Pristabdžius verslą – prašymai padėti

Šeštą karantino savaitę siaučia koronavirusas, kertantis ekonomikos pagrindus. Užimtumo tarnyba kasdien registruoja vis daugiau darbo netekusių žmonių. Klaipėdos rajone nedarbas, anksčiau buvęs vienas mažiausių šalyje, kovo mėnesį šoktelėjo 0,3 proc. Balandžio 1 d. rajone 5 proc. darbingo amžiaus gyventojų neturėjo darbo. Tačiau šalyje nedarbas beveik dvigubai didesnis – 9,8 proc. arba 0,4 proc. didesnis nei kovo 1 d. Balandžio pradžioje dėl išmokų kreipėsi 533 savarankiškai dirbantys rajono gyventojai.

Darbo rinka susitraukė

Užimtumo tarnybos duomenimis, kovo mėnesį beveik visose savivaldybėse, ypač Panevėžio ir Jurbarko, nedarbo rodikliai išaugo. Balandžio 1 d. šalyje registruota 169,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 13,5 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 7,8 tūkst. daugiau nei kovo 1 d. Į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kovo mėnesį kreipėsi 26,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Tai 5 tūkst. (23,5 proc.) daugiau nei vasarį ir 7 tūkst. daugiau nei 2019 m. kovą. Kas ketvirtas darbo neturintis žmogus – vyresnis nei 50 metų, o 30,8 proc. – jaunesni nei 30 m. Beveik kas trečias (28,8 proc.) darbo ieškantis asmuo – iš kaimo. Tarp bedarbių daugiau įregistruota vyrų.

Paskelbus karantiną, šalyje penktadaliu sumažėjo darbo jėgos paklausa. Darbdaviai registravo gerokai mažiau darbo pasiūlymų. Kovo mėnesį asmenys galėjo rinktis darbą iš 23,1 tūkst. pasiūlymų, o pernai – iš 27,2 tūkst. laisvų darbo vietų.

Klaipėdos apskrityje nedarbas balandžio 1 d. – 8 proc., per mėnesį išaugęs 0,6 proc. Didžiausias yra Palangos savivaldybėje – 10,6 proc., Klaipėdos – 8,8 proc., Šilutės – 11,1 proc., Skuodo – 7,6 proc., Kretingos – 6,5 proc. Mažiausiai, tik 0,1 proc., išaugo Neringos savivaldybėje. Klaipėdos rajone 5 proc. darbingo amžiaus gyventojų neturėjo darbo arba 0,3 proc. daugiau nei prieš mėnesį.

Kreipėsi dėl paramos

Užimtumo tarnybos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovės Daivos Kniežienės teigimu, kovo mėnesį į klientų aptarnavimo skyrių kreipėsi 390 bedarbių iš Klaipėdos rajono. (Tai 229 vyrai, 161 moteris, tarp jų 39 bedarbiai nuo 16 iki 29 metų). Palyginti su praėjusių metų kovo mėnesiu, jų padaugėjo ketvirtadaliu.

Tačiau šiemet balandžio 1 d. iš viso bedarbių užregistruota 4,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laiku – 1 854, o praėjusių metų balandį – 1 938. Dauguma bedarbių (69 proc.) gyvena kaimo vietovėse – šiek tiek mažiau nei pernai.

„Kovo mėnesį Klaipėdos rajono savivaldybės darbdaviai teritorinėje Užimtumo tarnyboje registravo 131 laisvą darbo vietą arba 35 pasiūlymais mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, – kalbėjo D. Kniežienė. – Įdarbinti 189 rajone gyvenantys bedarbiai, o palyginti su praėjusių metų kovu, beveik trečdaliu mažiau.“

Daugiau darbo pasiūlymų darbininkiškų profesijų atstovams: traktorininkams, taip pat pagalbiniams darbininkams, kelininkams, o vairuotojai, elektrikai, pardavėjai visada darbo rinkoje buvo paklausūs.

Išaugo prekyba paštu, tačiau išaugusio kurjerio poreikio nepastebima.

Pasak D. Kniežienės, daugiausia darbuotojų atleista iš didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo sektorių.

Nuo balandžio 6 d. iki 10 d. dėl prastovų kreipėsi 26 Klaipėdos rajono savivaldybėje registruotos įmonės, kur prastovose yra 106 darbuotojai. Klaipėdos apskrityje per tą laiką prastovas registravo 321 įmonė, o prastovose yra 1 642 darbuotojai.

Nuo balandžio 5 d. iki 10 d. į Užimtumo tarnybą dėl išmokų kreipėsi 533 savarankiškai dirbantys Klaipėdos rajono gyventojai.

Virginija AUKŠTUOLYTĖ

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.