Avikirpio šventė Lapiuose priminė senąjį amatą
Neįprasta Avikirpio šventė Lapiuose sekmadienio popietę sutraukė ne tik vietinius, bet ir kitų vietovių žmones. Etnoprojektas „Palėkėms kaip atradėms“, kurio sumanytojai – Vėžaičių kultūros centro Lapių skyrius ir bendruomenė, priminė senąjį amatą ir su juo susijusias tradicijas.
Po ilgokos pertraukos Lapių bendruomenė ir kultūros darbuotojai vėl pakvietė į Avikirpio šventę. Jauki rudeniška šiluma praėjusį sekmadienį atviliojo žmones į kaimo turizmo sodybą „Prie šaltinio“, kurios erdvėje buvo kur akis paganyti, sielą atgaivinti ir nusipirkti ką nors gražaus ar skanaus. Renginio vedėja Vėžaičių kultūros centro direktorė Diana Ciparienė su susirinkusiaisiais rokavosi žemaitiškai ir tai juos šildė.
Apie gardą, kuriame Roaldas Žiūra senovinėmis žirklėmis visų akivaizdoje „nurenginėjo“ metus nekirptą savo aviną, spietėsi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. „Kur gali pamatyti, kaip senoviškai kerpama avis?“ – retoriškai ištarė gargždiškė švietimo specialistė Irena Barbšienė. – Tai neįprastas renginys.“
Iš tiesų galbūt ne visi vaikai yra matę avį, juolab glostę. Vyresnius žmones nostalgiški prisiminimai nukėlė į vaikystę, jaunystę – kiekvienoje kaimo sodyboje augino avis. Šios ne tik maitino, bet ir rengė. Avies kirpimas šventėje buvo didžiausia atrakcija, renginio ašis, apie kurią sukosi veiksmas. Gargždų kultūros centro Kvietinių skyriaus folkloro ansamblis „Kvėitys“ apdainavo ne tik avinus, savo linksmumu siekė užkrėsti žiūrovus, įtraukti juos į dainavimą, piemenų šokį.
Vilnos vėlimo edukatorės kvietė pasimokyti velti vilną ir pasigaminti sau dovanėlę. Mezgėjos siūlė jau numegztų vilnonių pirštinių ir kojinių, audėja rodė audinius, kuriems reikėjo vilnonių siūlų. Atokiau įsikūrusi senovinių valgių rekonstruktorė Edita Nurmi pagamino išskirtinį patiekalą su aviena – lapnočius, kuriems pavadinimą sugalvojo patys lapiškiai. Savo aviną į renginį atsigabenęs R. Žiūra stebino žiūrovus kirpdamas senovinėmis žirklėmis. Jis pasakojo, kad dešimtmetį savo sodyboje augino avis – banda buvo išsiplėtusi net iki 35 avių. Ir visas nukirpdavo rankinėmis žirklėmis. „Pirmą avį kirpau pusdienį, suprakaitavau, bet kai išmokau, per keliasdešimt minučių vieną nukirpdavau, – linksmai porino Roaldas. – Pabandžiau elektrinėmis, bet nepatiko. Nebeturiu bandos – tai paskutinis avinas, kurio irgi greitai nebebus.“
„Gražus renginys, – kalbėjo lapiškė Genovaitė, dalyvavusi ir ankstesnėse Avikirpio šventėse. – Aš nepraleidžiu nė vieno bendruomenės susibūrimo – man labai svarbi bendrystė.“
Danutė su vyru atėjo palaikyti „Kvėičio“ dainininkų, nes abu dainuoja „Cyrulėly“. Avikirpis subūrė žmones gražiai bendrystei.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
