Augalininkystės ūkiai įsigali, bet atsiranda ir naujų verslų
Ne tik ūkininkai, bet ir kiti gyventojai kreipiasi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrių dėl įvairių problemų – pradedant žemės ūkio valdų registravimu ir baigiant bebrų statomomis užtvankomis dėl jų patiriamos žalos. Konkursą laimėjusi ir praėjusį rudenį pradėjusi skyriui vadovauti Aurelija Latakienė sieks priartinti paslaugas arčiau gyventojų.
Žemdirbio vargai nesvetimi
„Naujose pareigose jaučiuosi gerai, nes nuo praėjusio birželio, išėjus iš darbo buvusiam skyriaus vedėjui, atlikau ne tik vyriausiosios skyriaus specialistės, bet ir vedėjo funkcijas, taigi šis darbas man pažįstamas, – patikino A. Latakienė. – Pernai lapkritį laimėjusi konkursą pradėjau eiti nuolatines skyriaus vedėjos pareigas. Džiaugiuosi septintus metus dirbdama šiame skyriuje su patyrusiais ir kompetentingais specialistais.“ Savivaldybėje įvykus reorganizacijai, prie Žemės ūkio skyriaus buvo prijungtas aplinkosaugos, todėl dabar tenka susipažinti ir su šia sritimi. Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriuje dirba 9 darbuotojai. Anksčiau Aurelija buvo atsakinga už ūkininkų ūkio registrą – šią funkciją vykdo ir tapusi vedėja. Be to, viena iš pagrindinių funkcijų buvo topografinių, inžinerinių planų derinimas bei formavimo ir pertvarkymo, kaimo plėtros, statybų projektų derinimas. Jai teko administruoti Klaipėdos rajono savivaldybės žemės ūkio ir kaimo plėtros rėmimo programą.
„Žemės ūkis man nėra naujiena: tėveliai ir seneliai ūkininkavo, užaugau kaime, todėl puikiai išmanau, kas yra sunkus ūkininko darbas. Nuo pat vaikystės tėvai skiepijo vertybes, kuriomis ir šiandien vadovaujuosi: dirbti atsakingai, sąžiningai ir negailint jėgų“, – kalbėjo A. Latakienė.
Studijų metais jai teko padirbėti Anglijoje, daržovių ir uogų ūkiuose, kur pamatė, kokios technologijos – naujovės taikomos, kurių Lietuvoje tuomet dar nebuvo.
Daugėja mėsinių ir mišrūnų galvijų augintojų
Statistikos duomenimis, šiemet sausio 1 d. Klaipėdos rajone registruota 85 ūkiais daugiau nei prieš metus. A. Latakienės teigimu, tai gali lemti Ūkininko ūkio įstatymo papildymas vienu reikalavimu. „Vadovaujantis nuostatų reikalavimais nuo 2018 m. sausio 1 d. ūkininkai privalo kiekvienais kalendoriniais metais atnaujinti ūkio duomenis registre. 2019 m. kovo 31 d. buvo inicijuotas ūkių, kurių duomenys nebuvo atnaujinti, išregistravimas. Pirmasis ūkių išregistravimas įvyko 2020 m. kovo 31 d. – buvo išregistruoti 1 189 ūkininkų ūkiai, kurie palaipsniui atsistato. Pavyzdžiui, 2020 m. sausio 1 d. įregistruoti 3 692 ūkiai, 2021 m. sausio 1 d. – 2 616 ūkiai, 2022 m. sausio 1 d. – 2 701 ūkiai. Rajone kuriasi ir nauji ūkiai“, – atskleidė pašnekovė.
Beje, Klaipėdos rajone vyrauja augalininkystės ūkiai: pastarųjų – 924, gyvulininkystės – 272. Rajone mažėja galvijų laikytojų, ūkiai stambėja. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruojamo Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, Klaipėdos rajone 2021 m. pabaigoje registruoti 557 laikytojai, deklaruojantys 13 253 galvijus. Mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų ūkių mažėjo iki 380, tačiau šių galvijų skaičius padidėjo iki 5 580. Pasak A. Latakienės, Klaipėdos rajone pastarąjį penkmetį populiarėjo uogininkystė, daugėjo šilauogių, vynuogių puoselėtojų. Pluoštinių kanapių augintojai bando iš jų spausti aliejų. „Atsirado ūkininkų, auginančių kalnapušes, vaistines žoleles, spanguoles. Daugėja edukacinių ūkių (bičių, alpakų). Nyksta, traukiasi pienininkystės ūkiai, pereinama į mėsinių ir mišrūnų galvijų ūkius“, – dėstė pašnekovė.
Nuo apsemtų laukų iki asbestinių stogų
Skyriaus, jungiančio dvi dideles ir plačias sritis – žemės ūkį ir aplinkosaugą, vedėja kalbėjo, jog kreipiasi tiek ūkininkai, tiek interesantai, kuriems svarbūs klausimai, susiję su abiem sritimis. „Jiems rūpi žemės ūkio valdų ir ūkininkų ūkių atnaujinimas, naujų žemės nuomos sutarčių suvedimas į registrą. Teiraujasi dėl pieninių karvių, mėsinių galvijų ar pieninių veislių bulių išlaikymo terminų valdoje, kad gautų susietas išmokas ir už 2022 metus, kada geriau gyvulius parduoti ir panašiai, – dėstė A. Latakienė. – Nekantresni jau klausinėja, kokie bus pakeitimai dėl pasėlių deklaravimo šiemet.“
Ne tik ūkininkai, bet ir gyventojai kreipiasi dėl asbestinių stogų dangos keitimo, jos surinkimo, jeigu tą asbestą seniai turi namuose. Domisi ir katilų keitimu namų ūkiuose, teiraujasi dėl bebrų statomų užtvankų, laukinių gyvūnų daromos žalos pasėliams.
