Apželdinimo planai Gargžduose eina perniek: nudžiūvo tūkstančiai raugerškių

Didžiausias fiasko – Gargždų Žemaitės g. nudžiūvę raugerškiai (tunbergo). Vėlyvą 2017-ųjų metų rudenį jų buvo pasodinta 2450 vnt. Kainavo 8 820 Eur.

Natūralistinis stilius su skulptūriškais daugiamečiais augalais, nereikalaujančiais ypatingos priežiūros – tokios tendencijos jau dešimtmetį vyrauja Vakarų Europoje. Šią patirtį Gargžduose siekia pritaikyti ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius.

Tačiau šiuolaikiškam požiūriui sunku prasiskverbti į dienos šviesą, mat stringa bendradarbiavimas su Gargždų miesto seniūnija. To įrodymas – šią savaitę Gargždų Žemaitės g. stūksojusios nudžiūvusių raugerškių krūvos. Kas prisiims atsakomybę?

Vienmetes keis daugiametėmis

Gargždai jau nuo seno buvo praminti žaliuoju miestu. Kad šis titulas išliktų ir gamtos resursai būtų ne tik eikvojami, bet ir atkuriami, vystoma vientisa želdynų koncepcija, sodinami gėlynai derėtų vienas prie kito, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba patvirtino Gargždų miesto želdynų tvarkymo ir želdinių kūrimo ir veisimo 2012−2017 m. programą. „Pastarojoje nustatytos prioritetinės teritorijos, kur turėtų būti pirmiausia kreipiamas dėmesys. Aprašyta esama situacija ir pan. Tai strateginis dokumentas, numatantis, kaip mes toliau elgsimės Gargždų mieste“, – aiškina Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. Kasperavičius.

Pašnekovas įsitikinęs, jog įgyvendinus šią programą Gargždų vaizdas būtų iš esmės pasikeitęs, tapęs artimesniu V. Europai, atspindėtų ekologiškumo ir estetikos samplaiką. „Vienas iš svarbiausių dalykų – vienmetes gėles siūloma keisti daugiametėmis. Pastarųjų gėlynų įrengimas brangesnis, tačiau nebereikia iš naujo kasmet jų sodinti. Vienmetes derėtų palikti tik ten, kur daugiamečių pasodinimas neįmanomas. Pavyzdžiui, Gargždų centre artimiausiu metu bus įrengti atitvarai, tad ant jų puikiai tiktų vazonai su vienmetėmis gėlėmis“, – teigia Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas. Anot jo, kad ir kaip būtų gaila, 2012-2017 m. programa iš esmės liko neįgyvendinta. Būta tik fragmentiškų jos atspindžių. „Mūsų skyrius kuravo jos įgyvendinimą, Gargždų seniūnijos vis teiravomės, kas daroma, tačiau būta tik keletas naujų augalų įvedimo epizodų. Bendro miesto vaizdo tai tikrai nepakeitė“, – dėstė pašnekovas.

Pastangos nuėjo veltui?

Kad Tarybos patvirtinta programa būtų įgyvendinta, Architektūros ir urbanistikos skyrius bei Gargždų seniūnija turėtų dirbti kaip niekad vieningai. Tačiau akivaizdu, kad ir kaip stengtasi, bendrų sąlyčio taškų pritrūko. „Vien dėl to, kad seniūnijai būtų lengviau, parengėme ir apželdinimo metodiką, kuri numato, kaip ir kokius augalus komponuoti. Užsakėme medžių sodinimo projektą. Taip pat priėmėme į savo skyrių pusę etato kraštovaizdžio architektą. Tačiau rezultato nėra“, – apgailestavo veltui nuėjusiomis pastangomis G. Kasperavičius.

Gargždų miesto seniūnas Saulius Bakšinskis akcentavo, kad nevalia seniūnijos kaltinti neveiklumu, nes esą buvo dedamos visos pastangos, kad programa būtų įgyvendinta. Tuo rūpinosi seniūnijoje iki pat 2018 m. sausio 18 d. dirbusi apželdinimo specialistė Violeta Gedgaudienė. Ji, anot S. Bakšinskio, išėjo iš darbo nepaaiškinusi, kodėl traukiasi iš pareigų. Seniūnijoje apželdinimo meistre dirbusi Violeta Gedgaudienė „Bangai“ taip pat nenorėjo įvardinti išėjimo priežasčių, tačiau pridūrė: „Jei mane puls, aš ginsiuosi. Turėčiau, ką papasakoti. Dabar ne vieta pulti, draskytis, kaltinti. Verčiau mąstyti toliau, kaip gražinti Gargždus, kad visiems būtų gera čia gyventi.“

