Nesaugaus greičio mėgėjai lemia žmonių gyvenimus

Vitos VITAITĖS nuotr.: penktadienio popietės viražai kelyje Brožiai–Girininkai. Avarijoje žmonės nenukentėjo. „Kelio danga šlapia, posūkyje „užnešė“, – komentavo eismo įvykio dalyviai.

Pernai apraudoti šeši žmonės, dėl eismo įvykių žuvę Klaipėdos rajono keliuose. Net 96 asmenys patyrė įvairias traumas, kentė skausmus ar net tapo nedarbingi. Pagrindinė priežastis, kuri šimtams nukentėjusiųjų tampa net gyvenimo tragedija, yra saugaus greičio nepaisymas.

Praėjusių metų policijos suvestinė rodo, kad nukentėjusiųjų bei sužeistųjų eismo įvykiuose daugėja. Rajono keliuose sužeisti 96 asmenys (2018-aisiais metais – 65), 6 iš jų žuvo. Nukentėjo 71 asmuo (2018-aisiais metais – 46). Užfiksuoti 999 greičio viršijimo atvejai.

Lekia avaringiausiuose ruožuose

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas 2019 m. buvo svarbiausia avarijų priežastis, nulėmusi 35 proc. eismo įvykių, kurių metu žuvo ar buvo sužeisti žmonės.

Policijos atstovai teigia, jog dažniausiai važiuoti greičiau nori jaunesni vairuotojai arba priešingai – tie, kurie tiki, kad turimos patirties jiems užtenka, kad galėtų važiuoti greitai. Pareigūnai įvardijo, kad dažniausiai už leistino greičio viršijimą nubaudžiami 22–45 metų vairuotojai.

Kaip „Bangą“ informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas Gediminas Kalasūnas, rajone didžiausias leistino greičio viršijimas buvo užfiksuotas krašto kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė– Klaipėda ties Dituva. Nors šioje atkarpoje leistinas greitis 70 km/h, pažeidėjas lėkė 147 km/h greičiu.

Avaringiausi kelių ruožai rajone: magistralinis kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda, krašto keliai Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, Gargždai–Kretinga, Klaipėda–Kretinga, Plungė–Vėžaičiai.

Pasak pareigūno, įskaitinių eismo įvykių pagrindinė priežastis – saugaus greičio nepasirinkimas. Taip pat reikalavimo duoti kelią nevykdymas sankryžose bei keičiant važiavimo kryptį, saugaus atstumo nesilaikymas, pareigų pėstiesiems nevykdymas, išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą.

Nauji 26 matuokliai

„Vairavimo kultūra keliuose pamažu gerėja, tačiau greičio viršijimas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių mūsų keliuose vis dar negalime jaustis visiškai saugiai. Tad siekiame kartu su Lietuvos kelių policijos tarnyba, Lietuvos transporto saugos administracija, savivaldybėmis diegiamomis priemonėmis ugdyti vairuotojų įpročius laikytis saugaus greičio“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Pagal vykdomą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą iki 2020 m. pabaigos Lietuvos keliuose turi būti įrengta 130 vidutinio greičio kontrolės ruožų (260 įrenginių) ir 70 momentinių greičio matuoklių. Rajone planuojama momentinius matuoklius įrengti keliuose Klaipėda–Kretingalė, Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Klaipėda–Jokūbavas, Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai, Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai, Švėkšna–Daukšaičiai–Veiviržėnai, o vidutinio greičio matuoklius Klaipėda–Palanga, Klaipėda–Kretingalė, Klaipėda–Priekulė, Gargždai–Kretinga, Plungė–Vėžaičiai ruožuose.

„Greičio matuoklių įrengimo vietos pasirinktos atsižvelgus į kriterijus, nustatytus Kelių direkcijos parengtose greičio matuoklių įrengimo eiliškumo nustatymo metodikose. Vieni svarbiausių kriterijų yra vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ir eismo įvykių skaičius. Prioritetinę eilę sudaro valstybinės reikšmės kelių ruožai, kuriuose eismo saugos požiūriu tikslingiausia būtų diegti greičio kontrolės sistemas“, – komentavo Kelių direkcijos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus komunikacijos vadybininkas Evaldas Tamariūnas.

