimpine rinktine tapo XXIV Olimpinių žaidynių, vykusių Seule, čempionu.
• 1990 m. A. Narbekovas karjera persikėlė į Vakarus. Pirmasis klubas – FK „Austria Wien“.

Specialiai „Bangos“ skaitytojams – trumpas pokalbis su filmą pristačiusiu kraštiečiu

A. Narbekovu.

– Prisipažinote, kad išgirdęs apie filmo idėją „spardėtės lyg skęsdamas“. Kokios mintys užplūsta dabar, matant rezultatą?

– Taip, iš pradžių man ši mintis atrodė nepriimtina. Juk dažniausiai dokumentiniai filmai kuriami, kai žmogaus nebėra gyvo. Ir šiandien žiūrėti filmą man dar yra keista – Gargžduose jį mačiau antrąjį kartą. Jei būtų mano valia, į dokumentiką norėtųsi įtraukti ir savo draugus, su kuriais, žaisdami „Žalgiryje“ bei rinktinėse, kartu nuėjome šį ilgą kelią. Futbole nesi vienas – yra komanda, kurioje kiekvienas turi savo paskirtį. Tačiau toks filmas truktų visą dieną.

– Per savo karjerą nuo 1983 m. iki 1989 m. įmušėte 51 įvartį. Galbūt vienas yra įsimintiniausias?

– Žinoma. Tai mano pirmasis įvartis, įmuštas pradėjus žaisti aukščiausioje futbolo lygoje, namų rungtynėse tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir Kišiniovo „Nistru“. Buvome dvi stipriausios komandos, iš pirmosios lygos ką tik patekusios į aukščiausiąją, bet „Žalgiris“ visgi mačą laimėjo.

– Ar žaisdamas profesionalioje lygoje turėjote savo futbolo autoritetą?

– Buvo toks prancūzas Michaelis Platini, dabartinis UEFA prezidentas. Man patiko jo laikysena, žaidimo stilius. Tais laikais jis buvo vienas geriausių.

– Kuo Jums įsiminė pirmojo trenerio M. Terentjevo futbolo treniruotės?

– Puikiai pamenu trenerio pasakytus žodžius: „Per treniruotę aš švilpiu du kartus: per pradžią ir pabaigą“. Šis žmogus buvo pelnęs vaikų pagarbą. Pas M. Terentjevą treniravausi iki 6 klasės, o vėliau išvykau į Panevėžį. Jis išmokė, kaip elgtis stadione, kaip stovėti prieš varžovą, kad šis tavęs neskriaustų. Tai buvo nuoširdus žmogus ir gaila, kad jo nebėra tarp mūsų. Jo treniruotės buvo mano karjeros pagrindas.

– Grįžęs iš Austrijos į Lietuvą apsistojote Molėtų rajone. Ar keliai dažnai parveda į Gargždus?

– Gargžduose yra likusi mano sesuo Liuba Mickienė, taip pat brolio šeima, dukterėčia. Daugiau gimtajame mieste manęs niekas „neriša“, todėl grįžtu retai. Gyvenu mažame Zabalinos kaime, į kurį išsikėlė ir Gargžduose gyvenusi mano 90-metė mama. Sodybos žvalgydamasis brolis pamatė šią vietovę ir ja visi susižavėjome. Austrijoje nenorėjau likti – ten jaučiausi užsienietis, mane traukė Lietuva, namai.

– Gargžduose vis dar nerimsta skandalas dėl futbolo investuotojų. Šios istorijos pradžioje Jūsų pavardė nuskambėjo teigiamame kontekste – esą su investuotojais iš Rusijos suvedė A. Narbekovas. Visgi, ar juos pažinojote?

– Ne, mes nebuvome ir nesame pažįstami. Bendraudamas su gargždiškiais futbolo klubo atstovais žinojau, kaip sunku rasti lėšų. Tuo metu sužinojau apie investuoti norinčius konkrečius rusus ir apie tai pasakiau gargždiškiams. Taip pat pasakiau, kad jie ne mano draugai ir net nepažįstami, taigi tolimesnes derybas vesti turite jūs, verslininkai. Deja, įvyko, kaip įvyko. Tai skaudi klaida, bet su laiku ištaisoma.