Antroji užsienio kalba Klaipėdos rajono mokyklose: pasirinkimui trukdo mokytojų stygius

Viešumoje švietimo ekspertai ne kartą yra akcentavę, kad mokyklose reikia sudaryti galimybes mokiniams mokytis kuo įvairesnių ES šalių kalbų. Dar prieš dvejus metus Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, kad ispanų kalbą, kaip ir anglų, prancūzų, vokiečių, nuo 2026 metų rudens pradiniame ugdyme bus galima siūlyti pasirinkti kaip pirmąją, pagrindiniame ugdyme – ir kaip pirmąją, ir kaip antrąją užsienio kalbą. Antrųjų užsienio kalbų sąrašas išlieka toks pats: anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, lenkų, ukrainiečių, rusų. Tačiau Lietuvoje akivaizdžiai pastebima, kad realybėje vis dar dominuoja rusų kalba.
Klaipėdos rajono mokyklos nėra išskirtinės, dauguma kalbintų švietimo įstaigų vadovų minėjo, kad dažniausiai antrąja kalba mokiniai renkasi rusų kalbą. Deja, pasiūlyti ES kalbų įvairovę mokyklose neįmanoma dėl užsienio kalbų mokytojų stygiaus. Tik Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija nestokoja užsienio kalbos mokytojų, o nuo rudens pirmųjų klasių gimnazistams net nebesiūlys mokytis rusų kalbos.
Tampa hibridinio karo dalimi
Jau nugyvenome 36 metus atkurtos nepriklausomybės Lietuvoje. Jei pradžioje į kai kuriuos dalykus galėjome žiūrėti kaip į savaime išsispręsiančius per tam tikrą laiką, žymiai paaštrėjusi geopolitinė situacija dabar verčia šias nuostatas permąstyti. Kalbame ne apie ką kita, o apie rusų kalbos įtaką. Ši kalba savaime nėra jokia blogybė, tačiau kai ji tampa minkštosios galios priemone daryti įtaką šalies valstybingumui, tai jau visai kas kita. Visi puikiai suvokiame, kad šiuo metu Rusijos vykdomas karas vyksta ne tik Ukrainoje, jis vyksta ir pas mus, tik kita forma – tai hibridinis karas.
Mes, kaip kaimyninė šalis, buvome ir liekame Rusijos imperinių ambicijų įtakoje. Ir tai ne tik įvairios diversijos, bet ir kova už žmonių protus. Kokią svarbą šioje kovoje įgauna kalba, rodo Rusijos, kaip agresorės, vienas iš keliamų reikalavimų savo aukai – Ukrainai, kad joje rusų kalba būtų pripažinta kaip valstybinė šalia ukrainiečių kalbos. Mūsų kaimynės Latvija ir Estija jau atitinkamai sureagavo į Rusijos imperialistinius siekius: jose vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba. Laipsniškai bus atsisakyta rusų, kaip antrosios užsienio kalbos, pasirinkimo galimybės, ją keičiant viena iš Europos Sąjungos kalbų.
Žurnalas „Reitingai“ dar prieš keletą metų rašė: „Lietuvos valstybė iki šiol neturi jokios užsienio kalbų dėstymo strategijos, o ir nėra valstybiško mąstymo, kokių užsienio kalbų derėtų mokyti vaikus, kad pritrauktume daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Beje, pasiteisinimas, kad rusų kalbos negalima jau dabar atsisakyti, nes 800 mokytojų neteks darbo, irgi nėra tikslus.“ Ir iš tiesų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bendruose ugdymo planuose deklaruoja galimybę rinktis antrąją užsienio kalbą iš daugelio ES kalbų, tačiau realybė kitokia – nėra kam mokyti.
Didžiausi pokyčiai juntami sostinėje
Šių mokslo metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame skelbiama, kad per dvejus mokslo metus rusų, kaip antrosios užsienio kalbos, besimokančiųjų skaičius sostinės mokyklose sumažėjo dvigubai – nuo 14 834 iki 7 062. Per tą patį laiką rusų kalbos mokytojų skaičius Vilniuje sumažėjo nuo 80 iki 59, vokiečių kalbos mokytojų Vilniuje padaugėjo nuo 43 iki 57, prancūzų – nuo 27 iki 50, o anglų kalbos – nuo 436 iki 487. Taip pat, anot Savivaldybės, sostinėje sparčiai daugėja norinčiųjų mokytis ispanų kalbos, miestas didina galimybes pasirinkti lenkų kaip antrąją užsienio kalbą, auga vokiečių ir prancūzų kalbų populiarumas.
Pastarųjų dienų pranešimais, Vilniaus miesto savivaldybė savo iniciatyva ketina didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose.
