Ar pienininkai ištvers sunkmetį?
Pieno gamintojai iš mūsų rajono laidoja savo viltis ištverti dabartinę pieno supirkimo kainų politiką.
Kovo 30 d. sostinėje protesto akciją surengę šalies žemdirbiai, siekę atkreipti dėmesį į krizę pieno sektoriuje ir mažas pieno supirkimo kainas, ją tęsia visą balandį. Prie Žemės ūkio ministerijos dieną naktį budi ūkininkai vildamiesi, jog, būdami valdžiai prieš akis, sulauks palankių sprendimų. Tačiau rajono pieno gamintojai nebetiki, kad ši akcija pataisys sudėtingą situaciją.
Balandžio 18 d. į sostinę pagal grafiką budėti prie Žemės ūkio ministerijos atvyko būrys pieno ūkio savininkų iš Klaipėdos rajono. Tai Alma Bočkienė, Vaidotė Vainienė, Manfredas Skroblys, Irena Lachaj, Vida Gedmintienė ir kiti. Dieną budėjo vyresnieji, o naktį – jaunieji ūkininkai. Rytą pamainą perdavė Marijampolės savivaldybei.
„Mūsų protesto tikslas – kad pieno supirkimo kaina atitiktų realias gamybos išlaidas. Mes – ne išmaldos prašytojai, dirbame ir galime patys užsidirbti, – kalbėjo V. Gedmintienė, ekologinio ūkio atstovė iš Balsėnų. – Dabar dirbame už ačiū. Mes maitiname žemelę iš kitų pajamų, skolinamės pinigų iš tėvų pensininkų…“ Pasak jos, geriau tiems, kurie turi ir kitą žemės ūkio šaką. „Betgi mus skatino rinktis vieną“, – apmaudžiai ištarė ji.
M. Skroblys sakė, jog už litrą pieno šiuo metu gaunantis 15 euro centų, o kitą mėnesį – dar mažiau. „O kiek kainuoja vanduo parduotuvėje?“ – piktinosi ūkininkas.
V. Gedmintienė kalbėjo: „Visi mes, susirinkusieji į protesto akciją, 25 metus kūrėme savo ūkius, statėme pastatus, pirkome įrangą, auginome gyvulius. O ką daryti dabar, kai tokios menkos supirkimo kainos? Esame labai sunerimę. Nori išvaryti jaunimą iš Lietuvos? Jie nedirbs už ačiū.“
Ūkininkai piktinosi nedėkinga žemės ūkio politika: „Nežinome, kiek gauna perdirbėjai ir pardavėjai – kada bus žinomas šis santykis?“ Pasak M. Skroblio, visoje Europoje sudėtinga situacija pienininkystės sektoriuje, bet ten požiūris kitoks į pieno gamintojus. Jis neabejojo, kad Žemės ūkio ministerija puikiai panaudojusi savo veiklos viešinimui skirtas lėšas – nė viena nacionalinė žiniasklaidos priemonė nesidomėjo protestuojančiais, šąlančiais ūkininkais, jų problemomis. Anot pašnekovų, apsilankydavo vienas kitas politikas, užsukdavo ir žemės ūkio ministrė, bet tik iš smalsumo, kaip ir vilniečiai. „Skaudina toks požiūris: pašaipa, kiek jūs čia ištversite? Neva skundžiamės, bet gyvename. Tačiau kuo toliau, tuo blogiau, – kalbėjo M. Skroblys. – Ir kiek išgyvensime? Juk net žadėtos paramos – 18 mln. eurų iki šiol nepaskirstė. O juk dabar sėja, ne už kalnų ir šienapjūtė. Kol sulauksime, gali nebelikti daugelio ūkių.“
„Realybė skaudi, – akcentavo pašnekovai. – Mes, kooperatyvo „Pienas LT“ nariai, taip greitai negalime išsiskirstyti – juk tiek lėšų investuota.“
M. Skroblys abejojo, kad pieno gamintojų stovėjimas kasdien, budėjimas palapinėje naktimis prie Žemės ūkio ministerijos ką nors duos. „Reikia imtis griežčiau“, – ryžtingai ištarė ūkininkas.