Gargždų turgūs praeityje: kur slypi verslumo ištakos?
Gargždų miesto jubiliejinės šventės metu penktadienį, šeštadienį Kvietinių gatvėje nuo 10 iki 23 val. veikė šventinė mugė. Dabar galime pirkti ir prekiauti nevaržomai, o kokie istorijos vingiuose Gargžduose buvo turgūs, kur slypi čia gyvenančiųjų verslumo ištakos, teiravomės Gargždų krašto muziejaus istoriko Manto UŽGALIO.
Gilios tradicijos
– Kada Gargžduose prasidėjo aktyvesnė prekyba?
– Prekyba Gargžduose turi gilias tradicijas, siekiančias net XVI a. Pagal to meto teisę gyvenvietė vadintis miesteliu galėjo tik gavusi turgaus rengimo privilegiją. XVI a. viduryje Gargždai jau turėjo visus miestelio požymius: buvo valsčiaus centras, veikė muitinė, stovėjo bažnyčia. Greičiausiai neoficialiai tuo metu jau buvo rengiami ir turgūs, nors oficialiai turgaus rengimo privilegija valdovo Zigmanto III Vazos Gargždams suteikta 1600 m. sausio 6 d.
– Kokiomis dienomis, progomis turgus ūždavo nuo prekeivių ir pirkėjų gausos?
– Nuo 1600 m. Gargždų miestelis turėjo teisę kiekvieną penktadienį rengti turgų, o kartą per metus, Šv. Lauryno atlaidų metu (rugpjūčio 10 d.), rengti mugę. Paskelbus privilegiją į Gargždų mugę gabenamos prekės 5 metus buvo neapmokestinamos muito mokesčiais. Taip pat visi valsčiaus gyventojai, tiek miestelėnai, tiek valstiečiai, savo prekes galėjo parduoti tik Gargžduose vykusiuose turguose, atvykę pirkliai mažmenine prekyba galėjo verstis taip pat tik turguje.
Populiariausi – audeklai ir grūdai
– Kokios prekės anuomet buvo populiariausios?
– Iš Žemaitijos miestelių turgų rinkliavų kainoraščio matyti, kad dažniausiai buvo prekiaujama audeklais, įvairiais grūdais, linais, sėmenimis, kanapėmis, plunksnomis, apyniais, vilna, gyvuliais, dirbiniais iš medžio, odos, molio, geležies ir stiklo. Ypač didelę paklausą turėjo namų ūkyje naudojama druska. Už teisę prekiauti buvo renkamos turgaus rinkliavos. Įdomu tai, kad rinkliava buvo mokama už kiekvieną įvykusį pirkimą, ir mokėdavo tiek prekes parduodantis, tiek jas perkantis asmuo.
– Ar bėgant laikui prekyba buvo aktyvinama? Jei taip, kokiomis priemonėmis?
– Siekiant gelbėti žlungančią Lenkijos ir Lietuvos valstybę, XVIII a. pabaigoje pradėtos reformos palietė ir prekybą. 1782 m. sausio 5 d. Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Gargždams prekybinę privilegiją, kuria buvo leista vietoj vieno prekymečio per metus rengti net septynis: kovo 4 d. (Šv. Kazimiero diena), balandžio 23 d. (Šv. Jurgio diena), birželio 24 d. (Šv. Jono atlaidai), rugpjūčio 10 d. (Šv. Lauryno diena), rugsėjo 29 d., per Sekmines ir šv. Kalėdas.
Trukdė priklausomybė nuo dvaro
– Ar būtų galima išskirti, kas prekybiniams santykiams trukdė plėtotis?
– XVIII a. II pus. vystytis prekybiniams santykiams trukdė Gargždų miestelio politinė ir ekonominė priklausomybė nuo dvaro. Leidimas bajorams vežti prekes be muitų, dvaro apsirūpinimas nuosavais amatininkais sudarė netolygias konkurencines sąlygas dvaro naudai, tuo pačiu smukdė vietos amatų plėtotę.
Situaciją pakeisti turėjo 1792 m. vasario 24 d. Gargždams suteikta savivaldos privilegija. Po 1795 m. trečiojo padalinimo, žlugus Abiejų Tautų Respublikai, buvo panaikintos ir neseniai gautos privilegijos. XIX a. pr. Gargždų miestelio istorijoje galima vadinti ekonominio-socialinio nuosmukio laikotarpiu. Nuo XIX a. 4 deš. vėl ėmė atsigauti prekyba turguje, vėl imti organizuoti prekymečiai, vystytis amatai. Tokiu būdu Gargždai išlaikė ūkinio-ekonominio centro statusą apylinkėse.
– Kokia prekybos ir amatininkų situacija Gargžduose buvo tarpukariu?
– Nuo XX a. pradžios tik kassavaitinio turgaus prekybą papildė aplink aikštę ir pagrindines miestelio gatves (dabartines Klaipėdos, J. Basanavičiaus ir Kvietinių g.) išsidėsčiusios parduotuvės.
Turgus po Pirmojo pasaulinio karo Gargžduose vykdavo pirmadieniais, prekymečiai – pirmąjį mėnesio ketvirtadienį. Prekyba itin suaktyvėjo XX a. 4 deš. Į turgų suvažiuodavo apylinkių ūkininkai ir prekybininkai iš Klaipėdos krašto. Itin daug buvo parduodama grūdų, kurie gabenti į Klaipėdos kraštą. Įdomu tai, kad dėl pardavėjų ir pirkėjų gausos, siekiant palaikyti tvarką mieste, prekiauti buvo galima tik Rinkos aikštėje.
Ir smerkiamas, ir toleruojamas
– Kam priklausė Gargžduose veikusios didžiausios parduotuvės?
– XX a. 3–4 deš. Gargžduose veikė kelios įvairių prekių parduotuvės, kuriose buvo galima rasti visko – pradedant cukrumi ir druska, baigiant naujaisiais radijo aparatais. Didžiausios iš jų priklausė broliams Antanui ir Petrui Gedvilams, seserims Pareigytėms, Gargždų žemės ūkio kooperatyvui „Talka“. Žydui Volfui Markovičiui priklausė manufaktūros prekių parduotuvė, o Olšvangerių šeima turėjo audinių parduotuvę vakariniame Rinkos aikštės kampe.
– Kaip prekybininkai išgyveno sovietmetį ir kaip keitėsi jų situacija atgavus nepriklausomybę?
– Sovietmečiu į fizinių asmenų prekybą žiūrėta nevienareikšmiškai, šis požiūris nuolat kito. Viena vertus, verslumas buvo smerkiamas, kita vertus, gilėjant stagnacijai – ir toleruojamas. Bet kuriuo atveju šis laikotarpis nebuvo turgų klestėjimo metas. Prekyba Gargžduose ėmė vykti dabartiniame knygyno skvere, atgavus nepriklausomybę susirūpinta prekybos būkle bei prekyvietės estetika. Tad Tarybos sprendimu turgus perkeltas į dabartinę vietą.
Agnė ADOMAITĖ
