Bibliotekos kolektyvą papildė direktorės pavaduotoja
Plačia šypsena pasitinkanti Aurelija BUTKUTĖ-NORKEVIČIENĖ neabejoja, jog laimingi tie, kurie dirbdami savo įprastus darbus jaučia jų prasmę, reikšmę aplinkai. Moteris džiaugiasi, kad nuo šiol savo žinias, įgūdžius galės pritaikyti dirbdama Klaipėdos rajono žmonių labui. Aurelija laimėjo konkursą ir tapo Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja.
Vadovavo knygynui, švietimo įstaigai
– Papasakokite, kokia Jūsų ankstesnė darbo patirtis?
– Apie 15 metų esu dirbusi ir vadovavusi didiesiems Klaipėdos knygynams. Pradėjau nuo „Baltų lankų“ knygyno. Kai jis buvo atidarytas, daugelis pamatė, koks yra naujas, inovatyvus, pasaulietinio požiūrio knygynas. Vėliau „Baltų lankų“ knygynus nupirko „Pegasas“, tad buvau jo dalimi. Daugiau nei 10 metų vadovavau „Pegaso“ knygynui „Akropolyje“. Darbas buvo labai įdomus. Knygynas – tai ne tik parduotuvė, o kartu ir kultūrinė erdvė. Juk bibliotekos irgi neapsiriboja knygų išdavimo funkcija, vyksta edukacijos, renginiai. Tiek knygynai, tiek bibliotekos turi koja kojon žengti su laiku, nuolat transformuotis, kad atitiktų šiuolaikinio skaitytojo poreikius.
Pastaruosius trejus metus vadovavau privačiam darželiui „Vaikystės sodas“ Klaipėdoje. O dabar nusprendžiau vėl sugrįžti prie knygų.
– Iš uostamiesčio – į rajoną. Ar nesibaiminote rajonams, kaimams klijuojamos provincialumo etiketės?
– Neskirstau, ar tai rajonas, ar didmiestis, juk visur gyvena žmonės. Tiek bibliotekos, tiek knygynai yra kultūrinė erdvė, šviesa čia gyvenantiems žmonėms. Darbas švietimo įstaigoje man patiko, buvo įdomus, tačiau pagalvojau, kad dar norėčiau pokyčių savo gyvenime. O jei nori, tai imi ir darai. Tiek gyvenime, tiek darbe darbai padaromi darant. Tokia mano filosofija. Kita vertus, gyvenime nesu nepastovus žmogus, esu prieraiši, sunkiai paleidžianti.
Šiltai priėmė nuo pirmos dienos
– Penktadienį buvo pirmoji Jūsų darbo diena. Koks įspūdis?
– Džiaugiuosi, kad mane nuo pirmos dienos labai šiltai priėmė. Visų akys didelės, nori kažką perduoti, papasakoti. Kartu suprantu, kad man bus daug naujovių, iššūkių, kurių tikrai nebijau. Juk lygiai taip pat iš knygyno stačia galva nėriau į švietimo sritį. Tai buvo nauja sritis, tad reikėjo gilinti žinias, atsiduoti tam darbui. Tuomet viską išmokau, tą ketinu padaryti ir dabar. Esu linkusi į darboholizmą.
– Su šeima gyvenate Kretingalės seniūnijoje. Papasakokite apie savo šeimą. Ar priimdama sprendimus dėl darbo jaučiate namiškių palaikymą?
– Visada palaiko. Mano vyras Gediminas man yra ir patarėjas, ir guodėjas, suteikiantis visokeriopą pagalbą. Draugiškai visada kartu dalijamės ir buities darbais. Man šeima yra vertybė numeris vienas. Daug laisvo laiko leidžiame tik su šeima. Auginame du vaikus: dukrą Rasuolę, kuriai greitai 11, ir sūnų Mažvydą, jam 13 metų. Šiuo metu išgyvename paauglystės etapą, nėra lengva. Abu vaikai lanko Klaipėdos Vydūno gimnaziją, kur greta viduriniojo išsilavinimo daug meno: teatro, dailės, muzikos. Sūnus linksta prie dailės, dukra – prie muzikos.
Aistra – gatvės šokiai
– Kaip pailsite po aktyvios darbo dienos?
– Esame aktyvi, sportiška šeima. Bėgiojame, važinėjame riedučiais. Labai mėgstame filmus, tad savaitgaliais ar kino teatre, ar namuose mėgaujamės filmų vakarais. Pati dar šoku gatvės šokius, tai mano aistra. Daug skaitau, mėgstu grožinę literatūrą ir saviugdos, patinka tam tikros tinklalaidės. Mūsų dukra tikra „knygų valgytoja“, vien per trumpas atostogas perskaito po 8 knygas, tad ji buvo labai laiminga, kai pranešiau, kad dirbsiu bibliotekoje. „Mama, tarp knygų – kaip smagu“, – vis sakė ji.
– Kokie Jūsų lūkesčiai, pradėjus dirbti Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja?
– Pirmiausia noriu pažinti kolektyvą ir darniai įsilieti, suprasti, kas pradėta, kokie darbai. Tik susipažinusi, galėsiu parodyti savo iniciatyvą. Yra daug filialų, noriu juose apsilankyti, pažinti. Tad pradėsiu nuo žmonių kolektyvo, juk turime dirbti kaip komanda. Man didžiulis džiaugsmas dirbti prasmingą darbą. Dirbant knygyne mane supo žmonės, mylintys knygas, suvokiantys knygyną kaip kultūrinę erdvę, dirbdama švietimo įstaigoje taip pat pažinau daug savo darbui atsidavusių žmonių, dirbančių pagal pašaukimą. Biblioteka taip pat ypatinga vieta.
KOMENTARAS
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorė Indra TAMAŠAUSKIENĖ: „Konkurso pavaduotojo pareigybei užimti reikalavimai buvo gana dideli. Reikėjo ir specifinės patirties, ir gebėjimų. Labai džiaugiamės, kad atėjo žmogus iš aukštos pozicijos, realizavęs ir daug projektų. Komisija buvo gausi ir kompetentinga. Po atrankos klausimų neliko. Linkime Aurelijai sėkmingai įsilieti į komandą. Juk pusę metų dirbau viena, atlikau ir pavaduotojos funkcijas, buvusi pavaduotoja su manimi dirbo tik 9 dienas. Labai trūko darbo rankų, tekdavo sėdėti ir iki 20 val. Sudėtingas etapas, tad jau norisi deleguoti dalį atsakomybių. Pastarosios rimtos. Pavaduotojas atsakingas už dokumentų bazę, už filialų koordinavimą. Dabar turime iššūkių ir su centralizuojamais viešaisiais pirkimais, ir pan. Reikia stiprios komandos.“
Agnė ADOMAITĖ
Autorės ir „Bangos“ archyvo nuotr.
