Atkreipti dėmesį į klimato kaitos problemą kviečia per Lietuvą keliaujanti kampanija „Neturime planetos B“

Viešojoje erdvėje sklando nemažai mitų klimato kaitos tema – nuo tokių, kad klimato kaita išvis neegzistuoja, iki tokių, kad tai yra gamtos procesas, o žmonija prie to neprisideda. Ekspertų teigimu, taip yra todėl, kad klimato kaita yra labai plati ir daugeliui tolima tema, tad kalbant apie ją reikia atrasti, kas „kabintų“ ir būtų aktualu kiekvienam žmogui.

„Dažniausiai žmonėms klimato kaita yra kažkas, apie ką girdėta, bet lyg ir nelabai aktualu. Iš tikrųjų tai liečia visus, tad reikia atrasti, kuris konkrečiai klimato kaitos aspektas gali užkabinti, sudominti, atkreipti dėmesį į šią problemą. Pavyzdžiui, jeigu paklaustum žmogaus, ar jam rūpi klimato kaita, jis gali atsakyti, kad ne, bet jeigu paklaustum, ar jam rūpi, kokį maistą jis valgo, atsakymas turbūt būtų taip. Iš tiesų net ir klimato kaitos ekspertai turi siauresnes temas, į kurias koncentruojasi, nes visko aprėpti neįmanoma, tarkime, man labiausiai rūpi transportas, maistas, vanduo, aplinkosauga“, – sako tinklalaidės „Išpakuota“ autorius ir tvarios gyvensenos ekspertas Andrius Šatas.

Kvies patirti klimato kaitą

Pasak A. Šato, pastaruoju metu vis garsiau skamba ir mitas, kad klimato kaitos stabdymas griauna ekonomiką, neva jeigu pradėsime labai rūpintis klimato kaita, prarasime konkurencingumą, o galiausiai lėšų nebeliks niekam kitam.

„Tiesa tokia, kad viskas yra priešingai – tos priemonės, kurios stabdo klimato kaitą, dažniausiai skatina ekonomiką, jos kuria naujas, gerai apmokamas darbo vietas, naujus technologinius pažangumus ir iš esmės prisideda prie žmonių gerovės. Puikus pavyzdys yra atsinaujinanti energetika“, – teigia jis.

Daugiau sužinoti apie klimato kaitą ir ją lydinčius mitus gyventojai galėjo gegužės 9 d. Vilniaus Rotušės aikštėje vykusio kampaniją„Neturime planetos B“ pristatančio renginio metu.Kampanijos ambasadoriaus A. Šato teigimu, tokios iniciatyvos yra gera proga pasiekti daugiau žmonių, ypatingai tų, kurie apie klimato kaitą yra girdėję, bet nelabai domisi, pakalbėti su jais, padiskutuoti ir pasistengti, kad tai duotų kažkokių rezultatų.

Renginio metu daug dėmesio sulaukė Juodasis Žemės kambarys, kuriameper tamsos ir šviesos efektus, klimato kaitos vaizdus ir garsus kiekvienas galėjo patirti, kas yra klimato kaita, kaip ji vyksta, kodėl tai nėra tolimas, nuo mūsų nepriklausantis reiškinys, beiapmąstyti savo indėlį į gamtoje vykstančius neigiamus pokyčius. Savo mintis apie žmonijai reikalingus pokyčius, siekiant išsaugoti planetą Žemę, renginio dalyviai galėjo išreikšti prisidėdami prie bendro paveikslo „Turiu tik vieną planetą“ tapymo.

Startavusi Vilniuje, netrukus kampanija išplis per visą Lietuvą, o su Juoduoju Žemės kambariu galės susipažinti 10 apskričių miestų ir miestelių (Kauno, Utenos, Druskininkų, Marijampolės, Panevėžio, Tauragės, Šiaulių, Klaipėdos, Plungės) gyventojai.

„Norime išsklaidyti su klimato kaita susijusius mitus, parodyti, kaip klimatą veikia mūsų pačių elgesys, paskatinti jį keisti. Klimato kaita vyksta jau dabar, tad metas imtis asmeninės inciatyvos ir pradėti saugoti savo planetą, nes kitos Žemės neturime“, – sako kampaniją inicijavusios Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos grupės vyr. specialistė MarilėKosaitė.

Nesaikingo vartojimo vaidmuo

Tvarios gyvensenos eksperto teigimu, tvarus vartojimas yra pagrindinė priežastis, kodėl mes išvis kalbame apie klimato kaitą – civilizacija nesaikingai vartojo išteklius daugiau negu šimtą metų, tad atsakingesnis arba saikingesnis vartojimas yra tarsi mažas žingsnis, kuris gali duoti didelį rezultatą.

„Tai verta daryti ir pačiam žmogui, nes leidžia sutaupyti,ir taip pat keičia bendrą mūsų požiūrį. Kuomet pradedame veikti asmeniniame lygyje, o vėliau tai perkeliame į bendruomeninį ar visuomeninį lygį, tada prasideda didieji sutaupymai ir efektyvus klimato kaitos stabdymas. Pirmas žingsnis visada buspradėti nuo mažų dalykų, nuo savęs“, – sako A. Šatas.

Jis sako, kad labai svarbu keisti įpročius, nes dabar žmonija gyvena tarsi į skolą. Galima pradėti nuo labai paprastų dalykų, pavyzdžiui, to, ką valgome: rinktis vištieną vietoje jautienos, nešvaistyti maisto ir taip toliau. Jei pradėsime pastebėti tai, ką mes darome ir kaip tai darome, savo elgseną galėsime tobulinti. Tai pašnekovas lygina su kokio nors daikto gamyba – iš pradžių pagaminama pirminė versija vėliau gali būti daug kartų tobulinama.

Pasak A. Šato, labai pavojingas yra dažnai pasitaikantis požiūris, kad kažką pakeisti jau yra per vėlu ir Žemės planeta jau pasmerkta, nors jis ir nėra iš piršto laužtas: „Taip, tam tikrų scenarijų jau nebepavyks išvengti ir kažkokios pasekmės bus, bet tikrai nėra viskas prarasta. Reikėtų galvoti, kad nepaisant to, kad klimato kaitos nesustabdysi, daug ką galima sutvarkyti. O esamasis metas yra pats geriausias kiekvienam iš mūsų pradėtidėl to kažką daryti“.