Tvinsta laukai ir grioviai
Pasak A. Latakienės, aktualus klausimas – išartų daugiamečių pievų atkūrimas.
Nacionalinė mokėjimo agentūra 640 ūkininkų yra išsiuntusi pranešimus apie tai, kokį jų plotą kiekvienas turėtų atkurti, jeigu Europos Komisija priimtų Lietuvai nepalankų sprendimą. Apie tai, ar reikės atkurti pievas, ar ne, ūkininkai bus informuoti iki vasario 28 d. „Pareiga suartą žemę užsėti daugiamečiais žolynais numatyta tiems ūkininkams, kurie per pastaruosius dvejus metus išarė daugiametes ganyklas arba daugiamečiais žolynais užsėtą žemę. Klaipėdos rajone tai apie 2600 ha, – atskleidė skyriaus vedėja. – Kiekvienas pareiškėjas turi atkurti apie 53 proc. suarto ploto, taigi ūkininkams reikėtų atnaujinti apie 1380 ha.“
Į skyrių plūsta skundai dėl tvinstančių laukų, neveikiančių melioracijos sistemų.
„Melioracijos ir polderių rekonstravimo, remonto, priežiūros darbams skiriamų valstybės biudžeto lėšų nepakanka – šiuos darbus būtina labiau finansuoti iš valstybės biudžeto. Kasmet skiriama dotacija melioracijos statinių remontui visam Klaipėdos rajonui – tik lašas jūroje, – apgailestavo pašnekovė. – Melioracijos tinklams – apie 50 metų, jie susidėvėję ir kasmet vis kur nors išlenda bėdų. Dėl kritulių pertekliaus ir prastos melioracijos sistemų statinių būklė blogėja, mažėja ūkininkavimo produktyvumas. Ir nors žemdirbiai visais įmanomais būdais bando spręsti melioracijos problemas, kasmet su jomis susiduria iš naujo.“
Rajono ūkininkai, kad ir negausiai, bet buriasi į melioracijos įrenginių asociacijas, dalyvauja Europos Sąjungos investiciniuose projektuose. „Mūsų skyrius ragina žemės naudotojus, ūkininkus dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose, kad pagerintų savo aplinką rekonstruodami susidėvėjusius melioracijos įrenginius, – akcentavo A. Latakienė. – Melioracijos problemos kasmet opesnės, o ateityje situacija dar blogės: lėšos eksploatuoti ir remontuoti melioracijos statinius menkos, nesikeičiant situacijai veikiančių statinių neliks. Pastaraisiais metais itin gausu kritulių – dėl vandens pertekliaus melioracijos sistemos nepajėgia jo nudrenuoti, todėl tvinsta grioviai, laukai.“
Užmojis – priartinti paslaugas
A. Latakienės manymu, problemų ir sunkumų kyla dėl įstatymų netobulumo: antai grioviai, turintys upelių pavadinimus, saugomi Aplinkos ministerijos. Štai kodėl atrodytų paprastas kanalo išvalymas užtrunka porą metų: reikia rengti projektus, atlikti derinimus, gauti leidimus, o dar viešųjų pirkimų procedūros…
Kita bėda – urbanizuotose teritorijose. Deja, dauguma naujų statytojų, kvartalų vystytojų nesaugo ir taip susidėvėjusių drenažo sistemų, neįrengia lietaus nuotekų tinklų, dėl to vėliau nebeįmanoma arba nepaprastai brangu spręsti tuose kvartaluose besikuriančių naujakurių bėdas. Melioracijos sistemos buvo įrengtos ir naudojamos žemės ūkio paskirties žemei – jos nepritaikytos gyvenvietėms. Didžioji dalis jų statybų metu sugadintos ir užstatytos statiniais, todėl nebėra galimybės suremontuoti. Pasak A. Latakienės, urbanizuotose teritorijose paviršinių nuotekų klausimas turi būti sprendžiamas įrengiant lietaus nuotekų tinklus.
„Labai norėtųsi priartinti mūsų skyriaus teikiamas paslaugas arčiau gyventojų, daugiau funkcijų ir paslaugų teikti elektroniniu būdu, suformuoti mobilias seniūnijose dirbančių žemės ūkio specialistų komandas, kurios nuvyktų pas rajono gyventojus ir padėtų išsispręsti jiems rūpimus klausimus vietoje, – apie savo užmojus kalbėjo A. Latakienė. – Antai skyriaus specialistas, atsakingas už žemės ūkio technikos registravimą ir apžiūras, aprūpintas reikalinga kompiuterine įranga ir esant poreikiui, visas procedūras atlieka vietoje – nebereikia ūkininkui gaišti laiko ir į skyrių atvykti dar kartą. Svarbu skatinti ūkininkus burtis į asociacijas dalyvauti ES finansuojamuose projektuose, parengti melioracijos strategiją, kad turėdami aiškią kryptį galėtume etapais pagerinti melioracijos padėtį rajone.“
Virginija LAPIENĖ