Pailgėja 4 kartus

Greičio mėgėjų nestabdo nei didmiesčiuose dygstantys mobilūs trikojai greičio matuokliai, nei plečiamas stacionarių matuoklių tinklas. Tyrimai atskleidė, kad kone kas trečias šalies vairuotojas greičio matuoklius vertina kaip menkavertę kliūtį ir akseleratoriaus pedalą atleidžia tik šių prietaisų fiksavimo zonoje.

Draudimo bendrovės BTA užsakymu „Spinter tyrimai“ sausį atliktos reprezentatyvios apklausos metu 29 proc. vairuotojų teigė leistino greičio besilaikantys tik matuoklių fiksavimo zonose. Dar 6 proc. pripažino net ir šiose zonose dažnai viršijantys leistiną greitį.

Pasak minėtos bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, vairuojantiems pravartu atsiminti paprastą formulę – greitį padidinus dukart, stabdymo kelias pailgėja maždaug 4 kartus: „Tai reiškia, kad esant geroms oro sąlygoms važiuodami 50 km/h greičiu ir pastebėję priešais mus išdygusią kliūtį, mes sustosime nuvažiavę maždaug 15–16 metrų. O skriejant 100 km/h greičiu, stabdymo kelias atitinkamai pailgėja iki 60–64 metrų.“

Mokytis nuo mažens

Specialistų nuomone, mokytis saugaus dalyvavimo eisme būtina nuo mažens. Pavyzdį vaikams pirmiausia turėtų rodyti drausmingai vairuojantys tėvai, prisisegantys saugos diržus, nesėdantys prie vairo išgėrę alkoholio, neviršijantys greičio. Saugaus eismo kultūrai daugiau dėmesio turėtų skirti ir švietimo sistema.

Pasak eksperto A. Žiukelio, su tragiškomis greičio viršijimo pasekmėmis taip pat tikslinga supažindinti ir visus būsimuosius vairuotojus. Deja, dažnai jauni asmenys mokosi vairavimo teorijos ir praktikos vedami vienintelio tikslo – išlaikyti vairavimo egzaminus, o ne tam, kad realiai išmoktų dalyvauti eisme.

Pavyzdžiui, JAV vairavimo kursų lankytojai privalo apsilankyti sudaužytų automobilių aikštelėse, kurių darbuotojai vizualiais pavyzdžiais parodo, dėl kokių priežasčių automobiliai tapo metalo laužu ir kas gresia nesilaikant eismo taisyklių.

KOMENTARAS

• Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Saugaus eismo komisijos pirmininkas Justas RUŠKYS:

  „Saugaus eismo komisija pastarojo posėdžio metu peržiūrėjo per paskutinius metus Komisijos priimtų sprendimų įgyvendinimą. Daugiausia gyventojai kreipiasi su prašymais įrengti ribojančius kelio ženklus: ribotas greitis, ribota masė, krovinių transporto priemonių eismas draudžiamas, stovėti draudžiama. Dažnai pageidaujama, kad būtų įrengti greitį ribojantys kalneliai, tačiau nėra įvertinama, ar prašoma saugumo priemonė atsveria kitą pusę – keliamą triukšmą, eismo saugumą, jei netoli yra sankryža, ir pan. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad kalneliai gali būti įrengiami tik tada, kai jau yra išbandomos ir nepasiteisina kitokios eismo saugumo priemonės. Pažymėtina ir tai, kad gyventojai prašo ribojančių kelio ženklų gatvėse, prie kurių sutvarkymo patys prisidėjo, siekdami jas maksimaliai apsaugoti.

  Eismo saugumo gerinimas – Komisijos prioritetas. Dar šiais metais, jei pavyks pirkimai, bus įrengtas penkių dalių apšvietimas apšviečiant takus, gatves Gargžduose, Dauparuose, Doviluose, Vėžaičiuose, o tai padės pagerinti saugumą šių gyvenviečių keliuose.

• Automobilių vairuotojų viršijamas greitis pražūtingas ir kitiems eismo dalyviams, pirmiausia – pėstiesiems. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, partrenkti 30 km/val. važiuojančio automobilio išgyvena maždaug 90 proc. pėsčiųjų. Tikimybė likti gyvam susidūrus su 45 km/val. važiuojančiu automobiliu sumažėja iki 50 procentų. Patekus po 80 km/val. skriejančio automobilio ratais, tikimybės išgyventi nelieka.

Aistė NOREIKAITĖ