Biudžetinės įstaigos nepritaria skubotam buhalterinės apskaitos svarstymui rajono Tarybos posėdyje

Klaipėdos rajono biudžetinių įstaigų vadovai ir buhalteriai atviruose laiškuose rajono politikams reiškia savo susirūpinimą dėl numatomos centralizacijos. Praėjusią savaitę vykusiuose Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose į ketvirtadienį vyksiančio rajono Tarybos posėdžio darbotvarkę siekta įtraukti papildomą klausimą „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų centralizuoto buhalterinės apskaitos tvarkymo sprendimo projekto”. Tačiau biudžetinių įstaigų vadovai ir buhalteriai akcentuoja minėtos reformos viešumo, skaidrumo ir argumentų trūkumą. Minėto klausimo įtraukimui į birželio 17 d. rajono Tarybos darbotvarkę pritarė Ekonomikos ir biudžeto, Vietinio ūkio ir kaimo reikalų komitetai. Tačiau Švietimo, kultūros ir sporto, taip pat Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komitetuose akcentuota, kad minėtas klausimas nėra įregistruotas ir projekto dėl buhalterinės apskaitos centralizavimo nederino meras.

Žiniasklaidoje platinamas rajono biudžetinių įstaigų, vadovų, buhalterių atviri laiškai ir kreipimasis  į rajono politikus, rajono Savivaldybės administraciją. Žemiau skelbiamų pareiškimai nekoreguoti,  kalba ir stilius – netaisyti.

KLAIPĖDOS RAJONO BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ BUHALTERIŲ KREIPIMASIS Į RAJONO VALDŽIOS ATSTOVUS, TARYBOS NARIUS, 2021 m. birželio 14 d.

Gerbiamieji, į Jus kreipiamės, nes prieš nepilną savaitę sužinojome, jog dėl įstaigos buhalterijų centralizavimo nuo 2022 m. sausio 1 d. neteksime darbo. Kyla klausimas, kodėl į darbo grupę, prieš pradedant rengti tokį projektą, nebuvo įtrauktas nė vienas biudžetinės įstaigos buhalteris?

Projekte laukiama nauda aprašyta abstrakčiai, neparemta skaičiavimais. Aiškinamajame rašte bandoma sumenkinti įstaigų buhalterių (tuo pačiu ir vadovų) darbą, kaip nepakankamai efektyvų, klaidingai vykdomą. Pateiktas dabartinis etatų skaičius ir DU lėšų skaičius, tačiau nėra paskaičiavimų, per kiek laiko atsipirks buhalterinės apskaitos centralizacija.

Siūlomas projektas „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų centralizuoto buhalterinės apskaitos tvarkymo“ yra tik teorinio pobūdžio, menami teigiami rezultatai – prognoziniai, nėra atlikta studijų analizė.

Nesutinkame su teiginiais (projekto punktas Nr. 4), kurie įvardinti kaip laukiamos naudos:

1. „Buhalterinės apskaitos kokybė ir klaidų tikimybė priklauso nuo buhalterio kompetencijos, kuri šiai dienai yra nuolat tobulinama dalyvaujant kvalifikacijos tobulinimo mokymuose“.

Norime pažymėti, kad buhalterinė apskaita yra nuolat tikrinama atitinkamų institucijų, todėl suabsoliutinti visus 64 darbuotojus dėl kompetencijos trūkumo ir klaidų atlikimo yra nekorektiška.

2. „Abejotina įstaigų finansų valdymo gerėjimo, kontrolės ir duomenų prieinamumo nauda“.

Pavyzdys. Nuo 2021 birželio 1 d. įvykdžius centralizuotą kuro pirkimą, padidėjo kaštai, t.y. padidėjo atstumas iki degalinių kuro įsigijimui, už kurą įstaigos moka net 10 proc. brangiau lyginant iki centralizuoto pirkimo.

3. Teiginys nepagrįstas: „ <…lengviau sudaromi darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo planai bei keliama jų kvalifikacija.>”

Šiandien kiekvienas buhalteris pagal savo poreikį gali pasirinkti kvalifikacijos tobulinimo programą iš daugybės pasiūlymų, kiekvieną kartą įvertinant siūlomų kvalifikacijos kursų kokybės ir kainos santykį. Taip yra racionaliai naudojamos lėšos.

Siūlomame projekte (projekto punktas Nr. 5) nėra įvertinta ir atlikta jokia neigiamų pasekmių analizė.

Neigiamos pasekmės, įvertinus šiuo metu esančias centralizacijos patirtis:

1. Buhalterija neapima tik apskaitos tvarkymo funkcijas, tai taip pat ir finansų valdymas ir planavimas. Daugelis įstaigų dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Įstaigų vadovai turi vadybinių, bet ne buhalterinių žinių, planuojant finansavimą ir atliekant su buhalterine apskaita susijusias užduotis. Tai suponuoja į neefektyvų valdymą, netikslingą lėšų panaudojimą.