Situacija ministerijos akimis
Telefonu bendravau su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministru Jonu Petkevičiumi, kuris situaciją pakomentavo taip: Vyriausybės priemonių plane yra numatyta kryptis – stiprinti ES kalbų mokymąsi Lietuvos mokyklose. Be anglų kalbos, pirmiausia vokiečių ir prancūzų. Padidėjusį dėmesį vokiečių kalbai apsprendė Vokietijos karių brigados dislokavimas Lietuvoje. Prancūzų kalba, kaip viena gausiausiai vartojamų pasaulyje, turi tradicijas Lietuvoje dar nuo prieškario laikų. Dėmesys bus skiriamas ir populiarumą įgaunančioms kitoms Europos Sąjungos šalių kalboms. Pavyzdžiui, jau nuspręsta, kad nuo rudens moksleiviai pirmąja užsienio kalba galės rinktis ispanų ir laikyti ispanų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Didžiausia problema išlieka mokytojų trūkumas, džiugina tai, jog kasmet persikvalifikuoja apie 100 mokytojų, įgydami užsienio kalbos specializaciją. „Šiuo metu šalyje turime apie 800 rusų kalbos mokytojų, norint, kad situacija pakistų savaimingai, atitinkamai prireiktų apie 8 metų. Todėl yra baigiamas rengti mokytojų pritraukimo ir išlaikymo priemonių planas, kuriame užsienio kalbos įtrauktos į prioritetinių priemonių sąrašą. Kadangi priemonių planas dar nepatvirtintas, detaliau pakomentuoti galėsiu tik po patvirtinimo“, – pokalbyje telefonu sakė viceministras. 
Populiariausias pasirinkimas – rusų kalba
Kokia yra užsienio kalbų mokymosi situacija rajone, pakalbinome keletą rajono švietimo įstaigų vadovų.
Rasa Mašurinienė, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorė:
– Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje mokyti antrąja užsienio kalba sudarytos šios grupės: rusų kalbai skirtos 24 grupės, vokiečių kalbos – 4 grupės, ispanų – 5 grupės. Siūlome rinktis iš keturių Europos Sąjungos kalbų: vokiečių, prancūzų, italų ir ispanų kalbas. Turime visus mokytojus, todėl nėra poreikio kokioms nors skatinimo priemonėms. Šiais mokslo metais mokinių tėvams dar buvo siūloma rinktis antrąją užsienio kalbą iš penkių užsienio kalbų, kitais mokslo metais planuojame būsimiems pirmokams siūlyti rinktis tik iš keturių – ispanų, italų, prancūzų ir vokiečių kalbų. Rusų kalbos nebesiūlysime, nes nuo rugsėjo turėsime tik vieną rusų kalbos mokytoją.
Laima Navickienė, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė:
– Turime vieną vokiečių kaip antrosios užsienio kalbos mokytoją. Šios kalbos kaip antrosios 6–10 klasėse mokosi atitinkamai: 6 a – 8 (iš 21); 6 b – 9 (iš 21); 7 klasė – 9 (iš 28); (Judrėnuose visi devyni 7-os klasės mokiniai mokosi vokiečių kalbos); 8 klasė – 9 (iš 39 per dvi klases); 9 klasė – 7 (iš 27 ); 10 klasė – 7 (iš 38 per dvi klases). Esu susitarusi su ispanų kalbos mokytoja iš Šilutės, jei bus norinčių, kitais metais nuo 6 klasės galėtume pasiūlyti ir šią kalbą.
Su tėvais kalbame apie galimybę antrosios užsienio kalbos mokytis vokiečių, o nuo kitų mokslo metų – ir ispanų, bet renkasi vaikai kartu su savo tėvais. Iš pateiktų skaičių matosi, kad vis dėlto populiariausias pasirinkimas – rusų kalba…
Antanas Alčauskis, Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius:
– Mūsų gimnazijoje nuo 6 klasės mokiniams sudarome galimybę antrąją užsienio kalbą rinktis iš dviejų kalbų – rusų ir vokiečių. Iki šių mokslo metų mokiniai ir jų tėvai labiau rinkosi rusų kalbą. 33 procentai 6–10 klasių mokinių mokosi antrosios vokiečių kalbos, o 67 procentai – antrosios rusų kalbos. Siūlyti kitų kalbų negalime, nes specialistų neturime ir jų nėra. Atsiradus ypatingiems nenumatytiems atvejams, ieškome netradicinių sprendimų, pvz., į gimnaziją atėjo mergaitė, kuri anksčiau mokėsi prancūzų kalbos, tai sudarėme sutartį su Klaipėdoje dirbančia mokytoja, ji su mokine dirbo nuotoliniu būdu. Kitas atvejis: buvo mokinys, kuris anksčiau mokėsi norvegų kalbos, tai buvome sudarę sutartį su Klaipėdoje esančia kalbų mokykla. Žinoma, tai pavieniai atvejai, kuriems ieškant išeities sprendimą galima rasti. Šiuo metu gimnazijoje dirba viena rusų ir dvi vokiečių kalbos mokytojos. Kitų kalbų mokytojų ieškome visais įmanomais kanalais. Nedidelį krūvį turinčius mokytojus kalbiname persikvalifikuoti. Gimnazijoje dirbančios vokiečių kalbos mokytojos dalyvauja tėvų susirinkimuose (pristato kalbos mokymosi galimybes), mokiniams organizuoja „pažintines“ pamokas.
