Dainų šventė atgaivino tikėjimą savųjų namų stiprybe

Fotoreportažas
9 liepos, 2014
0

Savo indėlį Dainų šventėje paliko ir pusšešto šimto mūsų rajono saviveiklininkų

Baltijos kelio vienybės, Donelaičio išminties, tautinių spalvų dermėje praėjusią savaitę vykusioje Dainų šventėje „Čia mano namai“ tirpo sienos tarp žiūrovų ir dalyvių, tarp sostinės ir regionų. Talentingai parengtų šventės programų „Nemunėlio krantai“, „Vario audra“, „Sodauto“, „Laimei vartus atkėlus“ ir kitų dėka atgaivintas suvokimas, kad Lietuva – visų mūsų namai, kuriuose tiek čia gyvenantis, tiek išeivis gali pasisemti stiprybės, vilties, gerumo vienas kitam. Šeima, bendruomeniškumas, tikėjimas, pagarba lietuvių tautos tradicijoms ir papročiams – štai tos tikrųjų namų vertybės, kurios padeda išlikti net sunkiausiomis aplinkybėmis.

Net šiurpas krėtė

Tose neišdildomose bendrystės, savitarpio pagalbos, meilės gimtajai šaliai akimirkose savo indėlį Dainų šventėje paliko ir pusšešto šimto mūsų rajono saviveiklininkų iš Gargždų, Priekulės, Veiviržėnų, Kretingalės, Agluonėnų, Dovilų, Vėžaičių, Lapių, Girininkų, Judrėnų ir kt. Dar praėjusį antradienį pirmieji į šventės repeticijas išvykę rajono šokėjai, o vėliau prisijungę dainininkai, muzikantai, aktoriai, patyrė intensyvių repeticijų išbandymą, jų negailėjo ir lietus, ir alinantis karštis. Tačiau nuovargį kompensavo sausakimšos žiūrovų tribūnos. Žmonės žavėjosi talentingai parengtomis programomis, skandavo padėkas, plevėsavo Lietuvos vėliavomis. Dažno žiūrovo komentaras būdavo trumpas: „Net šiurpas krečia, kaip jaudinančiai gražu.“

Klaipėdos rajono saviveiklininkų delegaciją sekmadienį aplankė ir kartu tradicinėje Dainų šventės dalyvių eisenoje žygiavo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas.

Paskutinieji rajonui atstovavę saviveiklininkų kolektyvai iš Dainų šventės grįžo tik kaitraus pirmadienio popietę. Vakar Gargždų kultūros centre delegacijos, kolektyvų vadovams, aptarnaujančiam personalui už gražų pasirodymą Dainų šventėje įteikti Klaipėdos rajono savivaldybės padėkos raštai.

Delegacija gyveno draugiškai

„Kaip ir kiekvienoje Dainų šventėje, taip ir šioje neišvengėme kai kurių nesklandumų, patyrėme keletą organizacinių klaidų. Tačiau džiaugiamės, kad kokių nors ypatingų incidentų neįvyko, o mūsų rajono kolektyvų nuotaika yra pakili“, – šeštadienį Šokių dienoje sutiktas „Bangai“ sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas, rajono saviveiklos kolektyvų delegacijos vadovas Gintautas Bareikis. Anot jo, visada pasitaiko vienas kitas Dainų šventės dalyvis, kuris turi pretenzijų dėl maitinimo, apgyvendinimo sąlygų, transporto, bet tokiems žmonėms vertėtų apsispręsti iš anksto važiuoti ar nevažiuoti. „Juk tokioje masinėje šventėje tikrai neįmanoma sukurti komforto“, – įsitikinęs G. Bareikis.

Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Polekauskienė apgailestavo, kad dar repetuojant dėl ligos teko namo išsiųsti du mūsų saviveiklininkus. „Tačiau šios ligos nebuvo Dainų šventės pasekmė, pasiligojimo priežastys buvo ankstesni ligų simptomai“, – paaiškino J. Polekauskienė. Ji akcentavo, kad delegaciją lydintiems vadovams tikrai tenka didžiulė atsakomybė už saviveiklininkų savijautą, maitinimą, repeticijų tvarkaraščio pakeitimus, transportą. Visgi sekmadienį Dainų dienoje neapsieita be greitosios pagalbos: sunegalavusi viena mūsų rajono kolektyvo vadovė buvo išvežta į ligoninę.

„Šiemet itin maloniai sutariame su autobusiukų vairuotojais. Jie paslaugūs, patys paklausia, ar nereikėtų kokios pagalbos“, – gerų žodžių negailėjo J. Polekauskienė. Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė pastebėjo, kad pirmosiomis dienomis šventės dalyvių maitinimas buvo prastesnis, tačiau po pareikštų pastabų padėtis šiek tiek pasikeitė. „Kretingos maistas“, laimėjęs viešųjų pirkimų konkursą, nenusipelnė saviveiklininkų padėkos.

Rajono saviveiklininkų delegacijos vadovai stengėsi būti supratingi: per dieną repeticijose išvargę saviveiklininkai vakare grįžę į mokyklą, kurioje gyveno šventės periodu, tarsi įgaudavo naują kvėpavimą: burdavosi draugėn, juokaudavo, dainuodavo. „Paprašydavome, kad netrukdytų norintiesiems miegoti. Sutardavome geranoriškai“, – kalbėjo J. Polekauskienė.

Nuotaika sostinėje – magiška

19-oji Dainų šventė „Čia – mano namai“ prasidėjo dar birželio 28 d. Kaune, kur prieš 90 metų įvyko pirmoji Dainų šventė Lietuvoje. Liepos 2–6 dienomis net dvylika šventės renginių vyko sostinėje. Čia žiūrovai mėgavosi kanklių popiete, šokių kolektyvų, ansamblių, pučiamųjų orkestrų, teatro grupių ir kitais pasirodymais, o šventės kulminacija tapo liepos 6-ąją vykusi Dainų diena, kurios finale keliolikos tūkstančių atlikėjų choras giedojo Lietuvos himną. Kartu su jais ir pasaulio lietuviai.

– Dainų šventė, vykstanti būtent Vilniuje, turi savo magiją, čia ir aplinka, ir žiūrovai žymiai imlesni. Mes čia jaučiamės labai gerai, priešingai nei 2007-aisiais, kai Šokių diena buvo surengta Kaune. Šioje Dainų šventėje susidraugavome su kolektyvais iš Bostono, Vokietijos, Vasario 16-ąją esame pakviesti švęsti į Hamburgą, – įspūdžiais su „Banga“ dalijosi Dainų šventėse bene nuo 1980-ųjų dalyvaujanti Gargždų kultūros centro ir „Minijos“ dainų ir šokių kolektyvo vadovė Birutė Oželienė.

Šokėjai šiemet repetavo kaip niekada daug. Nuo devynių ryto iki dvyliktos nakties. „Gaila, kai toks įtemptas repeticijų tvarkaraštis, patys nepamatėme Dainų šventės“, – sakė ilgametė „Minijos“ šokėja Nerija Valinčienė. Tačiau karščio ir intensyvių repeticijų nualintiems šokėjams tikra atgaiva tapo gausybės žiūrovų audringi plojimai. Šokių programą „Sodauto“ norėjo pažiūrėti tiek daug žiūrovų, kad Futbolo federacijos stadione teko šokti ne tik vakare, bet ir alinantį vidurdienį.

Beje, pagrindinis Dainų šventės mecenatas „Swedbank“ šventės dalyviams paremti organizavo akciją „Kortele su daina“. Tarp remiamų kolektyvų atrankos būdu pateko ir Gargždų kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Minija“. „Man labai smagu pranešti, kad akcijoje dalyvavusių rajono verslo įmonių dėka sukauptas 1000 litų indėlis atiteks „Minijai“, – „Bangai“ sakė „Swedbanko“ Gargždų poskyrio vadovė Vida Galinskienė.

