Akmenuotame 50 metų dvasinės tarnystės kelyje –nepalaužiamas ryžtas
Plikių ir Dovilų evangelikų liuteronų parapijų kunigas Liudvikas Fetingis paskutinį kovo sekmadienį minėjo 50 metų dvasinės tarnystės sukaktį. Po iškilmingų pamaldų jį pasveikinę parapijiečiai, svečiai dėkojo už nuveiktus darbus Bažnyčiai, kultūros paveldui, išugdytus jaunus žmones. „Aš Viešpačiui Dievui giedosiu, kol gyvas būsiu“ – išpildžiau šios giesmės žodžius“, – kalbėjo ganytojas.
Dvasininko praktikanto pradžia
„Kunigas Liudvikas Fetingis – plačių užmojų, interesų žmogus, užburiantis visus savo meile, vienintelis toks Lietuvoje“, – daug šiltų padėkos žodžių liuteroniškojo tikėjimo parapijiečių ganytoją pakylėjo paskutinį kovo sekmadienį Plikių evangelikų liuteronų bažnyčioje po iškilmingų pamaldų. Jis dėkojo gausiai susirinkusiems parapijiečiams ir svečiams, kurie priminė esminį gyvenimo įvykį.
Prieš pusę amžiaus, kovo 31-ąją, antrąją šv. Velykų dieną, Žemaičių Naumiesčio ir Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčiose laikytomis pamaldomis prasidėjo kunigo praktikanto L. Fetingio dvasinė tarnystė. Jis parodė savo drabužį – juodą skreistę (katalikų – sutana), kuriuo pirmąją kunigystės dieną jį užvilko kunigas Jonas Armonaitis, tuometis Kretingos dekanato dekanas. Ir vėl užsirišo prie kaklo baltus raištelius, simbolizuojančius Dešimtį Dievo įsakymų. Parodė po kelerių metų ant krūtinės užkabintą sidabrinį kryžių, branginamą iki šiol, – auksiniam įsigyti pritrūko lėšų.
Kunigo praktikanto tarnystė truko 1 metus ir 3 mėnesius – į kunigus įšventino 1976 m. liepos 4 d. Tai užtruko, nes sovietinei valdžiai atrodė, kad L. Fetingis, nuo konfirmacijos pradėjęs tarnauti bažnyčioje, buvo pernelyg aktyvus jos darbuotojas.
Tauragės bažnyčioje sakydamas pamokslą kunigas praktikantas pareiškė, kad jam „malonu ir labai atsakinga stovėti sakykloje, kur dirbo žymūs lietuvių kunigai J. Pipiras, K. Preikšaitis, M. Keturakaitis.“ Sovietinei valdžiai labai užkliuvo šie žodžiai – pamokslas buvo įvardintas politiniu, ir praktika užsitęsė. „Bet mes turėjome kapinių šventę, kur rinkdavosi šimtai tikinčiųjų, ir čia laikėme pamaldas“, – prisiminimų kamuolį vyniojo kunigas L. Fetingis.
Sunkiai iškovotas pažymėjimas
Praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio pradžioje pogrindyje baigęs teologijos studijas pagal buvusią Vytauto Didžiojo universiteto Evangelikų teologijos fakulteto programą, jis padavė prašymą dirbti kunigu. „Mane pasikvietęs saugumietis bandė sugėdinti, kad noriu eiti „pas tamsybininkus“. Anuomet visus, kurie ėjo į bažnyčią, taip vadino. Betgi mokslo šviesa atėjo per bažnyčią: pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo katekizmas, grožinės literatūros pradžia – nuo Kristijono Donelaičio „Metų“. Spaudos draudimo metais lietuviškos knygos į Lietuvą keliavo iš Mažosios Lietuvos, Karaliaučiaus srities. Aš pasakiau, kad apsisprendžiau dirbti bažnyčioje“, – kalbėjo jubiliejinius dvasinės tarnystės metus pradėjęs kunigas. Tada jam pasiūlė pranešinėti apie bažnyčioje apsilankančius mokytojus, gydytojus, atvykstančius tuoktis ar kitais tikėjimo dalykais gūdžiu sovietmečiu besidominčius žmones. Kunigas L. Fetingis plykstelėjo: „Ačiū – man nereikia pagalbos, aš einu tarnauti į bažnyčią, o ne į jūsų įstaigą.“ Šią istoriją, kuri dar labiau paskatino dvasinei tarnystei, kunigas atskleidė gerokai vėliau. Iki Sąjūdžio pradžios įmonėje elektromechaniku ir bažnyčioje kunigu dirbusį L. Fetingį palaikė bendradarbiai.
Už neklusnumą – Plikių parapija
Nenuolankus kunigas L. Fetingis, gyvenęs Šilutėje, 1976 m. buvo paskirtas į Plikių parapiją. Čia atvykęs rado bažnyčią užkaltais langais, menkai apšviestą – elektrikai buvo nelegaliai pajungę elektrą. Iš vargonų tik dėžė buvo likusi. Atmintin įsirėžusios pirmosios pamaldos. „Susirinko apie 16 tikinčiųjų. Netikėtai prapliupus lietui, vanduo varvėjo per stogą, plovė sienas. Bet per tris mėnesius su aktyviais parapijiečiais suremontavome stogą, vėliau buvo atliktas kapitalinis remontas“, – kalbėjo kunigas. Buvo atnaujinta Plikių bažnyčia, atgaivinti vargonai. Kunigas L. Fetingis – ir Dovilų parapijos ganytojas. Vienu metu jam teko dirbti net keliose parapijose. Tačiau ne tik maldos namus jis tvarkė – subūręs chorus ir orkestrus, jiems vadovavo – turėjo nemažą patirtį.
