Atgal į Lietuvos pinigų istoriją

Gargždų krašto muziejuje atidaryta Lietuvos teritorijoje kursavusių banknotų paroda „Pinigai Lietuvoje“. Čia puikuojasi net 150 skirtingų banknotų.

Tęstinumas ir įvairovė

Parodoje daugiausia eksponuojami XX amžiuje šalies teritorijoje naudoti banknotai. Anot Gargždų krašto muziejaus muziejininkės-istorikės Kristinos Skiotytės, taip pratęsiama ir papildoma muziejaus nuolatinė ekspozicija „Tarpukario Gargždai 1918–1939“.

Kaip pasakojo istorikė, Lietuvoje dėl įvairių istorinių aplinkybių nuo XIX amžiaus iki dabar kursavo bene 10 skirtingų valiutų. „Šią įvairovę ir siekiame parodyti. Parodos lankytojai gali išvysti šalies nacionalinę valiutą – tarpukario ir neseniai iš apyvartos išimtus litus, turtingiausius ir ne tokius turtingus, praėjusius laikus menančius banknotus, kurių vertės pokyčiai gyventojams atnešė ekonominės naudos ir praradimų – notgeldus, ostmarkes, rublius. Taip pat nepamiršome ir laikinųjų, vos kelerius metus šalyje ar kurioje nors jos dalyje kursavusių valiutų pavyzdžių – Klaipėdos krašto pinigų notgeldų, laikinųjų valstybės valiutų – auksinių ir žvėrelių“, – dėstė parodos organizatorė.

Banknotai surinkti iš Algirdo Aužbikavičiaus asmeninės kolekcijos ir muziejaus fondų. Kuklumu pasižymintis kolekcininkas pasakojo, kad 120 eksponatų jis surinko per daugiau nei 15 metų. Anot jo, kai kurias kupiūras jis rado internete, kai kurias – išsikeitė su draugais, o laimei nusišypsant – gavo dovanų ar tiesiog rado.

Įdomiausi eksponatai

Savo unikalumu ir istorija žavi vertinga Klaipėdos krašto notgeldų kolekcija. Notgeldai – tai valiuta, kursavusi Klaipėdos krašte 1919–1923 m., kai kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduotas valdyti Antantės šalių kariniam blokui. Tuomet atskirus pinigus spausdino ir leido ne tik Memelio (Klaipėdos) miesto magistratas, bet ir Šilutės bei Rusnės salos savivaldos. „Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad parodoje eksponuojama Rusnės notgeldų kolekcija. Šie Mėmelio pinigai Lietuvos muziejuose yra eksponuojami itin retai, o dėl meninės išvaizdos juos itin vertina kolekcininkai“, – pasakojo muziejininkė.

Šalia skirtingų laitotarpių banknotų lankytojams bus pateikiamos ir orientacinės banknotų vertės, jų apytikrė perkamoji galia. Pavyzdžiui, dėl savo didelės vertės beveik necirkuliavę 1000 nominalo tarpukario litai buvo pusmečio valstybės tarnautojo atlyginimas, o 500 – mokytojo dviejų mėnesių alga.

Parodoje taip pat galima rasti ir neseniai dar naudotus litus. Skirtingi šių banknotų variantai parodo, kaip keitėsi ir tobulėjo litų banknotai nuo 1991 metų iki paskutiniosios laidos.