Akordai iš už kadro: jaunųjų gargždiškių duetas, gaivinantis lietuviškos dainos sielą
Kai didžioji dalis šiuolaikinio jaunimo pasineria į vakarietiškus popmuzikos ritmus, hiphopą ar repą, du Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos vaikinai pasuko priešinga kryptimi – tylia, gilia ir kupina pagarbos savo šaknims. Dvyliktokas Paulius RIMEIKIS ir metais jaunesnis Gustas RIMAŠAUSKAS, susibūrę į duetą „Grupė.PNG“, savo klausytojus kviečia į muzikines klajones po dainuojamosios poezijos bei klasikinės estrados pasaulį. Jų kuriamoje erdvėje nėra vietos pigiems socialinių tinklų filtrams – tik tikras, nuogas kūrybos virpulys, fortepijonas ar jaukus senas pianinas ir lietuviškas žodis.
Kasdienybę pakeitęs susišvilpimas
Kartais patys gražiausi kūrybiniai reiškiniai gimsta visiškai kasdieniškose, rodos, menui nepritaikytose erdvėse. Pauliaus ir Gusto muzikinio kelio pradžia – būtent tokia, primenanti nuotaikingą kino filmo sceną. Vaikinai su šypsena prisimena, kad jų keliai prieš beveik pusantrų metų susikirto bendros mokyklos – Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos – tualete.
„Tiesiog susišvilpavome. Vienas viename tualeto gale, kitas – kitame, – linksma pradžia dalijasi Paulius. – Gustas išgirdęs klausia: „Greičiausiai dainuoji?“ Sakau: „Taip, dainuoju.“ Tada jis: „O aš groju, gal pabandom kažką drauge, tiesiog pabajeruoti?“ Ilgai nelaukę vaikinai užlipo į antrąjį mokyklos aukštą, kur stovėjo pianinas. Susėdo, pamuzikavo ir akimirksniu pajuto, jog abiejų energija ir muzikinis pajautimas idealiai dera. Taip gimė idėja kurti kažką bendro.
Netrukus atsirado ir proga pasitikrinti savo jėgas viešumoje. Pirmasis dueto pasirodymas įvyko restorano „Lijo“ antrame aukšte, verslo bendruomenės renginyje, į kurį vaikinus paskatino ateiti Pauliaus mama. „Mes, žinoma, sutikome. Ten buvo fortepijonas. Tai mes vieną kūrinį atlikome, paskui antrą ir mums visai neblogai pavyko, buvo labai smagu“, – prisimena Gustas. Netrukus jaunuoliai jau koncertavo Gargždų Obuolių šventėje, kur publika, kaip atsimena, jiems plojo tiesiog atsistojusi. Tai buvo pirmasis stiprus impulsas, parodęs, kad tiesiausias kelias į klausytojų širdis – jų nuoširdumas.
Skirtingos patirtys – ta pati muzikinė magija
Nors scenoje vaikinai veikia kaip nedaloma visuma, jų kelias iki muzikos – visiškai skirtingas. Paulius joje gyvena nuo ankstyvos vaikystės – su dainavimu draugauja maždaug nuo trejų metų, kai jį dar darželyje pastebėjo pirmoji mokytoja Aušra Niparavičienė. Vėliau laukė rimtos pamokos Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje pas Erlandą Tverijonienę. Šiandien Pauliaus muzikinė kartelė iškelta itin aukštai.
Vaikino biografijoje – įrašas apie tai, jog jis vienais metais yra tapęs televizijos projekto „Lietuvos balsas. Vaikai“ finalininku. Tiesa, tuomet jis buvo paniręs į operinį dainavimą, klasiką. Pastaroji jį žavėjo nuo vaikystės. Paulius puikiai atsimena, kaip mesdavo į šoną žaislus, kai išgirsdavo skambant jį tuomet užburdavusią klasikinę muziką. Siekdamas vokalinio profesionalumo, vaikinas šiuo metu kiekvieną savaitgalį pasiryžta įveikti 300 kilometrų atstumą į Vilnių, kur privačiai mokosi pas žinomą vokalo pedagogę Indrę Launikonytę.
