„Aukštujų Šimonių likimo“ bendraamžė veiviržėniškė poetė – I. Simonaitytės premijos laureatė

Rajono Savivaldybės vicemerė V. Riaukienė, Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas G. Bareikis, Agluonėnų seniūnijos seniūnė L. Tučienė gražiu renginiu „Tau, Didžioji Ieva“ pasidžiaugė kartu ne tik su šių metų laureate E. Skaudvilaite, bet ir ankstesnių metų I. Simonaitytės vardo premijos nominantais.

Renginio „Tau, Didžioji Ieva – 121“ vedėjas D. Malajavas publikai pasiūlė „poezijos ir muzikos kokteilį“, kuriame dar itin pritiko ir tarp muzikavimo išsakyti maestro S. Šiaučiulio šmaikštūs komentarai.

Pirmąkart jiedvi susitiko bene 1973 m. Priekulėje. Lituanistų būrys po kursų Klaipėdoje, nors ir labai nenoriai, bet visgi buvo priimtas tuo metu atostogaujančios, bet pasiligojusios rašytojos Ievos Simonaitytės. Jos kuklaus namelio kambarėlyje pedagogai vos tilpę. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Elena Skaudvilaitė, palinkusi ties negalavusios Klaipėdos krašto metraštininkės lova, išdrįsusi perskaityti savo eilėraštį ir jį palikusi garsiajai rašytojai.

2018 m. Ievos Simonaitytės premijos laureatė, veiviržėniškė poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė E. Skaudvilaitė, Agluonėnų kultūros namuose iškilmingai nominuota sausio 23-iąją, būtent Evės gimimo dieną, sakydama padėkos kalbą vylėsi, kad tas prieš kelis dešimtmečius skaitytas eilėraštis galbūt tebeglūdi I. Simonaitytės archyvuose.

Jau 22-oji minėtos premijos laureatė E. Skaudvilaitė, pernai finansuojant Klaipėdos rajono savivaldybei ir padedant Jono Lankučio viešajai bibliotekai, išleido itin gerų atgarsių sulaukusią penktąją savo poezijos knygą „Žodžių dūzgesys“.

Tačiau laureatės kūrybinis kelias buvo ne rožėmis klotas: sovietmečio negarbinusi lituanistė, pasirinkusi tyliosios rezistencijos kelią, tik po Lietuvos valstybės atkūrimo sulaukė savo kūrybos leidimų. Pirmasis E. Skaudvilaitės eilėraščių rinkinukas „Upelis šnara“ pasirodė 1990 m., „Namų dvasia“ – 1991 m., o 2001 m. – rinktinė „Laikas, likimas, viltis“, vėliau – „Ne gegutės balsas“. „Vagos“ leidykla yra išleidusi keturias E. Skaudvilaitės vertimų knygas, tarp jų – Č. Aitmatovo „Motinos laukas“.

Vienas iš netikėčiausių apdovanojimų poetei E. Skaudvilaitei įvyko pernai Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną Krašto apsaugos ministerijoje, kai ji buvo pagerbta civiliams skirtu medaliu „Už nuopelnus“, kuriame įrašyti žodžiai „Laisvė, Garbė, Tėvynė“. Taip už sovietmečiu slapčia tvarkytus lietuvių karių kapus, tautinių ir krikščioniškų vertybių, nesuklastotos Lietuvos istorijos savanorišką ir drąsią sklaidą buvo apdovanoti buvę Vilniaus universiteto lituanistinių studijų studentai.

Nuoširdi, nesuvaidinta, nesumeluota meilė gimtajam kraštui, gamtai, žmonėms, tikėjimui. Eilėraščių minties švara, emocinė darna, prasminga išgyvenimų erdvė – tokias E. Skaudvilaitės kūrybiškumo apraiškas įžvelgė ją su I. Simonaitytės premijos laureatės vardo premija sveikinusieji premijos komisijos pirmininkas, rajono Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis, rajono Savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė, Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė, Jono Lankučio bibliotekos vadovai Juozas Gutauskas, Diana Ciparienė, rašytoja Edita Barauskienė, Gargždų krašto muziejaus atstovai ir kiti.

Renginio „Tau, Didžioji Ieva – 121“ vedėjas ir režisierius Domininkas Malajavas romantinėmis, klasikinėmis ir publiką sukrėtusiomis moderniomis eilėmis, kurias papildė puikaus maestro Sauliaus Šiaučiulio, saksafonisto Laimono Urbiko muzikavimas bei Rasos Serra atliekamos dainos, Agluonėnų kultūros namų salėje sukūrė pakylėtą, o tuo pačiu ir nestandartinę atmosferą. Dar kiek, ir po rašytojos E. Barauskienės pasisakymo, kuriame ji iškėlė retorinį klausimą apie jaunųjų menininkų modernistinėje kūryboje prasikišantį beviltiškumo motyvą, būtų įsiplieskusi net literatūrinė diskusija.

Toks kūrybine laisve alsuojantis renginys, kuriame ne kartą skambėjo, jog į jį susirinko inteligentiška auditorija, priimtinas ir pačiai I. Simonaitytės vardo premijos laureatei E. Skaudvilaitei, žmogui be kaukės, kūrėjai, nepripažįstančiai banalybės.