S. Bakšinskis „Bangai“ dėstė, kad minėta programa apima ir jau esamų žolynų priežiūrą, žolės, įvairių senų medžių pjovimą bei naujų žaliųjų plotų, gėlynų kūrimą: „Visa tai buvo daroma. Kretingos plentas apsodintas naujais medžiais, skveras prie degalinės „Trevena“ – taip pat. Nupirktos klombos Klaipėdos gatvėje, pastatytos netoli prekybos centro „Norfa“. Teigiamai vertinu nuo J. Janonio iki autobusų stoties palei daugiabučius namus atsiradusią gyvatvorę, kuri suteikia žalumos, gyvumo.“

Fiasko Žemaitės gatvėje

Didžiausias fiasko – Gargždų Žemaitės g. nudžiūvę raugerškiai (tunbergo). Vėlyvą 2017 -ųjų metų rudenį jų buvo pasodinta 2450 vnt. Kainavo 8 820 Eur. Didžioji dauguma nudžiūvo, nes, anot Architektūros ir urbanistikos skyriaus, nebuvo tinkamai prižiūrėti, laiku palaistyti. „Tunbergo raugerškis bei jo forma yra tikrai atsparus sausroms, šalčiui, bet, kaip ir kiekvienas jaunas sodinukas, turi būti kažkurį laiką prižiūrimas: pasodinus – laiku palaistomas, patręšiamas ir pan. Ruduo ir žiema neturėjo labai didelės neigiamos įtakos, nes pavasarį krūmeliai buvo pradėję sprogti. Prasidėjo ankstyva, sausa ir karšta vasara. Pasodintų raugerškio krūmelių šaknys labai negiliai, gruntas – smėlingas, o sodinukų visai niekas nelaistė. Šiuo atveju neišgyventų niekas“, – savo nuomone dalijosi Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Goliakovienė.

Gargždų seniūnas S. Bakšinskis nesutinka su tokiais teiginiais ir tvirtina, jog, kiek leido pajėgos, tiek raugerškiai buvo prižiūrimi. Tačiau dėl raugerškių sodinimo iš pat pradžių kilo nesutarimų. „Pats buvau išsakęs neigiamą nuomonę dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, kol juos užaugini, yra kebli priežiūra. Antra, Žemaitės gatvė yra siaura, raugerškiai buvo sodinami tarp šaligatvio ir gatvės. Kai žiemą keliai yra valomi, barstomi druskingu mišiniu, šis pasklinda visur, tad galėjo pakenkti raugerškiams. Pats sprendimas raugerškius sodinti Žemaitės gatvėje, manau, buvo neapgalvotas“, – įsitikinęs miesto šeimininkas.

Tačiau kad raugerškiams pristigo seniūnijos priežiūros, liudija kitas faktas. Toje pačioje gatvėje yra pasodinti šermukšniai, kurių pirkimą organizavo Gargždų krašto muziejus. „Iš UAB „Bangos želdiniai“ (Gerduvėnai) nupirkta 32 vienetai šermukšnių. Jie pasodinti ir prižiūrimi kelerius metus, kol praaugs. Keletas nudžiūvo, tai jų vieton bus pasodinti nauji. Šermukšnių kaina 8 500 Eur, priežiūros – 400 Eur“, – informavo Gargždų krašto muziejaus buhalterė Vaiva Biliūnė. Šalia šermukšnių, kurie reguliariai laistomi, pasodinti raugerškiai žaliavo – keliolika vienetų. Specialistų išvada paprasta – nudžiūvusiesiems elementariai stigo vandens.

Išeitis – pirkti priežiūros paslaugą?

Prieš drabstantis kritika seniūnas S. Bakšinskis vis tik ragina atsižvelgti į jų pajėgumus. „Šiuo metu seniūnija nėra pajėgi tinkamai ir kokybiškai prižiūrėti želdynus. Anksčiau šiltuoju metų laiku per Darbo biržą seniūnijoje pasikeisdami dirbo apie 90 žmonių. Dabar pasikeitusi programa, nebefinansuoja. Gaunantiesiems pašalpas duodame darbo, tačiau jie turi, pavyzdžiui, atidirbti 6 ar 18 val., ateina vos ne kada nori… Turime 27 valytojas, kai anksčiau turėjome 40. Jos dirba irgi pagal tam tikrus normatyvus. Svarstome, kad reikėtų pirkti paslaugą, samdyti įmonę, kuri užsiimtų želdynų priežiūra, nes nebesusitvarkome su žmogiškaisiais ištekliais“, – pripažino seniūnas.