2. Biudžetinės įstaigos netektų savarankiškumo. Buhalteris, kuris dirba centralizuotoje buhalterijoje funkcine forma, nėra lojalus biudžetinei įstaigai, todėl jis nebus suinteresuotas tos įstaigos optimaliu lėšų panaudojimu.

3. Centralizavus 39 įstaigas, kuriuose apskaitą tvarko 64 darbuotojai, natūralu, jog centralizuotos įstaigos darbuotojams padidės darbo krūvis, o tai sumažins efektyvų buhalterinį procesą, taigi menama nauda dėl klaidų sumažinimo, manytina, nebus įgyvendinta. Visuose procesuose vyrauja žmogiškasis faktorius, centralizavus buhalteriją, šio fakto nebus galima išvengti.

4. Duomenų prieinamumas bus sudėtingesnis. Šiai dienai vadovas, administracija ir kiti įstaigų darbuotojai visais finansiniais klausimais kreipiasi į savo buhalterijos darbuotojus, po centralizavimo visi klausimai bus išskaidomi į daugelį dažnų telefoninių skambučių ar elektroninių laiškų. Neabejotina, kad laiko sąnaudos klausimų išsprendimui bus didesnės, o centralizuota buhalterija negalės efektyviai vykdyti savo tiesioginio apskaitos darbo.

Ar tikrai pribrendo reikalas centralizuoti buhalterinę apskaitą, nes Lietuvoje iš 60 savivaldybių tik 10 savivaldybių buhalterinė apskaita centralizuota? Ar tai yra politinis sprendimas ir, Jūsų manymu, nediskutuotinas? Mes su tuo nesutinkame, nes šioje sistemoje jau buvome ir tai nepasiteisino.

Dalyvaudami rinkimuose, visi dalinote gražius pažadus. Tikėdami gražiais lozungais, balsavome už Jus. O kokio rezultato sulaukiame? Mūsų niekas neinformuoja apie būsimas mus liečiančias permainas, bandoma supriešinti su kolegomis, nes ne visas įstaigas planuojama centralizuoti. Kodėl atsiranda išimtys?

Labai tikimės dialogo, diskusijų ir atsakymų į mums kylančius klausimus, o ne skubotai priimtų sprendimų.

Esame atviri diskusijoms ir tikimės visiems racionalių sprendimų.

PRIDEDAMA. Klaipėdos r. savivaldybės biudžetinių įstaigų buhalterių, apskaitos darbuotojų,pasirašiusiųjų kreipimąsi, sąrašas su parašais, 3 lapai.

 

Atviras laiškas Klaipėdos rajono  Merui Broniui  Markauskui, laikinai einančiam Klaipėdors rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas Justui Ruškiui, Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos nariams DĖL KLAIPĖDOS R. SAVIVALDYBĖS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ CENTRALIZUOTOS BUHALTERINĖS APSKAITOS, 2021 m. birželio 14 d.

Valstybės ir savivaldybių institucijų demokratinės veiklos principai yra skaidrumas ir viešumas. Klaipėdos  rajono biudžetinių įstaigų vadovai ir buhalteriai buvo šokiruoti iš neoficialių šaltinių sužinoję apie parengtą projektą ,,Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų centralizuoto buhalterinės apskaitos tvarkymo”. Birželio 8 d., Klaipėdos rajono švietimo įstaigų vadovų iniciatyva, buvome Savivaldybės atstovų supažindinti  su parengtu projektu. Pasitarimas buvo ne diskusinio, bet informacinio pobūdžio. Susitikimo metu, mes, biudžetinių įstaigų vadovai, išreiškėme gausybę nuogąstavimų dėl buhalterinės apskaitos  centralizavimo. Mūsų manymu, priimami skuboti sprendimai, nustatyti sunkiai įgyvendinami terminai ir pagrindinė problema –  neaiškus šios pertvarkos tikslas. Tokio pobūdžio pertvarkos, ypač kai jos susijusios su finansais, turi būti pamatuotos ir pagrįstos kruopščia ekonomine ir teisine analize. Svarbiausi argumentai dėl centralizuotos buhalterinės apskaitos buvo įvardinti šie: kokybės pagerinimas, Savivaldybės biudžeto lėšų sutaupymas ir geresnis duomenų valdymo prieinamumas. Nepateikta faktų, įrodančių, kad savarankiškų įstaigų apskaitos tvarkymas yra neefektyvus. Nėra aiškumo, kas kokias funkcijas vykdys centralizuotoje buhalterijoje. Projektas parengtas nederinus ir neinformavus pačių įstaigų. Taupymas numatytas įstaigų vadovų ir pavaduotojų ūkio reikalams, valgyklų darbuotojų, sekretorių  padidėjusio darbo krūvio sąskaita.