Tuo tarpu nuo mažų dienų ryšį su muzika jautęs Gustas – visiška priešingybė akademiniam švietimui. Jis yra talentingas savamokslis, instrumentų valdymo paslaptis narstantis vedinas intuicijos ir mamos, baigusios muzikos mokyklą, paskatinimo. Gustas skambina pianinu, groja gitara ir visą sielą yra panardinęs į šį procesą. „Man muzika – saviraiškos būdas, arti magijos esantis procesas“, – sako jis. Įdomu tai, kad Muzikos mokykloje fortepijono klases lankė ir Paulius, tačiau tuomet groti jam mažiau rūpėjo – buvo susitelkęs tik į vokalą. Tik bėgant laikui poreikis groti sugrįžo, vaikinas pats nusipirko pianiną ir dabar mokosi sau akompanuoti, mat yra įsitikinęs, kad tikram atlikėjui tai būtina.
„Mūsų pagrindinė žinutė klausytojams – nepamiršti lietuviškos muzikos, dainuojamosios poezijos kūrybos, nes tarp jaunimo tai labai nuvertinama. Norime, kad ir jauni žmonės pamiltų lietuvišką dainą, mūsų balsus ir mus, kaip atlikėjus“, – kalba gimnazistai.
Estetika ir patriotiškas repertuaras
Šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje, kur jauni atlikėjai dažniausiai skuba demonstruoti savo veidus ir rinkti „patiktukus“, „Grupė.PNG“ renkasi paslapties skraistę. Socialiniame tinkle „TikTok“ savo įrašų vaizdo kadruose vaikinai nesirodo – leidžia matyti tik klavišais bėgiojančias rankas, pianiną ar šiaip kokį fragmentą iš jų kasdienės aplinkos.
„Mes siekiame estetikos, norime, kad muzika, daina skambėtų mums įprastoje erdvėje. Nenorime iškart atskleisti savo identiteto“, – teigia Paulius. Gustas nuoširdžiai papildo, jog tam įtakos turi ir patirties trūkumas, tam tikras jaunatviškas nedrąsumas: „Bet mes užaugsime. Kol kas norisi likti už kadro.“ Toks sprendimas kuria ypatingą aurą ir tarsi kviečia klausytoją pirmiausia pamilti jų muziką.
O šios muzikos pamatas – gilus, šeimoje išugdytas patriotizmas. Paulius pasakoja augęs itin patriotiškoje aplinkoje – mama ir seneliai puoselėja lietuviškas vertybes, kai berniukas augo, namuose netgi būdavo vengiama angliškų filmų, todėl meilė savo kalbai ir tapatybei vaikinui yra natūrali. Būtent todėl jų repertuare, kurį pradėjo nuo Vytauto Kernagio dainų, dominuoja dainuojamoji poezija, Sauliaus Mykolaičio eilės ir Stasio Povilaičio estrados klasika.
„Norime puoselėti lietuvišką kūrybą, prisiminti senus bardus. Pastebėjome, kad žmonėms šios dainos labiausiai ir patinka, jos primena vaikystę, jaunystę“, – sako vaikinai, akcentuodami, kad scenoje stengiasi būti lankstūs – esant reikalui, puiki Pauliaus vokalinė technika leistų atlikti ir šiuolaikinius užsienio hitus, tačiau širdis linksta prie lietuviško skambesio. „Jei reikėtų, sudainuočiau ir, pavyzdžiui, Adelės kūrinį. Manau, kad mūsų pliusas – universalumas“, – įsitikinęs Paulius. Jam pritaria ir scenos partneris.
Ateities planai
Kasdienybėje Paulius ir Gustas – neišskiriami draugai ir bendražygiai, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos renginiuose jau spėję užsitarnauti scenos šeimininkų vardą. Jų pasirodymai publiką žavi ne tik muzika, bet ir subtiliais aktoriniais elementais. Visgi šie metai duetui atneša natūralių iššūkių. Pauliui – pati finišo tiesioji, dvylikta klasė, kai didžiąją laiko dalį tenka atiduoti vadovėliams, tad pabėgti iš pamokų repeticijoms ar koncertams darosi vis sunkiau.