Anot jo, Tarybos patvirtinta Gargždų miesto želdynų tvarkymo ir želdinių kūrimo ir veisimo 2012−2017 m. programa iki galo nebuvo įgyvendinta dėl įvairių kliuvinių. „Dalis plotų dengiasi kitais projektais. Pavyzdžiui, skveras prie „Senukų“, taip pat rengiant programą nebuvo atsižvelgta į tai, kas po žeme. Kyla keblumų ir dėl priklausomybės, pvz., eglynas prie Vyturių gatvės, Laugalių parkelis yra traktuojami kaip miškas, tad priklauso jau urėdijai“, – dėstė S. Bakšinskis.

Geroji žinia, kad Gargždų seniūnija jau turi potencialią miesto apželdinimo meistrę Norgailę Verbaitę, kuri tik gavo diplomą ir, tikimasi, kibs į darbus.

KOMENTARAI

• „Esu ištikimas savo profesijai, ir žinodamas šiuolaikines tendencijas negaliu leisti toliau švaistyti lėšas ir sodinti vienmečius augalus“, – sako Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. Kasperavičius.

  Jo nuomone, būtų verta pratęsti ir Klaipėdos gatvėje besidriekiančią kaštonų alėją. Miestas įgautų vientisą vaizdą, aiškų braižą. Žydintys kaštonai galėtų augti iki pat kepyklėlės-picerijos „Ievos skanėstai“. O po kaštonais galima komponuoti daugiamečių gėlių ir krūmų kompozicijas. „Prie šios idėjos įgyvendinimo kviestume prisidėti ir verslininkus. Pavyzdžiui, prekybos centras „IKI“ galbūt galėtų pasodinti kokius 9 medžius, mes duotume patį projektą. Tuomet mažiau slėgtų betoninis vaizdas“, – svarstė pašnekovas.

• Kas prisiims atsakomybę už nudžiūvusius raugerškius, „Banga“ teiravosi Administracijos direktoriaus pavaduotojos Ligitos Liutikienės. „Priminsiu, jog šiemet buvo neeiliniai metai – sausra. O ką tik pasodinti augalai reikalauja ypatingos priežiūros. Galbūt nepakako įprastinio laistymo. Tačiau, mano nuomone, tie sodinukai buvo ne vietoj. Galvoju iš laiko perspektyvos, kaip reikės prižiūrėti tą veją, kaip apipjauti, kaip sniegą valyti. Juk per žiemą būna šalikelėse daug sniego, druska taip pat padaro savo juodą darbą. Turim, ką turim.

  Man priimtinesnės žydinčios gėlės, man patinka spalvos, vasara. Todėl tie raugerškiai nėra mano mėgstamiausi augalai.

  Reikia sėsti ir pasižiūrėti situaciją, kas neatliko savo pareigos, darbo. Įvertinti, ar sodinukai buvo tinkami ir kokybiški. Reikia analizuoti situaciją, vienareikšmiai sunku ką nors apkaltinti.

  Aš taip pas pritariu seniūno S. Bakšinskio nuomonei, kad želdinių priežiūros paslauga Gargždų mieste būtų perkama. Dabar apgailėtinai atrodo, kai važiuoji mieste ir matai, kaip stovi seniūnijos automobilis, sustatytos didžiulės talpos su vandeniu ir taip laistoma primityviu būdu. Turėtų būti perkama paslauga, tada galėtume tikėtis ir rezultato, ir atsakomybės. Seniūnijos darbuotojų skaičius tokiu atveju sumažėtų. Arba būtų galima perskirstyti funkcijas, nukreipti kita linkme“, – sakė L. Liutikienė.

• Gargždų seniūnijai skiriamos lėšos želdinių sodinimui, jų priežiūrai, taip pat medžių genėjimui, mokesčiams už šiukšlių išvežimą ir pan. skiriamos lėšos 2016 m. sudarė 90,4 tūkst. Eur, 2017 m. – 88,1 tūkst. Eur, 2018 m. – 100 tūkst. Eur.
• 2018 m. balandį vyko pasitarimas dėl Gargždų miesto apželdinimo, kurio metu buvo nuspręsta Strateginiame veiklos plane 2019–2021 metais 3 programoje įtraukti priemonę „Gargždų seniūnijos teritorijos želdynų įrengimas ir priežiūra“, joje numatant kasmetinius 60 tūkst. eurų asignavimus.

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO ir autorės nuotr.