Šiūpariuose maldingumo tradicija nenutrūksta
Senosiose Šiūparių kapinaitėse penktą gegužę sklido giesmės Švč. Mergelės Marijos garbei. Susirinkusieji giedojo tikėdamiesi malonės ir užtarimo, melsdami sveikatos ir dvasinės stiprybės sau, kaimui. Gegužinių pamaldų tradiciją atgaivino šio kaimo gyventojas Arvydas Šneideris. „Yra daug nuoširdžiai besimeldžiančių žmonių – gegužinių pamaldų dalyvių daugėja“, – kalbėjo šiūpariškė Ramutė Kalvaitienė.
Dvasingumo valandėlės bendrystėje
Gegužinės pamaldos Šiūparių kapinaitėse nenutrūksta 5 metus. Į tradicines gegužines pamaldas čia susirenka būrelis žmonių – ne tik šiūpariškių, aplinkinių kaimų gyventojų, bet ir gargždiškių. Gražiai sutvarkyta vieta – imitacinis altorėlis su degančiomis žvakėmis, jį puošiančios gyvos gėlės. Ant suolų susėda susirinkusieji. Malda pradedama persižegnojant švęstu vandeniu, baigiant taip pat.
Gegužinių pamaldų iniciatorius ir joms vadovaujantis A. Šneideris prisiminė, kad prieš atgaivinant tradiciją reikėjo sutvarkyti šią amžinojo poilsio vietą, kurią vadino maro kapinaitėmis. Prieš kelis dešimtmečius buvo pastatytas šiūpariškio meistro padarytas medinis kryžius, atsirado koplytėlė. Čia saugiai atsistojo ir Marijos skulptūra, kuriai vietos nebeliko sodyboje, kai ši atsidūrė naujo šeimininko rankose.
Tarp susirinkusiųjų – dauguma vyresniosios kartos žmonės. „Aš čia vyriausia, bet ateina ir devyniasdešimtmečių, – šyptelėjo Jadvyga. – Aš dalyvauju kas vakarą – man svarbu pasimelsti, pabendrauti. Vaikystėje mama mane vesdavosi į „majavą“ prie kryžiaus kitame krašte. Tai prisiminusi papasakojau kalėdojusiam kunigui, ir jis pasakė, kad Šiūpariuose vyksta gegužinės pamaldos. Aš čia buvau neseniai apsigyvenusi ir nežinojau.“
Pusę šimtmečio šiame kaime gyvenanti Janina prisiminė, kad prieš 35 metus kapinaitėse buvo pastatytas ir pašventintas kryžius. „Ir anksčiau gegužę čia rinkdavosi pagyvenusios kaimo moterys giedoti. Buvo padaryti takeliai, bet užžėlė. Šneiderių Arvydas prieš 5 metus atgaivino šią tradiciją, – kalbėjo Janina. – Gera pabūti kartu – mums svarbi ne tik malda, bet ir bendravimas, pasišnekėjimas. Sukalbame poterius už išėjusius amžinybėn, pasveikiname su gimtadieniu.“ Tą vakarą ilgiausių metų palinkėta sukaktuvininkei Jadvygai.
Tikėjimas giesmių galia
Į gegužines pamaldas iš Medsėdžių atvykusiems Vidai ir Artūrui tai dvasingumo valandėlė. „Aš mokausi giesmių, džiaugiuosi bendryste“, – sakė Vida.
Šiūpariškis A. Šneideris, atgaivinęs tradiciją, – jauniausias. Jo šviesaus atminimo mama Marytė Šneiderienė buvo žinoma giedotoja ne tik šiame kaime. „Ji giedojo laidotuvėse, kur pasiimdavo ir mane. Giedojo Kalvarijos kalnus ir kitas ilgas giesmes. Jos man pažįstamos, vėliau išmokau ir aš, – atskleidė gražaus balso savininkas Arvydas. – Giedojimas man – gera emocija.“
Gegužinėse pamaldose dalyvavo ir A. Šneiderio brolis Jonas bei seserys Liuda ir Zina. „Anksčiau nesilankiau šiose kapinaitėse, bet prieš 5 metus atėjau prie Marijos skulptūros, pradėjau dalyvauti gegužinėse pamaldose. Gegužę skubu kiekvieną vakarą: Marija – Dievo motina ir mano mama. Pagarbiai tai sakau“, – susijaudinusi kalbėjo Liuda. Anot jos, susirinktų daugiau žmonių, bet vieniši vyresni neturi galimybės atvykti. „Žmones traukia šiltas susibūrimas“, – pastebėjo ji.
Zina, kelis dešimtmečius gyvenanti Vokietijoje, šią gegužę atvyko į tėviškę paviešėti. Ji prisipažino, kokia sielos šventė dalyvauti čia gegužinėse pamaldose.
Pagrindinės gegužinių pamaldų giesmės – „Marijos litanija“ ir „Sveika, Marija“, tačiau susirinkusieji gieda daug kitų. Giedant Švč. Mergelės Marijos šlovinimo giesmes, prašoma užtarimo sau, šeimai, kaimui.
„Atvažiuoju kas vakarą – man patinka malda bendrystėje. Namo grįžtu linksmesne širdimi“, – atskleidė aktyvus giedotojas gargždiškis Jonas Sipas.
Paskutinį gegužės sekmadienį Šiūparių kapinaitėse gegužines pamaldas vainikavo šv. Mišios, kurias aukojo Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios kunigas Dovydas Paulikas. Pasibaigus pamaldoms visi susirinko vaišingųjų šiūpariškių Ramutės ir Martyno Kalvaičių namų erdvėse.
A. Šneideris susirūpinęs, kad būtų išsaugota gegužinių pamaldų tradicija, kad ją puoselėtų jaunoji karta. „Dabar vyksta įvairios edukacijos, o kodėl negali būti giesmių giedojimo?“ – retoriškai ištarė jis.
Anot pašnekovo, mokyklose yra tikybos pamokos, tai kodėl negalėtų atvykti į gegužines pamaldas ir gyvai pamatyti, pasiklausyti tradicinių giesmių. „Bet aš tikiu, kad ši tradicija nemirs – bažnyčiose matau daug besimeldžiančių jaunų žmonių“, – viltingai kalbėjo Arvydas.
Virginija LAPIENĖ