Neaišku, kokios funkcijos lieka švietimo įstaigoje, kas jas vykdys ir ar yra numatytas apmokėjimas už papildomai deleguotas funkcijas. Akivaizdu, kad bloginamos biudžetinių  įstaigų darbuotojų darbo sąlygos. 36 žmonės neteks darbo. Kyla ir daugiau klausimų dėl buhalterinės apskaitos skaidrumo – kas garantuos, kad įstaigos bus finansuojamos vienodais principais, nepriklausomai nuo politikų ir centralizuotoje buhalterijoje dirbančių darbuotojų?

Patekti argumentai neįtikina, kad sumažinus buhalterių skaičių kone per pusę ir padidinus jų darbo krūvį, pagerės darbo kokybė. Atsižvelgiant į  savivaldybių, kuriose vykdoma centralizuota buhalterinė apskaita darbo patirtį, funkcinis centralizuotos buhalterinės apskaitos modelis, kuris planuojamas mūsų Savivaldybėje, nepasiteisino. Numatytas centralizuotos buhalterinės  apskaitos vykdymo laikas nuo 2022 m. sausio 1 d. parinktas netinkamai – neužbaigus vienerių finansinių metų, negalima pradėti kitų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, rajono viešojo sektoriaus  subjektai apskaitą vykdo naudodami bendrą viešojo sektoriaus finansų valdymo informacinę sistemą FINAS, FINALGA ir FINNET, todėl ar tikrai būtina jau nuo 2022 m. sausio 1 d. pradėti vykdyti centralizuotą buhalterinę apskaitą. Manome, kad nėra paskaičiuotas realus centralizuotos buhalterijos ekonominis efektas. Argi galima jo siekti padidėjusio žmonių darbo krūvio sąskaita?

Visų biudžetinių įstaigų vadovai bei darbuotojai prieštaraujame skubotai buhalterinės apskaitos centralizacijai. Siūlome siekti dialogo, sudaryti Darbo grupę ieškant pamatuotų sprendinių dėl buhalterinės apskaitos centralizavimo procesų suvaldymo. Prašome biudžetinių įstaigų vadovų ir buhalterių atstovus  įtraukti į projekto darbo grupę. Tikimės būti išklausyti ir išgirsti.

KULTŪROS ĮSTAIGŲ BENDRUOMENĖS KREIPIMĄSIS Į VALDŽIOS ATSTOVUS, TARYBOS NARIUS, 2021 m. birželio 14 d.

2021 m. birželio 8 dieną kultūros įstaigų atstovai buvome pakviesti į susirinkimą (virtualiai) dėl BĮ  buhalterinės apskaitoscentralizavimo. Susitikimo moderatorė – Klaipėdos rajono savivaldybės Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Rusteikienė, dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, laikinai einantis administracijos direktoriaus pareigas Justas Ruškys, pavaduotoja Rasa  Petrauskienė ir kt.

Susitikimo metu, mes, biudžetinių įstaigų vadovai, išsakėme nuogąstavimus dėl buhalterijos centralizacijos: mūsų manymu, priimami skuboti sprendimai, neįvertinama įstaigų veiklos specifika, funkcijos, kurias atlieka buhalteriai (kultūros įstaigos neturi sekretorių, personalo, viešųjų pirkimų specialistų), nustatyti sunkiai įgyvendinami terminai ir pagrindinė problema –  neaiškus šios pertvarkos tikslas.Tokio pobūdžio pertvarkos, ypač kai jos susijusios su finansais, turi būti pamatuotos ir pagrįstos kruopščia ekonomine ir teisine analize. Analizės labiausiai ir pasigedome. Situacijos pristatyme iš Jūsų pusės pasigedome ir žmogiškųjų išteklių naudingumo bei reikalingumo.

Įstaigų vadovai bei įstaigų darbuotojai prieštaraujame skubotai buhalterinės apskaitos centralizacijai. Siūlome siekti dialogo, sudaryti Darbo grupę ieškant pamatuotų sprendinių dėl buhalterinės apskaitos centralizavimo procesų suvaldymo.

Direktorė Vaida Skuodienė, direktorė Sigita Bučnytė, direktorė Lilija Kerpienė, direktorė Alma Slušnytė,laikinai einanti direktorės pareigas Diana Ciparienė, laikinai einanti direktorės pareigas Katerina Marcinkevičienė, laikinai einanti direktorės pareigas Neringa Žemgulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *