Dailininkė apie kūrybą kalba kukliai

„Turiu sumanymą, bet nežinau, ar pavyks, todėl ir nenoriu girtis“, – kukliai po karpinių parodos „Gyvenimo kelionė kūrybos ir minčių taku“ sakė jos autorė Z. Kontrimienė, pasirengusi dalyvauti J. Lankučio viešosios bibliotekos projekte „Lietuvių tautiniai rūbai, tautiškumo akcentai“.

„Paprasti, kuklūs ir greitai daromi“, – trumpai savo karpinius apibūdina Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė dailininkė Zita Kontrimienė. Ketvirtą dešimtmetį Gargžduose dirbančios kūrybingos moters pirmąją karpinių parodą „Gyvenimo kelionė kūrybos ir minčių taku“ bibliotekos skaitykloje galima aplankyti iki rugpjūčio 1 d. Kruopštumą, kantrumą ir kūrybingumą liudijantys karpiniai žadina šviesiausius jausmus ir vaizduotę.

„Gera ir kukli, darbšti ir kūrybinga, natūrali, mylinti Dievą, žmones ir gėles, turinti savitą humoro jausmą…“ – apie Zitą, dažnai vadinamą Zitele, atsiliepia kolegos. Jos darbai jau daugiau nei trisdešimt metų įvairiomis progomis papuošia bibliotekos langus ne tik Gargžduose, bet ir jos filialuose rajone. Praėjusiais metais pagal projektą „Nuo tradicijos iki meno“ su Z. Kontrimienės karpiniais susipažino ir pasimokyti karpinių meno galėjo visų J. Lankučio viešosios bibliotekos filialų skaitytojai. Zitos kolegos sako, kad parodą buvo galima surengti seniai, tačiau kuklią moterį įtikinti tai padaryti nebuvo lengva.

„Esu kaimo žmogus. Labai mėgstu gėles. Jos – dažnas mano karpinių motyvas. Nepažįstu žmonių, kurie nemėgsta gėlių“, – nedaugžodžiaudama apie kūrybinį įkvėpimą, kurį teikia ryšys su gamta, prisipažįsta dailininkė Z. Kontrimienė.

„Karpinių gali bet kas išmokti, bet lavintis reikia“, – šypsosi Zita, tačiau bandžiusieji supranta, kad tai pavyksta tik patiems kantriausiems. Valandų, kai palinksta prie popieriaus lapo ir peiliuku ar specialiomis žirklutėmis ima pjaustyti ir karpyti gamtos motyvus, dailininkė neskaičiuoja, o apie kūrybines kančias nė žodeliu neužsimena. „Vieną darbą iškarpau per kelias valandas. Dažniausiai pradėjusi ir baigiu, neatidedu į šalį“, – apie rudens vakarus namuose paprastai pasakoja moteris, vadinanti save savamoksle karpinių kūrėja. Tačiau kūrybiškumas Zitai įgimtas – jis teka giminės gyslomis. Iš Šilalės rajono kilusi Zita prieš 39 metus baigė studijas buvusiame Šiaulių K. Preikšo pedagoginiame institute (dabar – Šiaulių universitetas – aut. pastaba), tačiau nei dailės, nei braižybos mokytojos darbas jos nesužavėjo.

Vyresniąja bibliografe, dailininke apipavidalintoja, vyresniąja dailininke metodininke rajono bibliotekoje dirbusi Zita – jau 10 metų vyresnioji bibliotekininkė dailininkė. Jos karpiniai, kuriais kaskart nušvinta J. Lankučio viešosios bibliotekos langai, suteikia įstaigai savitumo ir išskirtinumo. Be jos rankų darbo neapsieina ir bibliotekininkų sąskrydžiai.

Tačiau Z. Kontrimienė – ne tik gabi karpinių meistrė. Jos darbais iliustruota gargždiškės Dalios Kudžmaitės poezijos knygelė „Vaikeli, renkis į kelionę!“, išleista 2006 m. „Tapyba traukia, tačiau jai reikia tinkamų sąlygų. Darbų nekaupiu – išdovanoju“, – prisipažįsta Zita, nepuošianti savo darbais namų sienų, tačiau jie džiugina akis kolegų, draugų, pažįstamų namuose. Mamos darbus vertina ir dukros, ir sūnus, tačiau jos kūrybiškumo takais nepasuko.

Laima ŠVEISTRYTĖ

Autorės nuotr.