Pasaulinėse jaunimo dienose – ir Gargždų kunigas

Pusantro milijono žmonių, dešimt tūkstančių kunigų, septyni šimtai vyskupų – tokią masę tikinčiųjų sutelkė rugpjūčio pradžioje Lisabonoje vykusios Pasaulinės jaunimo dienos. Tikėjimo šventėje dalyvavo ir Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios vikaras kun. Dovydas PAULIKAS, kuris sutiko pasidalinti įspūdžiais su „Bangos“ skaitytojais.


Gyveno šeimose
Iki šiol įspūdžiais tebegyvenantis dvasininkas sako, jog Lisabonoje išgyveno kažką nepaprasto, įstabaus, kas dar labiau sustiprino tikėjimą, dar labiau leido pajusti Viešpaties meilę, galią. „Tai didžiulis, didingas įvykis. Aš į Lisaboną vykau kartu su Telšių jaunimo centro bendruomene, 40 žmonių grupe“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, buvimo Portugalijoje laiką galima suskirstyti į dvi dalis. „Pusę laiko praleidome Konstancijos mieste, suskirstyti grupelėmis. Mes buvome kartu su Bangladešo, Indijos, Brazilijos šalių piligrimais. Yra tokia tradicija, jog, kas nori, Pasaulinių jaunimo dienų dalyviai pradžioje apgyvendinami kurioje nors vyskupijoje, gyvena parinktose šeimose. Vienoje šeimoje dažniausiai apgyvendinami du delegacijos nariai“, – sakė kunigas Dovydas. Jis pastebėjo, jog visos tikinčiuosius priėmusios šeimos buvo labai svetingos, geranoriškos. „Pavyzdžiui, atsikeli ryte, jau būna paruošti keli pusryčių variantai ir dar teiraujamasi, ar nieko nestinga. Jau oro uoste buvome pasitikti su sumuštiniais“, – su šypsena prisiminė D. Paulikas.
Pasak jo, šeimose buvo bendraujama anglų kalba, dar gyvenant jose buvo suorganizuota ir kelionė į Fatimą. Ten 1917 m. gegužės 13-ąją trims piemenėliams – Liucijai, Pranciškui ir Jacintai – apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Apreiškimai kartojosi kas mėnesį iki spalio 13 dienos. Viename iš pasirodymų Marija vaikams sakė, jog ji yra Rožinio karalienė, ragino melstis ir atgailauti. Bažnyčia dar 1930 metais oficialiai patvirtino apsireiškimų tikrumą ir ne tik leido, bet ir visaip skatino pamaldumą į Fatimos Mariją, Rožinio karalienę.


Neįkainojamas susitikimas su Popiežiumi
Kita dalis viešnagės Portugalijoje praėjo Lisabonoje, kur jau vyko masiniai renginiai. Atvykusieji apsigyveno parapijos namuose, miegojo miegmaišiuose. Toks gyvenimo būdas Pasaulinėse jaunimo dienose yra įprastas. „Lisabona ir taip yra milijoninis miestas, o Pasaulinėse jaunimo dienose dalyvauja pusantro milijono žmonių, tai visus sutalpinti nėra paprasta užduotis“, – pastebėjo kunigas. Jis pasakojo, kad visi dalyviai buvo suskirstyti į grupeles, kurios turėjo vadovus. Buvo galima į telefonus parsisiųsti programėles, kuriose matyti, kur ir kokie renginiai vyksta. Pasaulinėse jaunimo dienose būna ir daug konferencijų aktualiomis temomis, ir koncertų, tad kiekvienas renkasi pagal savo poreikius.
Lisabonoje tris dienas vyko ir lietuvių susitikimai, kurių metu trys Lietuvos vyskupai – Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas ir Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius – vedė katechezes.
„Lietuvoje mes jaučiame tik Lietuvos katalikų bendruomenės pulsą, o ten akiratis žymiai prasiplečia, tu pamatai, kuo ir kaip gyvena kunigai kitose šalyse. Pavyzdžiui, mūsų grupėje buvo ir indų, tai matyti, jog jų tikėjimas persmelktas ir gyvenimo būdo, jie labai džiaugsmingi, spinduliuojantys šilumą, atvirumą kitų širdims. Man buvo pavyzdys, kaip gali būti džiaugsmingai išreiškiamas tikėjimas, tai labai įkvepia“, – dėstė iš Lisabonos šią savaitę grįžęs kunigas Dovydas.
Pasaulines jaunimo dienas vainikavo šv. Mišios su Popiežiumi Pranciškumi. „Pirmą kartą gyvenime turėjau galimybę koncelebruoti šv. Mišias su Popiežiumi. Tai labai stipri patirtis, buvome arti pontifiko, jautėme jo tėvišką rūpestį, iš jo kalbėjimo buvo juntamas noras, kad visiems būtų gerai, visi būtų laimingi. Ta šilta energija sklido didžiule nematoma jėga“, – atvirai sakė pašnekovas. Jis apibendrino, jog dalyvavimas Pasaulinėse jaunimo dienose įkvėpė dar labiau, tu pamatai, kiek pasaulyje yra tikinčių žmonių, kokia stipri yra tikinčiųjų bendruomenė ir kiek daug galima nuveikti drauge.


Agnė ADOMAITĖ
Asm. archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content