Atrastas ir iš užmaršties prikeltas Jurgio Lėbarto tėvų kapas senosiose Laugalių kapinėse
Prieš kelerius metus ekskursijų „Iš Prūsijos į Lietuvą“ metu užgimusi idėja suvienyti savo turistus bendriems geriems darbams išaugo į kasmetinę akciją, kurios metu prieš Vėlines tvarkome apleistas Mažosios Lietuvos kapinaites. Šiandien bendraminčių komanda jau skaičiuoja per 100 savanorių (moksleivių, mokytojų ir tėvelių)!
Mažiesiems talkininkams niekada nereikia sakyti, ką ir kaip daryti, nuo kurio galo pradėti arba kaip rūšiuoti šiukšles. Jie niekada nezirzia „kada baigsis? Aš pavargau! Aš noriu telefono!“ Tiesiog nejaučia poreikio! Atvirkščiai! Juos reikia stabdyti ir paprašyti, kad pailsėtų nors penkias minutes. Mokytoja ir Gargždų skautų tunto vadovė Rima Milkintienė yra sakiusi: „Žodžiais auklėk neauklėjęs, bet matau, kad vaikai elgsis taip, kaip mes, ims pavyzdį iš suaugusiųjų.“ Šios talkos kuria bendrystę tarp klasių, tėveliai tampa draugais, kartu meldžiamasi, verdama gardi talkininkų košė, o mažiesiems tai nuostabi empatijos pamoka. Vaikai patys tėvelių prašo net ir pusei metų praėjus po talkos užsukti į jų tvarkytas kapinaites. Jie jas it prisijaukina. Ir toji pamoka kartais būna net labai sukrečianti iki sielos gelmių… Kaip ir 2022 metų spalio 23 dieną tvarkant senąją Laugalių kapinių dalį (šiandien ten laidojami Viliaus Gaigalaičio globos namų gyventojai, taip pat rasti ir neatpažinti žmonių palaikai – aut. pastaba), kai tik pradėjus šveisti samanas nuo vieno iš ten esančių paminklų pastebėjau, kad kape galimai yra palaidoti Tilžės akto signataro Jurgio Lėbarto tėvai Jurgis ir Ilžė.
Apie iš Šlapšilės kaimo (Klaipėdos rajonas) kilusio Jurgio Lėbarto vaikystę, namus ir šeimą nėra nieko žinoma. Pats jis palaidotas Joniškės kapinėse Klaipėdoje. Viena iš priežasčių, kodėl galime daryti išvadą, jog čia palaidota Lėbartų šeima – šiomis seniausiomis evangelikų liuteronų kapinėmis teritorijoje atkarpoje tarp Laugalių ir Dauparų naudojosi gretimos gyvenvietės bendruomenė. Tai patvirtino ir Plikių bei Dovilų evangelikų liuteronų parapijos kunigas Liudvikas Fetingis. Patvirtinti spėjimus, kad Laugalių kapinėse galimai minėti asmenys, būtina pasverti daugel istorinių faktų. Daug klausimų sukėlė ne tik Ilžės mirties data, bet ir sūnaus Jurgio, nes skirtingai yra pateikiama įvairiuose šaltiniuose. Todėl teko perskaityti nemažai literatūros ir straipsnių, taip pat kreipiausi į dr. Silvą Pocytę ir Jurgio Lėbarto biografiją tyrinėjantį profesorių Domą Kauną. Profesorius pabrėžė, kad paminklas galimai yra statytas po motinos mirties neturint dokumentiškai patvirtintų gyvenimo datų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įrašas paminkle sukurtas ne Mažosios Lietuvos, bet normine Didžiosios Lietuvos kalba. Tai nulėmė sūnaus Jurgio Lėbarto politinė pozicija Klaipėdos krašto gyvavimo laikotarpiu.
Kapavietė buvo beveik visai sunykusi, kapo rėmas sukrypęs, paminklas laikėsi tik ant vieno strypo. Kadangi bet kuri audra ar stipresnis vėjas galėjo jį nuversti – tai teko žiemą kartas nuo karto užsukti ir nurinkti dideles šakas. Klaipėdos rajono savivaldybei finansavus Gargždų seniūnija šiomis dienomis pasirūpino kapavietės sutvarkymu ir akmeninės lentelės išsaugojimu.
Jurgis LĖBARTAS – Kultūros ir politikos veikėjas, verslininkas, Tilžės akto signataras, Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komiteto narys. Gimė 1879 m. (?) kovo 20 d. Šlapšilės kaime, netoli Gargždų, ūkininkų šeimoje. Anksti pradėjo visuomeninę veiklą.
1911 m. įsteigė ir su kitais vadovavo spaudos kooperatyvui, vėliau 1911–1914 m. – bendrovei „Lituanica“.
Leido populiarias, visuomenei svarbias problemas kėlusias „Apžvalgos“ kalendras (1911–1912 m.), Lietuvių kalendras (1913–1919 m.). 1919 m. išleido du šio kalendoriaus variantus gotiškais ir lotyniškais rašmenimis. 1915 m. parengė ir išspausdino iliustruotą elementorių „Pyweles, arba Lietuviškų Kūdikių Knygelė“, skirtą vaikams namuose mokyti.
1923 m. sausio 15 d. dalyvavo žygyje užimant Klaipėdą.
1923 m. tapo Šaulių XX rinktinės nariu. Buvo paskirtas Šilutės apskrities viršininku (1925 m.). Klaipėdos krašto lietuvininkų susivienijimo, Valdybos ir tarybos narys (1924–1939 m.). Pirmininkaudavo lietuvių šventėms, telkė šaulius, santariečius, choristus. Buvo renkamas į daugelį lietuvių draugijų narius. 1935 m. įkūrė Šilutės Šaulių kuopą.
1939 m. kovo mėn. Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą, pasitraukė į Didžiąją Lietuvą (Palangą), jam paskirta 200 Lt pensija.
1928 m. už nuopelnus Lietuvai ir Klaipėdos kraštui apdovanotas LDK Gedimino ordinu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir Klaipėdos krašto atvadavimo rėmėjo medaliu (sidabras), Šaulių žvaigžde „Už nuopelnus“.
J. Lėbartas mirė 1944 m. rudenį. 2002 m. perlaidotas į Joniškės kapines Klaipėdoje.
1999 m. Šilutėje ant geležinkelio stoties pastato, kuriame J. Lėbartas gyveno, atidengta atminimo lenta. 2019 m. liepos 3 d. Klaipėdoje ant Tiltų g. 16 pastato atidengta atminimo lenta Jurgiui Lėbartui.
Monika VASYLIENĖ
Gidė, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė
