Knygnešių keliais – istorija, kurią galima patirti
2026 metais minimos 180-osios vieno žymiausių Lietuvos knygnešių Jurgio Bielinio gimimo metinės. Ši sukaktis skatina prisiminti spaudos draudimo laikotarpį (1864–1904 m.), kai Rusijos imperijos valdžia draudė lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Nepaisydami persekiojimo ir gresiančių bausmių, knygnešiai iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją Lietuvą slapta gabeno lietuviškas knygas ir laikraščius, taip prisidėdami prie gimtosios kalbos išsaugojimo ir tautinės savimonės stiprinimo.
Ši istorinė tema tapo svarbia Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos II klasių mokinių tęstinio projekto „Kelionės laiku“ dalimi. Projektu siekiama sudaryti galimybes mokiniams pažinti Lietuvos, o ypač gimtojo krašto istoriją ne tik iš vadovėlių, bet ir tyrinėjant istorines vietas, dalyvaujant edukacinėse bei patirtinėse veiklose. Kadangi projekte dalyvauja ta pati mokinių grupė, kiekviena nauja veikla papildo ankstesnes patirtis ir padeda nuosekliai gilinti istorines žinias.
Pirmasis projekto etapas vyko 2026 metų birželį Gargžduose – miesto parke, Gargždų krašto muziejuje ir prie Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios varpinės. Gimnazistai gilinosi į gimtojo miesto praeitį, ypatingą dėmesį skirdami Gargždų, kaip pasienio miesto, reikšmei spaudos draudimo laikotarpiu. Šio krašto apylinkėmis driekėsi knygnešių keliai, kuriais iš Mažosios Lietuvos buvo slapta gabenama lietuviška spauda. Ši veikla tapo įžanga į tolesnį knygnešystės istorijos pažinimą.
Spalio 30 dieną projekto dalyviai leidosi į dar vieną pažintinę kelionę – į Martyno Jankaus muziejų Bitėnuose. Išvyka buvo skirta projekto veiklai „Knygnešio kelias“, glaudžiai susijusiai su gimnazijos II klasių istorijos ugdymo turiniu. Pamokose mokiniai nagrinėja XIX amžiaus antrosios pusės Lietuvos istoriją, spaudos draudimą, tautinį atgimimą ir knygnešių veiklą, todėl ši kelionė suteikė galimybę teorines žinias papildyti tiesiogine patirtimi.
Bitėnai – viena iš reikšmingų Mažosios Lietuvos istorinių vietovių, susijusių su lietuviškos spaudos leidyba ir platinimu. Čia veikė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo ir spaustuvininko Martyno Jankaus spaustuvė, atlikusi svarbų vaidmenį lietuviško žodžio sklaidoje. Gimnazistai apsilankė istorinėje jo sodyboje įkurtame muziejuje, apžiūrėjo lauko ekspozicijoje esančią originalią spaustuvės įrangą, susipažino su spausdinimo technologijomis ir to meto spaudos leidybos sąlygomis. Muziejaus pastatą puošiantis užrašas „Martyno Jankaus knygų spaustuvė“ priminė šios vietos istorinę reikšmę, o simboliniu apsilankymo akcentu tapo bendra nuotrauka prie Mažosios Lietuvos vėliavos.