Vilija Lukauskienė, Gargždų „Kranto“ progimnazijos direktorė:
– Rusų kalbai mokyti yra 13 grupių, vokiečių kalbai mokyti – 9 grupės. Rusų kalbos mokosi 61,6 proc. 6–8 klasių mokinių, vokiečių kalbos – 38,4 proc. Šiuo metu turime vieną vokiečių kalbos mokytoją. Progimnazija ieško galimybių pritraukti kvalifikuotus užsienio kalbų mokytojus, bendradarbiauja su aukštosiomis mokyk­lomis, svarsto lankstesnes darbo organizavimo formas (dalinis krūvis, nuotolinis mokymas), taip pat ieško partnerystės galimybių su kitomis mokyklomis, siekiant užtikrinti platesnę kalbų pasiūlą. Nors šiuo metu mokykla neturi kitų užsienio kalbų mokytojų, ateityje planuojama ieškoti galimybių plėsti kalbų pasiūlą ir sudaryti sąlygas mokiniams rinktis įvairesnes užsienio kalbas.
Rima Gabalienė, „Minijos“ progimnazijos direktorė:
– Mūsų progimnazijoje antrosios užsienio kalbos (rusų) mokosi 44 grupės 6–8 klasių mokinių, vokiečių kalbos mokosi 18 grupių 6–8 klasių mokinių. Kitų užsienio kalbų kol kas pasiūlyti neturime galimybės. Progimnazijoje dirba viena mokytoja, dėstanti vokiečių kalbą, dar turime vokiečių kalbos specialistę, kuri, esant poreikiui, gali pavaduoti. Padidėjus darbo krūviui, siūlysime dėstyti vokiečių kalbą karjeros specialistei, turinčiai vokiečių kalbos mokytojos kvalifikaciją, ieškosime mokytojų, galinčių dėstyti šiuo metu populiarias ispanų, prancūzų kalbas. Rusų kalbą dėsto dvi mokytojos.
Antrosios užsienio kalbos mokymas tampa vis problematiškesnis. Pedagogų rengimo programoje šis klausimas turėtų būti prioritetinis šalies mastu. Viešoje erdvėje kalbama apie galimybių rinktis įvairiausias kalbas sudarymą, tačiau įdomu, kiek studijuojančių (ir kokias) kalbas pedagogų šiemet, po metų ar dar kitų ateis į mokyklas? Kaip užtikrinti kalbų mokymo stabilumą, kad radus vieną, pavyzdžiui, ispanų kalbos mokytoją, jis po metų nepaliks įstaigos ar apskritai pedagogo darbo ir mokykla neteks kalbos mokymo tęstinumo.
Arūnas Grimalis, Dovilų pag­rindinės mokyklos direktorius:
– Antrąją užsienio kalbą nuo 6 klasės mūsų mokykloje siūlome rinktis iš ispanų arba vokiečių kalbų. Rusų kalbos mokome tik 9 ir 10 klasėse, naujų grupių nebesudarome. Antrosios užsienio kalbos (vokiečių) moko viena vokiečių kalbos mokytoja (universitetinis išsilavinimas vokiečių filologija), šiuo metu mokytoja mokosi (įgyja pedagoginį cenzą). Antrosios užsienio kalbos (ispanų) moko viena pradinių klasių anglų kalbos mokytoja, šiuo metu studijuojanti ispanų kalbą. Abi mokytojos pagal Klaipėdos rajono savivaldybės rėmimo programą gauna stipendijas (pačios studijos – nemokamos).

Klaipėdos rajono savivaldybė informavo, jog pagal Savivaldybės rėmimo programą su dviem studentėmis yra sudarytos finansavimo sutartys. Viena studentė studijuoja Vilniaus universitete anglų ir prancūzų kalbų studijų programoje (2024–2028 m.), kita studentė studijuoja Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje ispanų kalbos studijų programoje (2025–2027 m.).
Taip pat sudarytos dar dvi finansavimo sutartys su studentėmis, jau dirbančiomis švietimo įstaigose ispanų ir vokiečių kalbų mokytojomis, studijuojančiomis Pedagogikos profesinių studijų programą.

Egidijus ŽIEDAS
Laimos ŠVEISTRYTĖS nuotr.