Ar tinkamos ugdymo sąlygos kuria šiltnamio efektą?
Visuomenėje neretai pasisakoma, kad privačiose ugdymo įstaigose vaikai auga apsupti šiltnamio sąlygų. Šios idėjos šalininkai teigia, kad, tokioje aplinkoje besimokydami, ugdytiniai sunkiai adaptuojasi vėlesniame gyvenime ar peržengę valstybinių mokyklų slenkstį. Kokios sąlygos augina asmenybę? Ar dėmesys kiekvienam vaikui, jo poreikiams ir palankios mokymosi sąlygos kuria šiltnamio efektą?
„Švietimo sistemoje vaikas turi augti“
Pasisakymų, mitų ar klišių šiltnamio sąlygų tema yra apstu. Valstybinių mokyklų atstovai pirštais bado į privačias mokyklas, sakydami, kad jos perdėtai rūpinasi ir globoja vaikus, o pastarieji stokoja socialinio atsparumo, patekę į kitas aplinkas.
Šiaulių jėzuitų mokyklos direktorė Giedrė Statkutė, pakalbinta šia tema, buvo atvira: „Aš nevartoju šios frazės „šiltnamio sąlygos“. Manau, kad tinkamos, optimalios sąlygos vaikui augti, tobulėti negali būti traktuojamos kaip šiltnamio sąlygos.“ Mokyklos vadovės teigimu, ši visuomenėje plačiai išplitusi etiketė klijuojama ne tik privačioms, bet ir valstybinėms mokykloms, kurios skiria daugiau dėmesio žmogui ir kuriose ugdymas orientuotas būtent į vaiką.
Jėzuitų mokyklos direktorės nuomone, visos ugdymo įstaigos turi įrankių sukurti palankią aplinką vaikui augti ir tobulėti, reikia tik noro. „Švietimo sistemoje vaikas turi augti. Jis turi pajausti gerą gyvenimą, kad užaugęs ir toliau kurtų gerovę. Vaikas mokykloje neturi jausti baimės ar patyčių, nes tokia aplinka yra žalojanti“, – įsitikinusi Jėzuitų mokyklos vadovė.
Patogi aplinka yra svarbi vaiko poreikiams
Tvarkinga aplinka, gausios mokymo priemonės, taikūs ir atsakingi tarpusavio santykiai, adekvatus bendravimas su ugdytinių tėvais Šiaulių jėzuitų mokykloje yra įprasta praktika. Įstaigos vadovė pabrėžia, kad tai ne šiltnamio sąlygos, o palanki ir draugiška aplinka žmogui, kurioje siekiama vaiką auginti su meile ir pasitikėjimu.
„Mokykloje mes darome viską, kad tiek vaikui, tiek čia dirbantiems žmonėms būtų patogu, gera ir, svarbiausia, saugu. Bet kartu diegiame taisykles ir skatiname gerbti ir tausoti juos supančią aplinką. Tuomet vaikas auga sąmoningas, suprasdamas, kad pasaulis yra lengvas ir jam nereikia kovoti už savo būvį“, – sako G. Statkutė.
Mokyklos vadovė pastebi visuomenėje sklindančius atgarsius, kurie leidžia daryti prielaidą, kad patogios sąlygos ugdymo įstaigoje įvardijamos būtent kaip šiltnamio. „Nejaugi mokykla turi kurti blogas sąlygas, kad vaikas, išėjęs į kitą aplinką, geriau adaptuotųsi? Juk tai nėra logiška. Visos mokyklos turi kurti geras sąlygas, kad vaikai, atėję iš kitos aplinkos, jaustųsi gerai“, – savo mintimis dalijasi G. Statkutė.
Pagrindinė vaiko pareiga – mokytis
Palankūs aplinkos veiksniai leidžia vaikui susikoncentruoti į svarbiausią jo pareigą – mokymąsi. Kiekvienos – tiek privačios, tiek valstybinės – mokyklos siekis – kad vaikas tinkamai, atsižvelgiant į jo amžių, raidą ir galimybes, siektų užsibrėžtų mokymosi rezultatų.
Apie tai, kad esminė vaiko pareiga mokykloje yra mokytis, pasisako ir G. Statkutė. Esą labai svarbu, kad vaikai suvoktų šią pareigą: „Mūsų mokykloje vaikai turi 2–4 privalomas ugdymo veiklas papildomai prie bendro plano, o ugdymo procesas yra papildytas metiniu projektu, kuomet visus metus vaikai papildomai renka medžiagą, analizuoja, sistemina, pristato pranešimus konkrečia tema. Tai pareiga, kuri išauga į teisę vaikui išmokti valdyti informaciją ir ją pristatyti. Tokios priemonės ne palengvina, bet priešingai – ugdymo procesą intensyvina. Tačiau tame mokymosi krūvyje palikus vaikui galimybę veikti, vadovaujantis jėzuitiška sąlyga „tiek–kiek“, yra saugiai, atsakingai ir lyg savaime formuojamas pareigų ir teisių santykis.“
Anot ugdymo įstaigos vadovės, svarbu, kad vaikas suvoktų ne tik pamatines, bet ir elementarias savo pareigas bei gebėtų laikytis taisyklių. Puikus to pavyzdys – kasdienis uniformos dėvėjimas. Čia pat mokiniai turėtų žinoti savo pareigą ir atsakomybę gerbti nustatytas ugdymo įstaigos taisykles, šioje aplinkoje esančius žmones bei tausoti turtą.
Pasak G. Statkutės, vaikams be galo svarbu suvokti pasekmes už netinkamus savo veiksmus: „Tai augina gebėjimą skirti tyčinį veiksmą nuo netyčinio ir padeda orientuotis, ką daryti, atsitikus vienam ar kitam padariniui.“
Dėmesys šalia esančiam
Vienas iš Jėzuitų mokyklos bendruomenės tikslų – ugdyti ir rodyti pagarbą aplinkiniams. Laikantis šio principo, siekiama, kad vaikas ne tik įgytų žinių, bet ir augtų, būdamas geresniu žmogumi.
Frazės „labas rytas“, „ačiū“, „prašau“ ugdymo įstaigoje yra įprastos. G. Statkutė įvardija ir keletą taisyklių, kuriomis vaikams siekiama diegti kasdienius, tačiau labai svarbius įgūdžius, leidžiančius matomais būdais mokyti vaiką išreikšti dėmesingumą šalia esančiam: „Berniukai, įėję į patalpą, yra mokomi nusiimti kepurę. Įėjus trečiam asmeniui į pamoką, vaikai kviečiami atsistoti. Mums yra būtina, atėjus iš lauko, valyti kojas visose įrengtose švaros zonose. Per kalbančiųjų tarpą einantys vaikai yra sustabdomi, kad pakeistų ėjimo trajektoriją. Kviečiame vaikus koridoriais nebėgioti, kad atsitrenkimo tikimybė būtų mažesnė. Taip pat stabdome garsų ir beprasmį vaikų rėkimą.“
Jėzuitų mokyklos vadovė sako, kad tokiomis sąlygomis ugdomi vaikai peržengia kitų mokyklų slenksčius būdami kultūringi, žinantys savo poziciją ir gebantys kalbėti su mokytojais apie svarbius jiems dalykus. „O mes, mokykloje dirbantys suaugusieji, kalbėjimuisi turime būti pasiruošę“, – priduria G. Statkutė.