1994 m. pakvietė Dovilų ir Plikių jaunimą į pučiamųjų orkestrą ir chorą „Berželis“. L. Fetingio vadovaujamas pastarasis gyvuoja iki šiol – mergaitės savo giesmėmis sveikino susirinkusiuosius į jubiliejinę sukaktį ir ją švenčiantį savo kunigą. Keliolika metų gyvavusio orkestro dalyviai išsiskirstė sunegalavus kunigui, ir jau nebesusirinko. L. Fetingis daug metų organizuoja gražią „Giesmių giesmelės“ šventę.
Daug pastangų prireikė sudaryti evangelikų liuteronų giesmyną „Krikščioniškos giesmės“, kuriame yra daugiau nei 580 bendruomenėse įsitvirtinusių giesmių. Solidus amžius jubiliatui netrukdo atlikti dvasinę tarnystę. „Aš Viešpačiui Dievui giedosiu, kol gyvas būsiu“ – išpildžiau šiuos giesmės žodžius“, – šypsojosi kunigas L. Fetingis.
Laimingi pažinusieji
„Man labai svarbi Plikių parapijos bažnyčia – daug sentimentų jai, – šventės dalyviams prisipažino iš šio miestelio kilęs evangelikų liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskis. – Kunigas Liudvikas Fetingis daug padarė mano gyvenime. Penkiolikmetis atėjau čia giedoti – mane kviesdavo repetuoti. Kiek jis per 50 metų kunigystės sugebėjo nuveikti! Turėjo kantrybės, nuolankumo, meilės – ne kiekvienam tai duota. Jis buvo mums pavyzdys.“
Pasveikinti kunigą L. Fetingį reikšmingos sukaktimes proga susirinko tie, kurių gyvenimo kelyje jis švietė, kam svarbi jo veikla. Dovilų seniūnijos seniūnei Nijolei Ilginienei šio kunigo gyvenimas asocijavosi su bibliniu vaizdeliu, kai Dievas išdegusioje žemėje pastebi tris neužmirštuolės žiedelius. „Tarp šių žiedelių pamačiau jus: sunkus sovietmetis – išdegusi žemė. Kiek teko išgyventi skausmo, iškentėti, pamatyti, ir kiek drąsių minčių gimė, galbūt prisitaikyti teko, kad tyliai, ramiai darytumėte tai, kam pašventėte gyvenimą, – jautriai kalbėjo seniūnė. – Jūsų darbai praturtino Lietuvą – per ją keliauja parengtas liuteroniškas giesmynas. Ačiū, kad atstatėte Dovilų, Plikių bažnyčias, kur renkasi parapijiečiai. Esu laiminga pažinusi Jus. Imkite pavyzdį iš šio kunigo, kad būtumėte geresni.“
Jubiliatą pasveikinęs Seimo narys Alvydas Mockus padėkojo už veiklą krašto kultūrai, tikėjimui.
„Jūs daug nuveikėte Lietuvai: daugybė išugdytų jaunų žmonių, kuriems perdavėte savo išmintį, giesmes, tikėjimą, istoriją, kultūros paveldą“, – kalbėjo Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkė Rasa Šimkutė. Už nuoširdumą, perduotą energiją, žinias, gebėjimus dėkojo Plikių bendruomenės atstovės Birutė Gedrimaitė-Milinienė ir Audronė Vaičiulienė, verslininkas Dainius Petkus bei kiti svečiai.
Pasak Plikių evangelikų liuteronų parapijos pirmininko pavaduotojos Renatos Čėsnienės, šia švente parapijoje prasidėjo jubiliejiniai metai. „Stengsimės padaryti malonių siurprizų mūsų kunigui – su mergaičių ansambliu numatėme keliauti keliais, kur prasidėjo jo dvasinė tarnystė: Didįjį šeštadienį – į Skaudvilę, šv. Velykų rytą – į Žemaičių Naumiestį“, – atskleidė pašnekovė.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
Evangelikų liuteronų kunigas L. Fetingis – ne tik ganytojas, bet daug nuveikęs bažnyčios labui. Jis – gyvasis krašto paveldo objektas, tradicijos atstovas. Dvasinės tarnystės 50 m. sukakties minėjimu Plikių parapijoje prasidėjo jubiliejiniai metai. Apie šio kunigo pašaukimo tarnystei kelią, nusidriekusį per Mažosios ir Didžiosios Lietuvos parapijas, 2021 m. sukurtas filmas „Pašauktas tarnystei“. Jo autoriai – Aušra Kavaliauskienė ir Valdas Ramanauskas.
Pastaraisiais metais entuziastai renka medžiagą naujam dokumentiniam filmui, kuris įamžins garbaus kunigo gyvenimo istoriją.
