Civilinės saugos stiprinimui reikia ne tik valios, bet ir resursų

Per 34-erius atkurtos Nepriklausomybės metus Lietuva svajojo tik apie laimingą ir taikų gyvenimą. Vietoj slėptuvių daugiabučių rūsiuose kūrėsi privačios kirpyklos ar kavinės, perspėjimo apie pavojų garsiakalbiuose lizdus sukosi varnos. Kol nenugriaudėjo agresorės Rusijos karas Ukrainoje, tol Lietuvoje civilinės saugos reikalai buvo podukros vietoje.

Pastaruoju metu paspartintu būdu imamasi tuos pašlijusius reikalus tvarkyti. Liepos viduryje LR Seimas pritarė Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai, kurioje numatytos pagrindinės civilinės saugos plėtros kryptys ir priemonės iki 2030 m.

Programoje – 7 prioritetai

Pasak Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, sukurti nūdienos iššūkius atitinkančią civilinės saugos programą paskatino nesaugi kaimynystė ir iš to kylančios karinės ir hibridinės grėsmės, taip pat nesaugi Baltarusijos Astravo atominė jėgainė ir karo Ukrainoje pamokos.

„Pasikeitusi geopolitinė situacija ir grėsmių lygis rodo, kad civilinės saugos stiprinimas yra ne galimybė, o būtinybė“, – sako ministrė A. Bilotaitė.

Civilinės saugos ir stiprinimo programa ketinama įgyvendinti 7 prioritetus: priedangų infrastruktūros plėtrą; perspėjimo sistemos tobulinimą ir gyventojų informavimo stiprinimą; krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų parengties ir atsparumo didinimą; sveikatos sistemos atsparumo didinimą; civilinės saugos pagalbos komandų formavimą; pasirengimo cheminėms, biologinėms, radiologinėms ir branduolinėms grėsmėms stiprinimą; civilinės saugos mokymų pajėgumų stiprinimą.

Programoje numatyta, kad bus siekiama užtikrinti priedangas 50 proc. gyventojų. Šiuo metu Lietuvoje identifikuota apie 4,3 tūkst. priedangų, kuriose tilptų maždaug 1,1 milijono (arba apie 39 proc.) šalies gyventojų. Pastaraisiais metais plečiama ir modernizuojama gyventojų perspėjimo sistema. Šalies teritorijoje veikia 944 perspėjimo sirenos, kuriomis galima perspėti 56,8 proc. Lietuvos gyventojų. Tikslas – kad perspėjimo sirenų tinklas pasiektų 75 proc. Lietuvos gyventojų.

Taip pat pradėtas rengti nacionalinis gyventojų evakavimo planas karinio scenarijaus atveju. Valstybės lygio civilinės saugos pratybų skaičius augo beveik 4 kartus palyginti su 2021–2023 m. 2024–2026 m. numatytos 57 civilinės saugos pratybos.

Proveržis su iššūkiais

Vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės įsitikinimu, imtasi iš esmės modernizuoti civilinės saugos sritį ir per šią Vyriausybės kadenciją padarytas didžiulis proveržis. „Prieš metus parengėme civilinės saugos koncepciją, kuri paklojo pamatus Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai. Ši programa užtikrins darbų tęstinumą civilinės saugos srityje – programoje numatytas ir jos įgyvendinimui reikiamas finansavimas“, – spaudai išplatintame pranešime teigia ministrė.

Atsakydamos į savaitraščio „Vakarų Lietuva“ klausimą apie Civilinės saugos ir stiprinimo programos du prioritetus – priedangų infrastruktūros plėtrą bei perspėjimo sistemos tobulinimą ir gyventojų informavimo stiprinimą – Vakarų Lietuvos savivaldybės optimizmu netrykšta: stinga resursų. Tik viena iš penkių savivaldybių lenkia šalies vidurkį priedangų skaičiumi, nors nuo pernai visos savivaldybės civilinei saugai stiprinti ir finansinių išteklių, ir žmogiškųjų išteklių panaudojo nemažai.

Savivaldybėse pernai pradėjo dirbti už civilinę saugą atsakingi parengties pareigūnai. Jie rūpinasi priedangų tinklo plėtra, ekstremalių situacijų, evakuacijos planų parengimu ir atnaujinimu, gyventojų švietimu apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, civilinės saugos pratybų organizavimu.