Iš I. Simonaitytės vardo premijos laureatės E. Skaudvilaitės kalbos:

„Esu, žinoma, šįvakar labai sujaudinta, tokiais įvykiais nebuvau niekada lepinama. Ne tik premija, bet ir dovanos, tie širdies žiedai man labai brangūs. Esu Ievos Simonaitytės romano „Aukštujų Šimonių likimas“ vienmetė, bendraamžė. Bent jau man tai yra nepaprastas sutapimas. Laikui bėgant studijuodama literatūrą pažinau šitą didelę kūrėją, nors ji buvo savamokslė, bet nepaprastai Dievo apdovanota. Jos kūrybos pasaulis – nesakau, kad žemynas, bet tikrai nepaprastai didelė sala su savitais žmonėmis, gyvensena, mąstysena, kalbėsena. Skaitydama I. Simonaitytės kūrybą nuo pirmo iki paskutinio romano stebėjausi, kad vienas ligotas žmogus, galbūt ne visada ir pagerbtas, ir pakylėtas aplink jį gyvenusiųjų, taip mylėjo žmones, taip pažino juos, ir tiek daug jų taip stipriai, neužmirštamai įamžino. Jie gi – amžini, šitie žmonės, romanuose pavaizduoti.

Iš tikrųjų, kol Lietuva bus, kol Lietuva kalbės lietuviškai, kol gerbs savo kultūrą, kol gerbs savo menininkus, tol amžini bus ir Ievos Simonaitytės darbai.

<…>Vieną kartą dvasiškai kentėjau už ją, už rašytoją. Kada ji pasirašė, jeigu kas atsimena, po Aleksandro Solženycino pasmerkimu, kai jį 1974 m. trėmė iš Rusijos už jo kūrinį „Gulago archipelagas“. Tai, matyt, surado tokį žmogų nebelabai stiprų, jau seną. Ir tada aš tikrai išgyvenau, kentėjau už rašytoją, kuri, manau, vėliau viską permąsčiusi tikriausiai nebuvo laiminga dėl tokio savo poelgio.

<…>Esu žemaitė. Iš Kražių atsikėlusi į Veiviržėnus ir iš I. Simonaitytės raštų mokiausi kalbos, vietovių pavadinimų… Kartą buvau pakviesta į gerbiamos Editos Barauskienės knygos „Vyžeikių karalienė“ pristatymą, tai taip mezgėsi ir iki šiol tebesimezga pažintys su gražiu, turtingu, turiningu, inteligentišku, kūrybingu žemaičių kampeliu…

Ačiū visiems, kurie šįvakar mane sveikino, apie mane pagalvojo. Neturiu vertų Jūsų meilės padėkos žodžių.“

BALTOS, GELTONAIS VIDURIUKAIS

Ramunėlės ištrėktos jau vėjų.

(Atmintyj jų žiemai pasisėju,

Kad naktų gilybėje ir juodyj

Pakuždėtų vasarišką žodį).

Ši gėlelė jaudinančiai sieja

Žodžio juvelyrus – Jurgį, Salomėją.

2004

VEIVIRŽĖNAI

Mūsų miestelis prie Veiviržo upės,

Mišku žvėringu visas apsisupęs.

Paukščiai, paukšteliai skraidžioja ir gieda

(Tebturim gyvą žlibąją pelėdą).

Laisvai subėga šen ar ten į gaują

Šunauja margoji, šuniškai draugauja.

Arklių bei karvių reikia paieškoti,

Bet nereikia šerti, arti, pieno košti!

Visko ligi soties prigamina miestai –

Kokio nori pieno ir varškių, ir sviestų…

Patogus miestelis (podidis kaimelis!):

Visas pasipuošęs kaip gėlių darželis,

Laikosi (vis švenčia) gatveles aptūpęs

Magdeburginis prie Veiviržo upės…

2012

(Iš triptiko Tėvo dienai)

Ten, už laiko kalnų, nemunų, tu ari, tėve. Gyvas!

Duonos sėklai dirvožemio patalą kloji,

Vis ankstyvas į lauką, o iš lauko – vėlyvas.

(Ten ir ta žemdirbėlė protinga – Sartoji).

Apie stalą šeima ten aukštam kambary

Tavo meile maitinama auga.

Ir sveikatos, ir džiaugsmo, ne tik vargo turi,

Kur sodybą lyg mistinis angelas saugo…

Kad ir buvo: traškėjo tėvynė ugny,

Matėm alkano laiko ir skurdo,

Bet viltis žiburiavo: ak, buvom jauni

Toj istorinėj dramoj absurdo.

O svarbiausia, tenai (nors tenai) tebėra

Su tavim ir su motina laimėj buvimas.

Kai žvelgiu į tą kaimą, – lyg ryto žara,

Amžinos ateities pranašautoja, imas…

O brangi galimybė sugrįžt atmintim

Į gyvenimą margą, kadaise gyventą!

Jį tyloj susiradę bemiegėm naktim

Žiūrim, broliai ir sesės, relikviją šventą…

2006

Iš premijos istorijos

• 1997 m., minint rašytojos I. Simonaitytės gimimo 100-ąsias metines, tuometinio Gargždų kultūros namų direktoriaus šviesaus atminimo V. Rimavičiaus iniciatyva buvo įsteigta Agluonėnų seniūnijos rašytojos I. Simonaitytės vardo premija. Premijos steigėjai buvo seniūnas G. Bareikis ir UAB „Keramika BB“ direktorius E. Barcevičius. Vėliau rėmėjais tapo seniūnijos verslininkai, Seimo narys P. Gražulis.
• Nuo 2012 m. 500 eurų premiją finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė.
• Premijos pirmenybė teikiama Agluonėnų ir kitiems Vakarų Lietuvos autoriams, garsinantiems būtent šį regioną ir I. Simonaitytės vardą.