Bankininkai įvertino: Klaipėdos rajonas lyderių gretose

„Žvalgydamiesi, kur statyti gamyklą, investuotojai nori būti tikri, kad bus, kam joje dirbti“, – apie darbo jėgos potencialą Klaipėdos rajone svarstė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė O. Bložienė.

„Swedbank“ Finansų institutas, apibendrindamas įvairių institucijų duomenis, jau šeštus metus nubraižo šalies regionų ir atskirų savivaldybių veido bruožus. Šypsosi toli gražu ne visi. Vienų apverktina nedarbo situacija, kitus baigia palaužti emigracija, treti galuojasi tempdami skolų naštą. O štai Klaipėdos rajonas vertas vien pagyrų. Finansų analitinės Odetos Bložienės pateikti duomenys tik patvirtina nuostatą, kad tai kraštas, kuriame Lietuvoje gyventi geriausia.

Atokūs regionai pasmerkti sunykti

Finansininkai beveik neabejoja, kad tokios prognozės realybe taps per gerą dešimtmetį. O pasmerktųjų sąraše išsirikiuos atokiau nuo didmiesčių įsikūrusios savivaldybės. Klaipėdos apskrityje tokios lemties pirmiausiai gali sulaukti Skuodo rajonas, kur nedarbas pasiekęs stulbinamas aukštumas, gyventojai – vieni seniausių šalyje, o darbingo amžiaus asmenys užsidirbti pragyvenimui mato pagrindinę kryptį – darbą Norvegijoje.

Kaip priešpriešą Skuodo rajono savivaldybei finansininkai pateikia Klaipėdos rajoną. Rikiuojamės mažiausiai bedarbių turinčių savivaldybių dešimtuke. O ir darbo užmokestis čia – vienas didžiausių šalyje. Klaipėdos rajono gyventojo vidutinės mėnesio pajamos atskaičius mokesčius pernai buvo 540,2 Eur – 44,6 Eur mažesnis už šalies vidurkį.

Palankios sąlygos užsidirbti nulemia mažesnį nei šalies vidurkis skolininkų skaičių. Į tokį sąrašą asmenys įtraukiami, kai finansinių įsipareigojimų jie nevykdo bent porą mėnesių. Pradelstų skolų Klaipėdos rajono gyventojai turi mažai, tad skolininkų sąraše esame mažne paskutiniai. Tai nulemia ir komunalinių paslaugų tarifai. Klaipėdos rajonas patenka į penketuką savivaldybių, kur komunalinių paslaugų kainos yra mažiausios.

Mes – masalas investuotojams

Finansininkai vienbalsiu tikina, kad pritraukti investicijų daugiausia galimybių turi tos vietovės, kur įsikūrę jauni gyventojai. Klaipėdos rajonas – kaip tik toks. Šalies gyventojų vidutinis amžius – 42 metai. O štai Klaipėdos rajone šis rodiklis – 40 metų.

„Tai labai svarbu investuotojams. Žvalgydamiesi, kur statyti gamyklą, jie nori būti tikri, kad bus, kam joje dirbti“, – apie darbo jėgos potencialą Klaipėdos rajone svarstė O. Bložienė.

Skaičiai liudija, kad investuotojams Klaipėdos rajonas išties patrauklus. Vienam gyventojui tenkančios užsienio investicijos pernai buvo 4 404 Eur. Taip įsitaisėme daugiausia užsienio investicijų pritraukiančių savivaldybių penketuke. O ir patys rajono gyventojai nesibodi imtis verslo. Per metus ūkio subjektų skaičius savivaldybės teritorijoje išaugo daugiau nei 9 proc.

Emigrantai neturi, kur grįžti

Klaipėdos rajonas patenka į savivaldybių, kurių gyventojų skaičius augo, penketuką. Tačiau tai labiau nulėmė ne augantys gimstamumo rodikliai, o uostamiesčio gyventojų migracija atokiau nuo miesto. Naujakurių kraustymasis į užmiestį jau kurį laiką neramina tuštėjančią Klaipėdą. O kur dar tarptautinė emigracija. Jos vėzdas plaka ir Klaipėdos rajoną. Per metus emigracijos mastai rajone išaugo daugiau nei 18 proc.

„Trumpam nuslūgusi tarptautinė emigracija vėl suaktyvėjo. Metų pradžioje jos mastai šalyje išaugo 22 proc. Tai skatina sudėtingos sąlygos šalyje jauniems žmonėms įsigyti būstą. Neturint nuolatinės gyvenamosios vietos saitai su šalimi, su čia likusia šeima ir giminaičiais silpnėja. Tad, susigundę galimybėmis studijuoti ar dirbti užsienyje, jauni žmonės neturi pagrindo, kodėl ir kur grįžti“, – samprotavo O. Bložienė.

Laura SĖLENIENĖ