Agluonėnų sodui – nauja lemtis
Agluonėnų bendruomenei įgyvendinus iš europinių lėšų finansuotą projektą, senasis šio kaimo sodas virto poilsio ir laisvalaikio erdve. Šeštadienį čia vyko šventė – atnaujinto sodo atidarymas. Naujoje unikalioje scenoje iškilmingai pristatytas prieš metus sukurtas Agluonėnų herbas, pašventinta vėliava. Čia dainavo dainininkai, griežė muzikantai. Tačiau naujovė ir renginys nepatraukė jaunos kartos gyventojų – senbuviai pasigedo naujakurių.
Pašventino vėliavą
Saulėtą šeštadienį pertvarkytame Agluonėnų sode, kuriame akį traukė mediniai takai, šurmuliavo agluonėniškiai ir svečiai. Vidurdienį prasidėjusios smėlio tinklinio varžybos „nepaleido“ jaunimo. Žaidimo nenutraukė nė prasidėjus heraldikos pristatymo ceremonijai. Vėliavą su Agluonėnų herbu į naująją sceną iškilmingai įnešė Agluonėnų kultūros namų folkloro ansamblio „Agluona“ dainininkės.
Agluonėnų seniūnė Laima Tučienė priminė, jog Agluonėnų herbas Prezidentės dekretu patvirtintas praėjusių metų liepos 4 d. „Pernai buvo skirtas finansavimas heraldikai kurti, vyko konkursas. Heraldikoje turi atsispindėti gyvenvietės savitumas, simboliai. Mes jų turime nemažai, bet visų norų negalėjo įgyvendinti – pasirinkome arką ir krikštą. Tai būdinga mūsų žemei. Krikštai – išėjusiems Mažosios Lietuvos gyventojams pagerbti, o arka kasdieniame gyvenime – saugumas, dvasiniame – perėjimas iš žemiškojo būvio į dieviškąjį. Raudona spalva – mūsų krašto pastatų spalva, sidabro – vandens, Agluonos upelio. Taigi herbe – sidabriniame lauke raudona arka su krikštu. Jį sukūrė vilnietis Saulius Bajorinas“, – kalbėjo seniūnė.
Agluonėnų bendruomenės simbolį laimindamas Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčios klebonas Česlovas Degutis linkėjo, kad jis kviestų ieškoti tiesos ir šviesos. Vėliavą pašventino ne tik jis, bet ir Vanagų evangelikų liuteronų parapijos kunigas Remigijus Šemeklis.
„Kai šventino vėliavą, vos ašaros neištryško – tokį dvasinį pakylėjimą pajutau“, – prisipažino „Agluonos“ dainininkė Irena Vaitelienė.
Nauja erdvė poilsiui ir laisvalaikiui
„Agluonos“ ansamblio, vadovaujamo Pranutės Kurmanskienės, dainininkės, užtraukusios dainą apie Agluonėnų žalius sodus, perkėlė į kitą šventės dalį – projekto „Agluonėnų sodas – poilsiui ir laisvalaikiui“ pristatymą. Pasak jo autorės L. Tučienės, Agluonėnai neįsivaizduojami be sodo. „Obelys jau pabėrė žiedlapius – prisnigo jų šiai pavasario šventei“, – poetiškai ištarė ji, pridūrusi, jog Mažosios Lietuvos žemėje įsikūrę žmonės saugo šio krašto praeities savastį, jį puoselėja.
„Atsiradus galimybei gauti europinių lėšų pagal Leader programą, nusprendėme sutvarkyti viešąją erdvę – Agluonėnų sodą. Mums buvo skirta 590 tūkst. litų. Rajono Savivaldybės indėlis – 65 tūkst. Lt – sklypas su sodu“, – kalbėjo seniūnė, pridurdama, kad projekto partneris – Savivaldybė. Ji apgailestavo, jog į šventę negalėjęs atvykti meras Vaclovas Dačkauskas.
L. Tučienė pasakojo, kad Agluonėnų sodą pavertus poilsio ir laisvalaikio erdve čia iškilo scena renginiams, suformuoti takai, primenantys Agluonos upelio vingius, pastatyti suoliukai, šviestuvai, šiukšliadėžės, įrengtos 4 aktyvaus poilsio aikštelės: vaikų žaidimų, riedutininkams, smėlio tinklinio, rutulio metimo aikštelė senjorams. Seniūnė akcentavo, jog šioje gražioje aplinkoje vyks Agluonėnų bendruomenės šventės, vietiniai gyventojai galės prekiauti savo pagaminta produkcija, amatininkai – savo gaminiais.
Padėkos obuolys – ne tik seniūnei
Agluonėnų bendruomenės pirmininkė Alina Žilienė prisipažino jai vadovaujanti kelintą mėnesį, bet čia gyvena 14 metų. „Gyvenvietė gražėja, o atnaujintame sode nuolat pilna vaikų, – tvirtino ji. – Buvau šalia, kai valdyba svarstė šį projektą. Tik projekto vadovės L. Tučienės dėka turime šį sodą.“ A. Žilienė įteikė seniūnei Padėkos obuolį. Ji prisiminė: „Kas darėsi su mūsų sodu – vieni gyrė, kiti keikė, bet projektas įgyvendintas. Viską padaryti tobulai neįmanoma. Būta visko: pykčio, ašarų, durų trankymo ir džiaugsmo. Priimu kritiką – iš jos mokomės. Bet tie, kurie kritikuoja, tegul siūlo, daro – galima tobulinti visą gyvenvietę.“ Seniūnė padėkojo visiems, kurie labiausiai prisidėjo įgyvendinant šį projektą. Bendruomenės Padėkos obuolį įteikus 20 metų vienam stipriausių kolūkių rajone vadovavusiam, garsėjusiam rūpinimusi Agluonėnų gyvenvietės tvarkymu, praeities dvasios išsaugojimu Alvydui Treigiui, jis prabilo: „Šiandien man didelė šventė. Kasmet gražėjo Agluonėnai, jie buvo garsūs etnografine sodyba, Klojimo teatru. Dabar atsirado naujas kultūros židinys – nauja erdvė agluonėniškiams ir svečiams.“
Padėkos obuolius taip pat pelnė Jonas Čepas, Gintautas Bareikis, Kęstutis Sinskas bei kiti.
VVG „Pajūrio kraštas“ pirmininkė Raimonda Damulienė, pasveikinusi su sėkmingai įgyvendintu projektu, akcentavo, jog bendruomenė sugebėjo įveikti iššūkius. Agluonėniškius pasveikino ir Endriejavo bendruomenės atstovė Danutė Paulauskienė.
Ne inscenizaciją – tikrą miuziklą „Jūratė ir Kastytis“ šventės dalyviams parodė Agluonėnų pagrindinės mokyklos šokėjai ir dainininkai, kuriems vadovauja Jolanta Petraitienė.
„Gražias erdves turėsime, – įsitikinusi I. Vaitelienė. – Bet svarbiausia – scena: anksčiau tekdavo renginiams nuomotis mobilią. O ši tokia graži. Ir mums teko garbė pirmą kartą joje dainuoti. Sako, gražiai skambėjo.“
Čia pat su savo megztomis lėlėmis, siuvinėtais paveikslais šalia kitų amatininkų įsitaisiusi kaimo senbuvė Agnietė Klumbienė pasakojo kiekvieną rytą dviračiu apvažiuojanti šio sodo takelius. Gegužės pradžioje jai sukako 80 metų. Tačiau ne visi „Bangos“ pakalbinti šventės dalyviai ryžosi pasakyti savo nuomonę apie atnaujintą sodą.
Nemažai Agluonėnų senbuvių atėjo į šventę. Bet jie dairėsi ir vienas kito klausinėjo: „O kur mūsų naujakuriai? Net tokios naujovės pristatymas jų netraukia?“
A. VALAIČIO nuotr.: Agluonėnų bendruomenės simbolį – vėliavą pašventino Priekulės parapijos klebonas Č. Degutis ir Vanagų parapijos kunigas R. Šemeklis.
