Tautos vienybės kaina yra didžiulė

Lietuvos Seimas 2023-iuosius paskelbė Klaipėdos krašto metais. Leidykloje „Eglė“ ką tik išleista rašytojos Editos Barauskienės knyga „Šimtas metų po vienu stogu“, skirta Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva 100-mečiui, tęsia prieš kelerius metus jos pradėtą literatūrinių apybraižų ciklą „Gyvasis lietuvybės kraujas“. Sausio 14-ąją, šeštadienį, 13 val. Priekulės kultūros centro renginyje, skirtame minėtam iškiliam jubiliejui pažymėti, bus pristatyta ir naujoji priekuliškės knyga.

Pasiremdama lietuvininkų gyvais pasakojimais, jų išleistomis knygomis, dienoraščiais ir prisiminimais, knygos „Šimtas metų po vienu stogu“ autorė sako norinti bent iš dalies atsakyti į klausimą, kas tie lietuvininkai, kas tiesė tiltus iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją, kokios istorijos bangos juos vėtė ir mėtė, skandino kraujo upeliuose prūsus, lietuvius ir kuršius, išblaškiusius juos po visą pasaulį.
Tik XX amžiaus pradžia suteikė galimybę tapti viena tauta. Todėl tie žmonės, kovotojai ir švietėjai, neturi būti užmiršti, nuolat prisimenami ir įvertinti. Ypač tai reikia žinoti mūsų jaunajai kartai, kuri vargu ar galės bent įsivaizduoti, kokius pragarus daugelis lietuvininkų išgyveno nacių ir sovietų lageriuose, tremties vietose Sibire ir kalėjimuose. O ir sugrįžus į gimtinę, į prieš karą išpuoselėtus ūkius, savo namuose rado svetimus žmones, jų laukė sovietinės valdžios patyčios ir pažeminimai. Daugelis atsiradus galimybei išvyko į Vakarus. Taip šis kraštas prarado tapatybės visumą ir šiandien yra kitoks.
E. Barauskienė tikisi, jog ši knyga, sudaryta iš atskirų pasakojimų apie istorinės reikšmės asmenybes ir įvykius, turėtų papildyti istorikų mokslinius tyrinėjimus ir bus suprantama bei patraukli visiems skaitytojams: moksleiviams, studentams, istorijos mėgėjams. Ypač šiuo laikotarpiu, kai minint Klaipėdos sukilimo 100-ąsias metines ekranuose rodomas šiai sukakčiai specialiai sukurtas atkuriamosios dokumentikos filmas „Pūga prie Mėmelio. Klaipėdos atvadavimo saga“.
Naujojoje populiarių pasakojimų autorės knygoje „Šimtas metų po vienu stogu“ aprašomi okupuoto krašto gyventojų, žymių visuomenės, kultūros veikėjų, politikų ir paprastų žmonių, jų šeimų ir palikuonių išgyvenimai nuo 1939-ųjų pavasario, kai Hitleris atėmė Klaipėdą, Antrojo pasaulinio karo metais, vėliau naciams traukiantis patiriant ypatingus sovietų kariuomenės žiaurumus. Skaitantiesiems naująją E. Barauskienės knygą bus malonu papildyti žinias apie dailininką Adomą Braką, lietuviškų knygų leidėją, Lietuvos patriarcho vardą pelniusį Martyną Jankų, buvusį Klaipėdos direktorijos pirmininką Martyną Reisgį, dešimties kitų lietuvininkų likimus, 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašyto Tilžės akto signatarus Erdmoną Simonaitį, Joną Vanagaitį ir kitus šviesuolius, filosofą Vydūną.
Knygos viršelyje – nuotrauka, vaizduojanti dvi seses lietuves. Tai iš 1928 metais ant vieno gražiausio pamario krašte Skomantų piliakalnio pastatyto Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui bei Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susivienijimo 5-osioms metinėms (skulptorius Kostas Rameika) skirto paminklo. Jis ir ta pačia proga statyto paminklo Veiviržėnuose autorius. Šioje vietoje verta prisiminti, kad 1989 metų sausio 15-ąją, praėjus šešiasdešimčiai metų po hitlerinės ir sovietinės okupacijų pradžios, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos rajono skyrius ant stebuklingai išlikusio piliakalnio surengė Klaipėdos krašto atvadavimo minėjimą. Jame dalyvavo atsikuriančios Šaulių sąjungos nariai iš Klaipėdos, Kauno. Kaip žinia, nemaža Skomantų kaimo vyrų grupė buvo tarp sukilimo dalyvių.
Knyga „Šimtas metų po vienu stogu“, dalyvaujant autorei, gruodžio viduryje pristatyta Drevernos kultūros namuose. Šios gyvenvietės bendruomenė yra viena iš knygos leidimo rėmėjų. Jos leidybą taip pat savo lėšomis parėmė Klaipėdos miesto savivaldybė, Mažosios Lietuvos fondas iš Čikagos ir draugija. Pastaruoju metu E. Barauskienės knygų leidyba rūpinasi „Eglės“ leidykla, jos vadovas A. Stanevičius ir redaktorė E. Zalatoriūtė.
Kalbantis su literatūros ir meno kūrėjais, kaip visada, kyla noras paklausti, ką autoriai turi sukūrę arba planuoja ateityje. Edita skubiai atsako: viskas jau parengta. Tai iš esmės gyvojo lietuvybės kraujo temos tęsinys. Rašytoja toliau pasakos, kuo gyveno šis kraštas paskutiniaisiais sovietmečio dešimtmečiais ir kilus Atgimimo bangai, ką kūrė, kaip bendravo, kuo gyveno Lietuvos nepriklausomybę atkuriantys Klaipėdos krašto žmonės.

Aldona VAREIKIENĖ