Didžiausią įspūdį mokiniams paliko patirtinė edukacija „Šmuglierių pramintais takais“. Išklausę edukatorės pasakojimą apie knygnešių veiklą, patirtus pavojus ir draudžiamos spaudos gabenimo būdus, gimnazistai patys tapo knygnešiais. Suskirstyti į tris grupes, jie gavo skirtingus maršrutus ir užduotį – surasti paslėptas lietuviškas knygas, pergabenti jas per simbolinę sieną ir išvengti žandarų patikros. Rambyno kraštovaizdžio draustinio takais, rudeniškais miškais palei Nemuną, mokiniai leidosi į žygį, kuriame reikėjo orientuotis nepažįstamoje aplinkoje, ieškoti knygų, bendradarbiauti ir priimti sprendimus. Užduotys pareikalavo atidumo, sumanumo ir komandinio darbo. Vienu įsimintiniausių edukacijos momentų tapo inscenizuotas pasienio kontrolės punktas. Čia gimnazistus pasitiko rusiškai kalbantis žandaras, ieškantis garsiojo knygnešio Jurgio Bielinio. Kirsdami simbolinę sieną, mokiniai buvo tikrinami ir apieškomi, o aptiktos draudžiamos knygos konfiskuojamos. Norėdami tęsti kelionę, jaunieji knygnešiai turėjo pasitelkti išradingumą. Ši inscenizacija leido bent iš dalies pajusti įtampą, nežinią ir pavojus, kuriuos patirdavo tikrieji knygnešiai.
Kad edukacija buvo ne tik informatyvi, bet ir įtraukianti, atskleidė pačių gimnazisčių įspūdžiai. Viena mokinė prisipažino, kad iš pradžių mintis tapti knygneše jos nesužavėjo, tačiau atvykus į Bitėnus nuomonė pasikeitė. Ją sužavėjo rudeniška gamta, Nemuno pakrantės ir galimybė bent trumpam persikelti į spaudos draudimo laikus. „Labai patiko vaikščioti ir ieškoti knygų – taip įsijaučiau į knygnešio vaidmenį, lyg būčiau iš tiesų persikėlusi į tuos kažkada buvusius spaudos draudimo laikus“, – pasakojo gimnazistė. Jai taip pat įsiminė pasakojimai apie knygnešių drąsą, spaudos slėpimą ir Martyno Jankaus veiklą. Kita mokinė išskyrė žygį gamtoje, edukatorės
pasakojimus ir susitikimą su rusiškai kalbančiu žandaru, padėjusiu sukurti tikrovišką istorinę atmosferą. Nors jos grupei paslėptų knygų surasti nepavyko, gimnazistė džiaugėsi prasmingai praleistu laiku. Trečioji mokinė labiausiai vertino galimybę išbandyti save, atlikti netikėtas užduotis ir įsijausti į knygnešių gyvenimą. Šie įspūdžiai atskleidė, kad istorinių situacijų atkūrimas padeda geriau suprasti praeities įvykius ir jų reikšmę.
Išvyka į Bitėnus tapo dar vienu prasmingu projekto „Kelionės laiku“ etapu. Ji papildė istorijos pamokose įgytas žinias, leido pažinti Mažosios Lietuvos istorinį paveldą ir praktiškai patirti knygnešių veiklos iššūkius. Tokios veiklos skatina domėjimąsi istorija, ugdo bendradarbiavimo, kritinio mąstymo ir pilietiškumo gebėjimus.
Projektas tęsis ir toliau. 2027 metų pavasarį numatoma pažintinė kelionė į Panevėžio kraštą, kur mokiniai planuoja apsilankyti Knygnešystės muziejuje. Su Jurgio Bielinio veikla susijusioje istorinėje aplinkoje gimnazistai toliau gilins žinias apie spaudos draudimo laikotarpį, knygnešystę ir jos reikšmę lietuviško žodžio išsaugojimui.
Knygnešių keliais nueitas žygis priminė, kad šiandien savaime suprantama teisė laisvai skaityti ir rašyti gimtąja kalba kadaise reikalavo didžiulės drąsos bei pasiaukojimo. O istorija, pažinta ne tik iš vadovėlio, bet ir per asmeninę patirtį, tampa artimesnė, suprantamesnė ir ilgiau išlieka atmintyje.
Projektą „Kelionės laiku“ koordinuoja istorijos mokytoja Ingrida Jančauskienė ir anglų kalbos mokytoja Diana Butkutė.
Straipsnis parengtas remiantis gimnazisčių Austėjos Brenytės (IIa kl.), Deimantės Gečaitės (IIa kl.) ir Airidos Lukšaitės (IIc kl.) įspūdžiais
Nuotraukos projekto dalyvių
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