Savivaldybėse įrengti reikiamą skaičių priedangų stinga viešosios paskirties pastatų, kiti visiškai nepritaikyti tokiai paskirčiai arba yra per mažas plotas, o daugiabučių namų bendrijos vangiai reaguoja į prašymus įrengti laikino saugumo patalpas.

Priedangų stygius aštrus

Plungės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus parengties pareigūnas (patarėjas) Vidmantas Mončys „Vakarų Lietuvą“ informavo, kad rajono  teritorijoje yra patvirtinta 16 statinių, skirtų trumpalaikei gyventojų apsaugai iki 4 val. Statiniai nuosavybės teise priklauso savivaldybei bei VĮ Turto bankui ir yra paženklinti. „Atsižvelgiant į tai, kad statiniai yra naudojami kasdieninei veiklai, tai tik dalinai atitinka Statybos techninio reglamento (STR) nuostatas“, – pastebi V. Mončys.

Mažeikių rajono mero potvarkiu patvirtintos ir  iš dalies įrengtos 33 priedangos. „Šiuo metu trūksta gyventojų priedangai pritaikytų patalpų. Artimiausiu metu Mažeikių rajono savivaldybė  tikisi priartėti prie Lietuvoje nustatyto priedangų vidurkio pažymint rajono daugiabučius namus“, – viltingai kalba Alma Tupikienė, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja.

„Klaipėdos rajone šiuo metu turime 39 visuomeninės paskirties pastatus – mokyklas, bažnyčias, darželius ir kitus, kurie gali būti naudojami kaip priedangos ir yra pažymėti šiuo skiriamuoju ženklu. Turimų priedangų skaičius neatitinka šalies vidurkio, nes trūksta visuomeninės paskirties pastatų, turinčių rūsius, kurių būtinumas yra reikalingas norint, kad statinys atitiktų priedangai keliamus reikalavimus“, – kolegoms iš kitų rajonų antrina Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Butkus.

Priedangų skaičius Kretingos rajono savivaldybėje taip pat neatitinka Lietuvos vidurkio:  yra 24 priedangos. „Tačiau pažymėtina, kad išvestas vidurkis apima ir miestų, ir rajonų savivaldybes, kurios nėra lygiavertės. Miestuose yra daugiau daugiabučių namų ir valstybinių patalpų, kur galima įrengti priedangas, o rajono savivaldybėse nemaža dalis žmonių gyvena nuosavuose namuose su rūsiais“, – atkreipia dėmesį Rūta Laurinaitienė, Kretingos rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistė.

Telšiuose gelbsti verslininkai

Tik viena Vakarų Lietuvos savivaldybė  priedangų skaičiumi yra pralenkusi šalies vidurkį. Tuo gali pasigirti Telšių rajono savivaldybė. „Mero potvarkiu patvirtintas 75 priedangų sąrašas. Kiekviena savivaldybė turi užtikrinti galimybę oro atakų ar kito pavojaus atveju laikinai paslėpti 40 proc. visų savivaldybės gyventojų. Šiai dienai Telšių rajone priedangose galėtų pasislėpti apie 17 tūkst. gyventojų“, – praneša Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Mockevičienė.

Minėtame sąraše ne tik Telšių rajono savivaldybei ar jos įstaigoms priklausančiuose pastatuose esančios priedangos, bet ir vietinio verslo geranoriškai suteiktos patalpos, skirtos priedangoms.

Plungės rajono savivaldybėje statiniai, nuosavybės teise priklausantys privačiai nuosavybei, ir galbūt atitinkantys STR nuostatas Savivaldybės mero potvarkiu nėra įtraukti į patvirtintą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje esančių priedangų ir jų poreikio sąrašą trumpalaikei gyventojų apsaugai bei nėra atitinkamai pažymėti. Už statinių suteikimą ar parengimą trumpalaikei gyventojų apsaugai iki 4 val. atsakingi jų savininkai. Savivaldybės administracija balandžio mėnesį organizavo susitikimą su daugiabučių namų bendrijų administratoriais dėl priedangų įsirengimo daugiabučio namo bendrojo naudojimo ar kitose patalpose. Atvyko 1 daugiabučių namų patalpų savininkų bendrijų atstovas. Atsaini bendrijų reakcija pastebima ir kitose Vakarų Lietuvos savivaldybėse.

Gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys susitikimuose su gyventojais pasakoja apie būtinybę civilinės saugos reikalavimus išmanyti ir jų laikytis patiems. Susitikime su gargždiškiais A. Navys pateikė savo daugiabučio namo bendrijos pirmininko pavyzdį. Būtent pirmininko iniciatyva namo rūsiai yra išvalyti, pasirūpinta dviem išėjimais, langais, žmonės informuoti, ką reikia su savimi turėti, jei tektų keletą valandų slėptis rūsyje.

Tobulinamos perspėjimo sistemos

Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programoje numatyta tobulinti perspėjimo sistemas ir stiprinti gyventojų informavimą. Plungės rajono savivaldybė turi 12 sirenų komplektų: mieste 6, seniūnijų centruose – tiek pat. Planuojama centralizuoti sirenų įjungimą seniūnijų centruose ir mieste. 

Sutrikus galimybėms Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos informuoti gyventojus apie kylančias grėsmes sirenomis ar siunčiant trumpuosius pranešimus į gyventojų mobiliuosius telefonus, Plungės rajono savivaldybės administracija perspėdama gyventojus naudotų rajono savivaldybės priešgaisrinės apsaugos tarnybos automobilius, ant kurių yra sumontavusi  6 automobilinius megafonus su USB/SD grotuvais, kurių garso sklaida yra nuo 700 iki 1 000 m.

Mažeikių rajone yra 21 gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, planuojama įdiegti dar dvi naujas. Kretingos rajone šiuo metu yra 17 gyventojų perspėjimo sistemų. Reikalinga jų plėtra ir atnaujinimas, nes jų garsas nepasklinda po visą rajono teritoriją. Telšių rajone turima 17 perspėjimo sirenų, kurias esant galimybei planuojama modernizuoti.

Klaipėdos rajonas turi 8 perspėjimo sistemas. Iki spalio mėnesio savivaldybės biudžeto lėšomis bus įrengtos dar šešios naujos – trys Gargždų mieste ir trys tose vietovėse, kuriose iki šiol tokių sirenų nebuvo visiškai – Vėžaičiuose, Kretingalėje ir Jakuose. Pernai visos jau turimos sistemos buvo centralizuotos – kiekvienos sirenos nebereikia paleisti atskirai, visos yra jungiamos vienu metu. Iki 2030 metų valstybė yra numačiusi savo lėšomis Klaipėdos rajone įrengti dar 2 sirenas, tačiau ir pati savivaldybė planuoja dar kitąmet didinti jų skaičių.

Savivaldybės vertėsi savo lėšomis

Lėšų poreikis Civilinės saugos programos įgyvendinimui siekia apie 285 mln. eurų. Didesnė programos lėšų dalis ateityje būtų skiriama savivaldybėms investuoti į priedangų infrastruktūros plėtrą, įgyvendinti prevencijos ir parengties iniciatyvas, apsirūpinti būtinų priemonių atsargomis nepertraukiamai veiklai ir gyventojų poreikių tenkinimui.

Deja, iki minėtos programos patvirtinimo savivaldybės vertėsi kaip tik išmanė: priedangas įrenginėjo arba tobulino perspėjimo sistemas tik savo lėšomis.

Praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė su Krašto apsaugos ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Nacionalinio krizių valdymo centro ir kitų suinteresuotų valstybės institucijų atstovais aptarė masinį gyventojų evakavimą karinio scenarijaus atveju.

Vidaus reikalų ministerijos spaudos pranešime teigiama, kad padidintas ir visuomenės informuotumas bei atsparumas – Lietuvos gyventojų, žinančių, kaip reikėtų elgtis ekstremaliųjų situacijų metu, dalis siekia 52 proc. Pasak gynybos ir saugumo eksperto A.  Navio, būtent  mūsų pačių informuotumas, aiškus apsisprendimas, išankstinis veikimo ekstremaliomis sąlygomis planas nelaukiant malonių iš valdžios gali būti savo ir artimųjų gyvybės išsaugojimo prielaida.

Vilija BUTKUVIENĖ

Autorės nuotr.