Ateitis su elektromobiliais – visai čia pat

Nuo 2035 m. uždraudžiami automobiliai su vidaus degimo varikliu

Elektromobiliai kol kas „įkandami“ dar tikrai nedidelei visuomenės daliai. Dar sunku įsivaizduoti utopinę ateitį – keliuose riedančius tik elektra varomus automobilius. Tačiau apie klimato šilimą ir kylantį oro užterštumo lygį kalbantis Europos Parlamentas žvelgia į užterštumo problemą kritiškai – priėmė įstatymo projektą – nuo 2035 m. uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimus.

Vadina drastišku sprendimu
Birželio 6–9 dienomis Strasbūre vykusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje pristatytas ir priimtas teisės aktų „Fit for 55“ paketo įstatymo projektas – iki 2035 m. uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais, t. y. benzininiais ir dyzeliniais, pardavimus. Vis dėlto, tai nėra galutinis sprendimas, mat EP dabar pradės derybas su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, bus siekiama bendro susitarimo šiuo klausimu.
Europarlamentarai patys vieningai nesutarė dėl visiško automobilių su vidaus degimo varikliais uždraudimo. Vieni teigė, jog atitinkamų priemonių reikia imtis jau dabar, kiti argumentavo, kad Europa nepritaikyta elektromobiliams ir tam reikia investicijų infrastruktūrai gerinti. Parlamentarė Eleonora Evi debatų metu akcentavo, kad kalbėjosi su transporto pramonės atstovais, jie tokį pokytį vertina teigiamai. „Gamintojai suvokia naujas galimybes, todėl tai reiškia, kad toks automobilių su vidaus degimo varikliais draudimas įmanomas. Juk patiriame klimato krizę“, – teigė parlamentarė.
Kiti parlamentarai nesutiko su šia nuomone teigdami, kad svarbu atsižvelgti ne tik į Europos institucijų miestus, kaip Strasbūrą ar Briuselį, bet ir kitas valstybes. Debatų metu kai kurie parlamentarai teigė, kad Vidurio ir Rytų Europos šalims elektromobiliai yra ekonomiškai neprieinami, todėl svarbu pristatyti įprastiems žmonėms įperkamas alternatyvas, labiau išvystyti infrastruktūrą.
Parlamentaras Jorge Buxade Villalba pasisakė, jog priimant tokį svarbų sprendimą, niekas nepagalvoja apie žmonių, dirbančių transporto pramonėje, ateitį. „Ar paaiškinsite logistikos sektoriaus atstovams, kodėl jiems teks įsigyti brangesnes transporto priemones? Ne jūs, o žmonės ir jų šeimos patirs didelius nuostolius“, – neigiamai tokį draudimą vertina parlamentaras.

Neišvystyta struktūra ir ekonomika
Nors ir draudimas dar bus derinamas ir įsigalios po daugiau nei dešimtmečio, dabartiniai skaičiai nedžiugina. Pasak Susisiekimo ministerijos, Lietuvoje šiuo metu įregistruotos 8 626 transporto priemonės varomos tik elektra. Elektromobilių Klaipėdos rajono savivaldybėje – 321. O viešųjų ir pusiau viešųjų įkrovimo stotelių taip pat ne per daugiausiai – visoje šalyje jų skaičius siekia virš 360.
Vis dėlto Susisiekimo ministerija planuose numačiusi iki 2025 m. šalia valstybinės reikšmės kelių pagal poreikį įrengti dar apie 200, o iki 2030 m. – apie 1 tūkst. viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių. „Iki 2030 m. Lietuvoje turi būti įrengta 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. – viešosios arba pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos“, – rašoma ministerijos internetinėje svetainėje.

Tikrasis priešas – iš naftos gaminami degalai
Socialiniuose tinkluose nuaidėjusi žinia buvo priimta dviprasmiškai: vieni vertino kaip žingsnį į ateitį, kiti diskutavo, kaip su tokiomis algomis reikės įsigyti ne 10 ir ne 20 tūkst. kainuojantį elektromobilį. Kyla abejonių ir dėl elektromobilių išaukštinimo, mat jie taip pat kenkia aplinkai dėl juose esančių baterijų.
Štai „Circle K Lietuva“ pardavimų verslo klientams departamento vadovas Ignas Klimaitis „Bangai“ komentavo, kad automobilių su vidaus degimo varikliais draudimas nenustebino, tačiau jis priimtas skubotai. „Šios iniciatyvos pagrindinis tikslas – taršos mažinimas, tačiau pasirinkta priemonė apriboja technologijas. Įstatymas gali sudaryti klaidingą nuomonę, kad vidaus degimo variklių technologija yra vienareikšmiškai bloga, taip nukreipiant pagrindinį dėmesį į šiuo metu sparčiai besivystančią elektromobilių pramonę, kurios žala aplinkai taip pat vertinama nevienareikšmiškai dėl baterijų utilizavimo ir visos naujos in­frastruktūros įrengimo“, – teigė I. Klimaitis ir papildė, kad tikroji vidaus degimo variklių priežastis ne variklio technologija, o iš naftos gaminami degalai.
Pasak pardavimų verslo klientams departamento vadovo, pasaulis visiškai neatsisako vidaus degimo variklių: „Circle K“ Danijos padalinys kartu su partneriais ir mokslo bendruomene realiomis sąlygomis naudoja „e-metanoliu“ varomus vilkikus bei lengvąjį transportą. „E-metanolis“ gaminamas pasitelkiant žaliąją energiją, šis kuras prilyginamas skysto pavidalo elektros energijai. Kadangi ši technologija yra nauja, ji vis dar labai brangi, tačiau „e-metanolis“ yra pavyzdys, kad netaršios alternatyvos vidaus degimo varikliams – egzistuoja“, – tikino I. Klimaitis.

Reikia daugiau įkrovimo stotelių
Būtent įkrovimo stotelių trūkumas ir yra viena iš priežasčių, kodėl abejojama įsigyti elektromobilį. Štai slengiškė Renata 2020 m. metų vasarą nusipirko „Volkswagen e-UP!“ automobilį, nes norėjo ekologiškesnės alternatyvos. Tačiau moteris dalijosi, kad vargina nuolat rūpintis, ar prie Savivaldybės esanti įkrovimo stotelė laisva. „Norėtųsi daugiau greitaeigių įkrovimo stotelių Gargždų mieste. Elektromobiliai skirti važinėti tik po miestą, nes esi labai priklausomas nuo įkrovimo stotelių, be to, išaugo elektros kainos, tad namuose kraunasi ilgai ir gan brangiai“, – atskleidė Renata. Pasak pašnekovės, ji dirba Gargžduose, tad nuolat vaikščioti iki Savivaldybės aikštės, kur įrengta lėto krovimo prieiga, arba važiuoti iki buvusios kavinės „Kilena“, kur itin gretai įkraunami elektromobiliai, sugaišta daug laiko, be to, dažnai nėra laisvų vietų, juk elektromobilių rajone per 300, o įkrovimo stotelių – vos dvi.
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėjos Ritos Rapalienės, gyventojai į Savivaldybę su prašymais įrengti daugiau elektormobilių įkrovimo stotelių nesikreipė. Tačiau gera žinia ta, jog daugiau stotelių bus – jau rengiami projektai. „Viena jų būtų Gargžduose prie Sporto centro (didelės galios) ir dvi stotelės tarp prekybos centrų „Norfa“ ir „Maxima“ (įprastos galios)“, – tikino R. Rapalienė.

Gabrielė ČIUNKAITĖ
Asociatyvi nuotr.