Nepaisant jaunatviško vėjavaikiškumo scenoje, ateities planus vaikinai dėlioja stebėtinai brandžiai. Štai Pauliaus pasirinkime susipina unikalus jo giminės kodas, mat šeimos šaknys įdomiai pasidalijusios į dvi stovyklas – Pauliaus žodžiais, pusė artimųjų yra muzikantai, kita pusė – medikai. Nors jaunuolio vokalinis talentas neabejotinas, šįkart nugalėjo pragmatiškesnis medikų genas – vaikinas ateitį planuoja susieti su medicinos studijomis, o dainavimui palikti intymiausią, labiausiai saugomą širdies erdvę. „Muzika man yra per daug brangi ir artima, kad paversčiau ją kasdieniu darbu ar amatu. Noriu, kad dainavimas liktų tuo visiškai tyru, intymiu prieglobsčiu, kur galiu pasislėpti nuo pasaulio triukšmo ir tiesiog būti savimi“, – atvirauja gimnazistas.
Tačiau prieš pasineriant į medicinos studijas jo laukia dar vienas brandos egzaminas ir sąmoningas vyriškumo žingsnis. Vaikinas jau pasirašė savanoriškos tarnybos sutartį su Lietuvos kariuomene ir nuo lapkričio vilksis kario uniformą Ryšių ir informacinių sistemų batalione Vilniuje.
„Esu viską susidėliojęs – pirma stosiu, tuomet imsiu akademines atostogas, o atidavęs pareigą tėvynei – studijuosiu“, – apie tvirtus savo gyvenimo pasirinkimus pasakoja dvyliktokas.
Savo ateities planus rikiuoja ir Gustas. Jis taip pat neslepia patriotiškų jausmų ir ateityje planuoja atlikti savanorišką tarnybą kariuomenėje, o šiuo metu vis pasvarsto apie teisės studijas. Tiesa, aplinkiniai vaikinui rekomenduoja išmėginti profesionalią aktorystę, kurios elementai taip natūraliai prasiveržia dueto koncertuose.
„Jei atvirai, mano galvoje dabar – minčių chaosas ir tikslaus atsakymo, ką pasirinksiu, dar neturiu. Kartais atrodo, kad traukia teisė, o jau kitą dieną širdis šaukia rinktis ką kita. Leidžiu sau tiesiog ieškoti ir per daug nesisprausti į rėmus – laikas pats sudėlios taškus“, – su lengva šypsena apie ateities dvejones kalba Gustas.
Nors rudenį vaikinų laukia neišvengiamas atstumas ir gyvenimo permainos, abu kūrėjai tvirtai žino – projektas „Grupė.PNG“ nemirs. „Tikrai norime išlaikyti tą ryšį. Nepaleisti nei tarpusavio bendravimo, nei šio projekto. Nors kažkuriam laikui neišvengiamai išsiskirsime, palaikysime ryšį ir per nuotolį, ir gyvai“, – užtikrintai pokalbį baigia Gustas.
Šį tvirtą pasiryžimą brandina bendros patirtys, kaskart primenančios, kodėl verta lipti į sceną. Vaikinų atmintyje giliai įsirėžęs iki šiol emocingiausias jų pasirodymas – draugo Povilo senelių jubiliejus, kur planuotas koncertas virto spontanišku, valandų neskaičiuojančiu vakaru. Tąkart atlikėjų ir klausytojų energija susiliejo taip idealiai, jog jaunuoliams tiesiog nesinorėjo palikti scenos. Būtent šis nuoširdus ryšys, kai publika muzikoje atranda visišką laisvę, o salė atsipalaidavusi pradeda šokti, abiem kūrėjams yra tikrasis prasmės šaltinis.
„Šiuolaikiniame pasaulyje, kur visi skuba demonstruoti savo veidus ir skaičiuoti socialinių tinklų patiktukus, mes sąmoningai pasirinkome pasukti priešinga kryptimi – link to, kas tikra, apnuoginta ir sava. Tikime, kad lietuviška daina ir dainuojamoji poezija turi ypatingą, laikui nepavaldžią sielą. Pianinu prikelti akordai ne tik sujungia kartas, bet ir primena mums patiems, kur yra mūsų tikrosios šaknys“, – sako gimnazistai Paulius ir Gustas.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
