V. K. Jonynas – Lietuvoje vis dar neatrastas išeivijos dailininkas
Druskininkai yra siejami su poilsiu ir kurorto teikiama atgaiva, tačiau nedaugelis žino, kad miestas yra ir ne mažiau svarbus savo kultūriniu palikimu. Dažniausiai Druskininkai yra siejami su M. K. Čiurlioniu, kurio namuose dabar yra įrengtas dailininko muziejus, tačiau čia kūrė ir daugiau žymių menininkų.
Namuose įkurta galerija
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Druskininkuose įsikūrė menininkas Vytautas Kazimieras Jonynas, dažnai lankydavosi ir planavo įsikurti ir kitas išeivijos dailininkas bei skulptorius Antanas Mončys.
Tačiau V. K. Jonyno namai Druskininkuose neretai lieka nepastebėti, kadangi menininkas yra kiek mažiau žinomas Lietuvoje. Ilgus dešimtmečius gyvenęs Prancūzijoje ir JAV į Lietuvą V. K. Jonynas sugrįžo tik 1989 m. Druskininkuose dailininkas praleisdavo kiekvieną vasarą –organizuodavo parodas, priimdavo lankytojus, pasinerdavo į kūrybą. Jonyno namai, šiuo metu galerija, yra įsikūrę pačiame Druskininkų centre, šalia Druskonio ežero, ir sudaro vieną pastatų kompleksą su M. K. Čiurlionio muziejumi.
V. K. Jonynas Lietuvoje pirmiausia žinomas dėl dar tarpukariu sukurtų iliustracijų K. Donelaičio „Metams“. Jos tapo šio žanro klasika. Sukurtos realistine, kiek abstrahuota, tačiau ir detalėms atidžia maniera, V. K. Jonyno iliustracijos tapo neatskiriamos nuo K. Donelaičio epo, su jomis užaugo kelios kartos – tiek tarpukario, tiek sovietinėje, tiek ir vėl nepriklausomoje Lietuvoje.
Iliustravo pasaulinę klasiką
Tačiau V. K. Jonyno veiklos sritys ir pasiekimai – gerokai platesni. Dailininkas iliustravo ne tik lietuvių, bet ir pasaulinę klasiką. Pasitraukęs į Vokietiją, Antrojo pasaulinio karo metais iliustravo tokius žymius kūrinius kaip J. V. Gėtės romaną „Jaunojo Verterio kančios“, o kiek vėliau ir V. Šekspyro „Hamletą“. Vis dėlto, įdomiausias aspektas V. K. Jonyno kūryboje yra jo ramus, išlaikytas stilius, kuriame atgarsio atrodo neranda nei pergyvento karo, nei pasitraukimo iš Lietuvos siaubas. Greičiau atvirkščiai, dailininko darbai spinduliuoja ramybe, o dar gyvendamas pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, jis imasi organizuoti dailės mokyklą. Ši mokykla – vienas iš svarbiausių V. K. Jonyno laimėjimų, kadangi išugdė lietuvių išeivijos dailininkų branduolį.
1951 m. V. K. Jonynas išvyksta į JAV. Čia dėsto Catan-Rose meno institute, vėliau Fordhamo universitete. 1955 m. drauge su savo mokiniu Donaldu Shepherdu įsteigia bažnytinio meno studiją. Taip pat pradeda dirbti skulptoriumi ir vitražistu. Kalbėdamas apie gyvenimą emigracijoje V. K. Jonynas išlieka optimistiškas: „Ar mūsų kūryba gyvenant svetimuose kraštuose nutautėjo? Manau, kad ne. Tokiu būdu mes patys praturtėjome. Ir tokia menine įvairove papildome tautos kultūrinį lobyną. Ar būtume mes taip pat jį papildę, jei būtume neišvažiavę? Manau, vis dėlto yra geriau, kad mes išvažiavom. Ir geriau, kad galime sugrįžti.“
Net ir išvykęs į Jungtines Valstijas V. K. Jonynas išlaiko savitą stilių. Jo nedomino naujausios meno kryptys – popart‘as, klasikinių proporcijų ir siužeto atsisakymas, perėjimas į visiškai abstraktų meną. Tiek Vokietijoje, tiek JAV dailininkas išlaiko panašų lengvą, klasikinį braižą – jo kuriami bažnyčių vitražai, interjerai, raižiniai yra artimesni pirmajai dvidešimto amžiaus pusei, nei gyvenamajam laikui. Išeivijoje V. K. Jonynas sukūrė interjerus virš 300 bažnyčių, taip pat skulptūrinę kompoziciją Vatikano paviljonui pasaulinėje parodoje Niujorke 1964 m. Po kelių metų V. K. Jonynas išgarsėjo ir aštuoniais reljefais Lietuvių kankinių koplyčiai Šv. Petro Bazilikoje Romoje.
Išsiskyrė menine laikysena
Taigi, nors Lietuvoje V. K. Jonynas yra mažiau žinomas dėl išeivijoje praleistų dešimtmečių, tačiau tai vienas iš originaliausių, pasaulinio pripažinimo sulaukusių lietuvių dailininkų. V. K. Jonynas itin išsiskiria savo menine laikysena 20 a. antrosios pusės panoramoje – po dviejų pasaulinių karų ir dviejų totalitarinių sistemų pergyvenimo, kultūros pasaulis Europoje didžiąja dalimi atsisakė tradicinių mąstymo formų, kaip priklausančių epochai, atvedusiai iki neregėto mąsto žiaurumų. Tačiau V. K. Jonynas atrodo tarsi nedalyvauja šiame masiniame nusivylime žmogumi ir humanistine Europos kultūra. Karo metais jis iliustruoja klasikinius Europos literatūros kūrinius, o vėliau kuria semdamasis įkvėpimo iš klasikinio kultūros kanono, jį interpretuoja, su juo žaidžia, tačiau neatsisako.
Taigi apsilankymas V. K. Jonyno galerijoje Druskininkuose gali tapti gera proga praturtinti vasaros atostogas ne tik kurorto siūlomu poilsiu, bet ir aukšto lygio menu. Galerijoje galima apžiūrėti įvairių menininko kūrybos laikotarpių ekspozicijas – medžio raižinius, įvairioms progoms kurtus pašto ženklus, akvareles, vitražus, bažnyčių maketus. Ekspozicijų erdvė yra autentiška, sukurta pagal paskutinio praeito amžiaus dešimtmečio madas, čia taip pat galima pamatyti ir V. K. Jonyno kabinetą, kuriame jis priimdavo svečius. Taigi ieškantiems, kuo papildyti apsilankymą Druskininkuose, dailininko galerija taps puikiu atradimu.
Augustas KALINAUSKAS
„Turizmo Gidas“ nuotrauka
