Susitikimai su žemdirbiais padėjo labiau suprasti jų bėdas
Pirmą kartą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai šiemet surengė išvykas į seniūnijas, kur susitiko su ūkininkais. „Jie labai laukė informacijos apie žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo naujoves, tačiau mes supažindinome ir su mūsų skyriaus funkcijomis, aptarėme melioracijos problemas, medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą ir jos kompensavimą“, – kalbėjo skyriaus vedėja Aurelija Latakienė.
Naujovių sklaida
Seniūnijų ūkininkai gausiai rinkosi į susitikimus su žemės ūkio specialistais, kol neprasidėjo darbymetis. Juos labiausiai domino naujo laikotarpio 2023–2027 metų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginis planas, nes atsirado daug žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo naujovių. „Tačiau iš karto, kai pradėjome susitikimus su ūkininkais, dar nebuvo patvirtintos taisyklės, kurios labai pasikeitusios. Atnaujinta ir deklaravimui skirta paraiškų priėmimo informacinė sistema, bet nebaigta – praėjusią savaitę negalėjo patvirtinti deklaravimo paraiškų, – kalbėjo A. Latakienė. – Daugiausia laiko prireikė aiškinantis žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo naujus reikalavimus, kurie atrodė painūs ir sudėtingi. Pakvietėme ūkininkus į nuotolinius mokymus. Paprašiau Žemės ūkio duomenų centrą, kad rajono ūkininkams surengtų trąšų purškimo žurnalo pildymo mokymus, nes tai jiems kėlė problemų.“
Žemės ūkio specialistai iš ūkininkų sužinojo jų rūpesčius ir bėdas. Kai kurie prašė padidinti pieno, gyvulių supirkimo kainas, nors tai ne skyriaus galioje. „Bet pasiūlymą, kad visi mokesčiai už žemės ūkio paskirties žemę būtų skirti melioracijos sistemų remontui, perduosime rajono vadovams, – atskleidė A. Latakienė. – Vienas iš svarbesnių mūsų tikslų šių susitikimų metu buvo pristatyti ūkininkams galimybes patiems spręsti melioracijos problemas, tvarkyti savo laukus, nes valstybės skiriamų lėšų neužtenka.“
Užpelkėję laukai ragina burtis
Ūkininkus slegiančias melioracijos bėdas pastebi ir prašalaičiai, važiuodami pro dirbamos žemės laukus, kur telkšančiuose „ežerėliuose“ plaukioja paukščiai ar vietoj pasėlių užpelkėjusiuose ploteliuose veši piktžolės. Kai kur žemdirbiai net į dirvą negali įvažiuoti, nes sugedusios melioracijos sistemos, drenažas. Pasak A. Latakienės, neseniai gauta 10 nusiskundimų dėl šių gedimų. „Analizuosime, ar tai valstybiniai įrenginiai: jeigu taip, tai bus įrašyti į sąrašą ir remontuojami iš Savivaldybės biudžeto, – kalbėjo Žemės ūkio skyriaus vedėja. – Šiemet jau yra 50 prašymų, o dotacija melioracijai – 248 tūkst. eurų, bet tik trečdalį galime naudoti avariniams gedimams. Kitos lėšos – priežiūrai, projektų rengimui, hidrotechninių statinių, siurblinių priežiūrai.“
Pašnekovės teigimu, Lietuvoje apie 70 proc. melioracijos sistemų nusidėvėjusios ir kasmet vis labiau nyksta, skundų daugėja. Prižiūrint, remontuojant ir rekonstruojant melioracijos sistemas labai laukiama ūkininkų iniciatyvų – jie motyvuojami naudotis europine pagalba ir tvarkyti melioracijos sistemas. Gerų pavyzdžių, anot A. Latakienės, rajone nestinga – susivieniję ūkininkai sėkmingai dalyvauja Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros programos projektuose.
Klaipėdos rajone dvi melioracijos asociacijos jau įgyvendino ne vieną projektą. Tai Brukšvų polderio melioracijos sistemų naudotojų asociacija ir Melioracijos sistemų naudotojų asociacija „Skardupė“. Melioracijos statinių naudotojų asociacija „Gerdauja“ pernai pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos iš dalies finansuojamą projektą „Investicijos į žemės ūkiui būtiną infrastruktūrą Klaipėdos rajone“. Planuojama atlikti drenažo sistemos rekonstrukcijos darbus – rekonstruoti 6 km griovių, apie 12 km sausintuvų ir pagerinti dirvožemį – kalkinti 180 ha.
„Pristatėme Kaimo rėmimo programą, iš kurios galime kompensuoti asociacijos steigimo, rūgščių dirvų tyrimo išlaidas, paremti bėdos ištiktą ūkininką, – dėstė A. Latakienė. – Šiemet skirta 10 tūkst. eurų. Esu numačiusi keisti jų skyrimo nuostatus, nes atsirado naujų aktualijų – krizės ištinka ūkius dėl užkrečiamųjų ligų ir pan. Visi ūkininkai prašė didinti Kaimo rėmimo programos lėšas – turime jiems padėti.“
Šernų „išknisti“ tūkstančiai
Susitikimuose su ūkininkais svarbi pokalbių tema buvo medžiojamųjų gyvūnų daroma žala. Ūkininkai domėjosi, kaip ši apskaičiuojama ir apmokama. Specialistai paaiškino, kad tai pastebėjus reikia per 3 dienas kreiptis į seniūniją – pateikti prašymą su dokumentais dėl laukinių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. Labai svarbu nepraleisti terminų.
Nuo šernų ir kitų laukinių gyvūnų daugiausia nukenčia miškingų seniūnijų – Judrėnų, Veiviržėnų, Endriejavo, Vėžaičių ūkininkai. „Sulaukiame nemažai prašymų atlyginti žalą dėl šernų išknistų daugiamečių pievų, pasėlių, – atskleidė A. Latakienė. – Ūkininkams siūloma apsitverti savo laukus ir apsaugoti pasėlius įsigijus tam skirtų priemonių, tačiau šalia miško tai sudėtinga.“
Rajono seniūnijose pernai gauti 9 gyventojų prašymai įvertinti ir apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams: 4 prašymai dėl žalos daugiametėms pievoms. Iš viso pažeista 17,82 ha, apskaičiuota žala – 4 469 Eur; 3 prašymai dėl padarytos žalos grikių pasėliams – iš viso pažeista 2,12 ha, žala – 1 999 Eur; 2 prašymai dėl išknistų kukurūzų pasėlių – 3,41 ha, žala – 1 086 Eur. Žalą atlygina medžiotojų būrelis, kurio teritorijoje apsilankė žvėrys.
Specialistai su ūkininkais taip pat kalbėjosi apie pasėlių, gyvūnų draudimo naujoves, apie paramą bitininkams, kokias pagrindines funkcijas atlieka Žemės ūkio skyriaus specialistai, kada į juos kreiptis pagalbos. A. Latakienė ateityje seniūnijose žadėjo irgi organizuoti susitikimus su ūkininkais.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
