Anksčiau prasidėjusi javapjūtė gali užsitęsti
Klaipėdos rajono ūkininkų laukuose praėjusią savaitę pasirodė javų kombainai. Derlius prognozuojamas beveik toks pat kaip pernai, kai buvo prikulta rekordiškai daug. Tačiau grūdų supirkimo kainos nekelia optimizmo. Žemdirbių lūkesčius gali pakirsti ir lietingi orai.
Veiviržėnų seniūnijoje kai kurie ūkininkai jau išvažiavo į laukus – pradėjo kulti žirnius, kviečius. Tačiau daukšaitiškis Kęstutis Toleikis tik pabandė pjauti žirnius ir rugius – dar nesunokę. „Ir tuoj pat sutrukdė lietus – būtume nukūlę“, – kalbėjo jaunasis ūkininkas. Pasak jo, šiemet viskas anksčiau prasidėjo: pernai rugpjūčio pirmąją dar nesiruošė į laukus. K. Toleikis iš 165 hektarų didžiąją dalį apsėjęs vasariniais kviečiais.
Trečiadienį javapjūtę pradėjo Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė – keliomis dienomis anksčiau nei pernai. Dirbdami nuo aušros iki sutemos kretingališkiai nukūlė 100 ha rapsų ir 300 ha žirnių plotų. Pastarųjų derlius – 4 tonos iš hektaro. Iš viso prikūlė daugiau nei 1000 tonų žirnių. „Šiuo metu geriausia jų kaina“, – džiaugėsi bendrovės vadovas Gerardas Liorenšaitis.
Kretingališkiai dar turi nukulti 1600 ha javų. Šiomis dienomis prasidėjęs lietus nesugadino nuotaikos, nes, pasak G. Liorenšaičio, vasariniai kviečiai dar nelabai prinokę. Pragiedrėjus orams, kuls pašarinių žolių sėklojus, žieminių kvietrugių likučius, vėliau kombainai pasuks į avižų laukus.
„Šiemet derlius bus mažesnis nei pernai, nes iššalo 600 hektarų žieminių javų – teko atsėti vasarinėmis kultūromis“, – kalbėjo G. Liorenšaitis.
Daupariškis ūkininkas Petras Montvydas penktadienį pradėjo kulti žirnius. Nors žirnienojai sugulę, bet kol prasidėjo lietūs, nupjovė 78 ha. Iš viso augina 170 ha žirnių – trečdaliu daugiau nei praėjusiais metais. Ūkininkas patenkintas pastarųjų derliumi – po 4,4 t iš hektaro byrėjo. Ir supirkimo kaina patraukli. Pagal sutartį už toną žirnių gavo po 230 eurų. Tačiau prikuls daugiau nei sudarytos išankstinės sutartys.
P. Montvydas pabandė kulti ir žieminius kviečius, kurių pasėjęs 26 ha. Apie 5,8 t iš hektaro prikūlė. „Mažiau nei pernai, nes per žiemą pasėliai išretėjo, bet draudimo įmonė kompensacijos nemokėjo“, – apgailestavo ūkininkas. Pagal sutartį pardavęs kviečius, gavo apie 155 eurus už toną.
Ūkininkas skundėsi, jog didžiausia problema – parduoti derlių: Kretingoje prie grūdų supirkimo įmonės tenka laukti parą. „Žemaitijoje trūksta elevatorių – įmonės jų nestato. Duotų europinę paramą, patys pasistatytume sandėlius“, – kalbėjo P. Montvydas.
Ūkininkų broliu vadinamas ŽŪR vicepirmininkas Bronius Markauskas pasakojo savo ūkyje nukūlęs žirnius ir žieminius kviečius. Iš viso – 12 ha, o javus augina 54 hektaruose. „Šiemet gali būti vėlyva javapjūtė. Orai kaip tropikuose: drėgna ir šilta. Taigi miežiai, paprastai pjaunami kartu su žieminiais kviečiais, šiemet augo ilgiau ir nepradėjo nokti“, – kalbėjo B. Markauskas. Todėl ūkininkai pirma pradėjo kulti kviečius.
Pašnekovas džiaugėsi, kad pastarųjų derlius geras – apie 5 tonas iš ha prikūlė.
Jis akcentavo, kad prognozuojamas beveik toks pat derlius kaip pernai, kai buvo prikulta rekordiškai daug. Tačiau žemyn besiritančios grūdų supirkimo kainos verčia nerimauti. „Žirnių kainos neblogos: 240–260 eurų už toną, kviečių, priklausomai nuo klasės – 130–175 Eur už t, miežių – 130–140 Eur. Avižos ir rugiai pigesni“, – sakė B. Markauskas. Pasak jo, Lietuvoje didžiausi žieminių ir vasarinių javų plotai, nes šių grūdų paklausa didžiausia. Rajono ūkininkai taip pat daugiausia jų augina.
