Atsisakyti piendavių nesiryžtama
Rajone daugiausia pieno ūkių savininkų laiko iki 25 melžiamų karvių. 11 ūkininkų – nuo 50 iki 100 karvių, 6 ūkininkai – nuo 100 iki 200 karvių, 2 ūkininkai – nuo 200 iki 300.
Per pastaruosius porą metų pieno supirkimo kainos buvo kritusios per pusę ir buvo mažiausios Europos Sąjungoje. Klaipėdos rajono ūkininkai dėl to pyko, bet melžiamų karvių neišsižadėjo. Visgi laikytojų skaičius sumenko – pieno ūkiai stambėja. Melžiamas karves laiko vidutinio amžiaus žmonės.
Pragyvenimo šaltinis
Per porą metų rajone sumažėjo 100 karvių laikytojų – jų mažėja kasmet. Pernai 715 rajono gyventojų laikė 4 550 piendavių – 18 mažiau nei ankstesniais metais.
Per pastaruosius dvejus metus pieno supirkimo kainos buvo sumažėjusios per pusę ir buvo žemiausios Europos Sąjungoje. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, praėjusių metų liepos-gruodžio mėnesiais vidutinė supirkimo kaina išaugo 77 proc. Gruodį ji padidėjo 3,5 proc. ir pasiekė beveik prieškrizinį lygį.
Vidutinės pieno supirkimo kainos mažiems ir dideliems ūkiams skiriasi apie pusantro karto. Žaliavinį pieną paimant iš ūkio mokama apie 12 proc. daugiau nei pristatant į punktą.
Pakapio kaime Veiviržėnų seniūnijoje senokai pieno ūkį įkūrusi ūkininkė Irena Raudienė sakė kaip ir anksčiau tebelaikanti 20 melžiamų karvių. „Supirkimo kainos nedidelės – 15–16 euro centų už kilogramą. Didieji ūkininkai gauna daugiau, o mums reikia išgyventi iš mažesnių pajamų. Parduotuvėje brangesnių produktų neįperkame – skaičiuojame, ką galime pirkti, – kalbėjo I. Raudienė, auginanti keturis sūnus. – Vaikai auga, jų poreikiai didėja.“
Ji apgailestavo, kad žaliavinio pieno supirkimo kaina žema, o detalių, grūdų ir kitų ūkyje reikalingų prekių kainos kyla kaip grybai po lietaus. Ūkininkė prisiminė, kad 2013 m. už kilogramą pieno gaudavę litą – apie 30 euro centų, o dabar tik pusę kainos.
I. Raudienė pieną parduoda Vilkyškių pieninei. Pernai – beveik 100 tonų. Šiuo metu per dieną primelžia apie 100 kilogramų. Taigi uždarbis – 15–16 eurų. Bet apsiveršiavus primelš po 300–400 kg kasdien – uždarbis padidės.
Ūkininkė akcentavo, jog pieno ūkis – pragyvenimo šaltinis. Juk gyvendama atokiame seniūnijos kaime arti darbo nerastų, o važinėti už keliasdešimt kilometrų į miestą neapsimokėtų. „Kaip ir daugelį kitų ūkininkų palaiko tiesioginės išmokos“, – prisipažino pašnekovė. Ir prasitarė, kad jos planuose – mėsiniai galvijai, bet pirma reikia jų užsiauginti.
Per pastaruosius 3 metus rajone žymiai padaugėjo mėsinių galvijų: 2014 m. ūkininkai augino 3 646, 2015 m. – 4 003, 2016 m. – 4 492.
Skundžiasi, bet neišsižada
Veiviržėnų seniūnijos žemės ūkio specialistė Zita Rimkienė patvirtino, jog čia smulkieji ūkininkai neskuba atsisakyti melžiamų karvių. „Jie skundžiasi, jog žemos pieno supirkimo kainos, tačiau gyvulius tebelaiko, – pasakojo ji. – Kai kas laiko po vieną melžiamą karvę, o nemažai – tris ir daugiau, parduoda pieną supirkimo įmonėms, gamina sūrius.“
Veiviržėnų seniūnijoje tik viena ūkininkė pernai pateikė paraišką gauti paramą už sumažintą parduodamo perdirbti pieno kiekį. „Daugiau niekas iš smulkiųjų ūkininkų nepasakė, jog atsisako ūkio, – kalbėjo specialistė. – Vieniems pieno ūkis – pragyvenimo šaltinis. Kai kuriose šeimose vienas iš sutuoktinių važinėja į darbą, o kitas savo ūkelyje prižiūri gyvulius.“
Vėžaičių seniūnijoje 5 ūkininkai teikė paraiškas gauti paramą už sumažinto pieno kiekį perdirbimui pardavimą ir kai kurie sumažino bandas. Žemės ūkio specialistės Elenos Kundrotienės teigimu, 2015 m. tiesiogiai vartotojui pieną pardavė 43 ūkininkai, o pernai – 36. Galima manyti, jog smulkiųjų ūkių sumažėjo. Pasak E. Kundrotienės, smulkieji ūkininkai – vyresnio amžiaus žmonės, dauguma pensininkai, turintys 2–3 ha žemės. Kaime gyvenantys jauni žmonės karvių nelaiko. Jie pradeda ūkininkauti tik iš tėvų perėmę ūkį.
Jaunimas karvių nelaiko
„Ūkininkai pyksta dėl žemų pieno supirkimo kainų, tačiau nesiryžta naikinti savo pieno ūkių, – kalbėjo Endriejavo seniūnijos žemės ūkio specialistė Ilma Grikšienė. – Kai kuriems tai vienintelis pragyvenimo šaltinis – iš kitur pajamų negauna.“
Taigi ūkininkauja darbingo amžiaus gyventojai. Savo reikmėms karvės nebelaiko pensininkai – per brangu. Ir jaunimas kaime nelaiko karvių. Čia įsikūrusieji važinėja dirbti į miestą.
I. Grikšienė laiko 4 melžiamas karves ir pristato pieną į supirkimo punktą kartu su kitais 20 smulkiųjų ūkininkų, turinčių nuo 2 iki 20 piendavių. „Sausio mėnesį žadėjo mokėti po 17 euro centų už kilogramą, – sakė ji. – Mūsų šeima dar nesiryžta atsisakyti karvių: tai ir užsiėmimas, ir sveikas pienas bei jo produktai ant mūsų stalo, ir priedas prie algos.“ Žemės ūkio specialistė akcentavo, jog kartą išsižadėjusieji karvės daugiau jos nebeįsileidžia į savo ūkį.
KOMENTARAS
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoja, laikinai einanti vedėjo pareigas, Genovaitė Valauskienė:
– Pernai 223 pieno gamintojai supirkimo įmonėms pardavė 19 400 tonų pieno. Jie laiko 3 676 melžiamas karves. 154 pieno ūkiai gamina produkciją ir parduoda turguje, kaimynams. Pieno supirkimo kainos per porą metų sumažėjo, bet nuosmukiai žemės ūkyje – įprastas dalykas. Rajono pieno ūkių savininkai kantriai dirba ir gyvulių neatsisako. Rajone pieno ūkiai stambėja.