Teatralai pristatė K. Donelaitį

Jubiliejinėje Dainų šventėje buvo gausu ir naujovių. Minint 300-ąsias K. Donelaičio gimimo metines, pirmą kartą šventės istorijoje dalyvius kvietė Teatro diena kartu su specialia programa „Dyvų dyvai“. Čia vaikų ir suaugusiųjų mėgėjų teatrai inscenizavo K. Donelaičio poemą „Metai“. Šeštadienį Gedimino kalno papėdėje, Bernardinų parke „Rudens gėrybių“ dalį vaidino ir Agluonėnų klojimo teatras. Atidžiai savo aktorių emocingą ir tuo pačiu simbolių kupiną vaidybą stebėjo ir Priekulės kultūros centro Agluonėnų skyriaus klojimo teatro vadovas Domininkas Malajevas. Žiūrovai negailėjo plojimų puikiai suvaidinusiems agluonėniškiams. „Nors šį kūrinį vaidiname nebe pirmą kartą, tačiau jaudinomės. Vaidinti Dainų šventėje – ypatingas įpareigojimas“, – „Bangai“ prisipažino minėto teatro aktorė, Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė.

Išskirtinis dėmesys regionams

Devyniasdešimtmetį švenčiančioje Dainų šventėje ypatingas dėmesys buvo skirtas švietimui bei kultūrinei veiklai skatinti Lietuvos regionuose. Bernardinų sode penktadienį vyko folkloro diena „Laimužės lemta“, o vakare koncertas „Laimei vartus atkėlus“. Katedros aikštėje koncertuojant etnografiniams ansambliams buvo patiestas ilgių ilgiausias duonos iš Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos, Klaipėdos krašto stalas. Niekas nepraėjo nepasidomėjęs, nenufotografavęs, o vėliau ir neparagavęs. Duonos gausybėje išsiskyrė ir Gargždų kultūros centro etnografinio ansamblio „Cyrulelis“ atvežta duonelė. Ją iškepė jaunas kepėjas iš Endriejavo Mantas Virbauskas.

Išskirtinis dėmesys šioje Dainų šventėje buvo sutelktas tautinių raštų motyvams, šventės metu buvo pristatyta atkurta istorinė baltų genčių kostiumų kolekcija. Šiuo pristatymu, vykusiu Valdovų rūmų kiemelyje, penktadienio vakarą gėrėjosi ir gargždiškė tautodailininkė Zita Paulikienė. „Mano rankų darbo audiniai taip pat puošė demonstruojamus kostiumus“, – džiaugėsi audimų meistrė.

Tribūnos buvo sausakimšos

Dainų šventės savaitę Bernardinų parke šurmuliavo Amatų miestelis, veikė mugė. Bitininkas iš Gargždų Gintautas Grigaitis „Bangai“ sakė sostinėje turįs nuolatinių pirkėjų. „Nors prekiaujame Katedros aikštės pašonėje, Dainų šventės renginių nematome. Tačiau girdėjome, kad į visus renginius bilietai yra išpirkti. Toks žmonių susidomėjimas stebina“, – įspūdžiais dalijosi bitininkas.

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa Navickienė „Bangai“ susižavėjusi pasakojo apie Ansamblių dienos „Krantai Nemunėlio“ renginį. „Buvo parduodami net bilietai stovėti. Žmonės buvo labai draugiški, glaudėsi vieni prie kitų, visus priėmė atsisėti. Programa, kurios šerdis buvo Nemunas, mus visus apjungiantis, įsiliejantis į Baltijos jūrą, buvo tiesiog sukrečiančiai prasminga.“

Kartu su jauna gargždiškių šeima Šokių dienos programą stebėjęs pirmą kartą darbo reikalais į Vilnių prieš kelias dienas atskridęs dvidešimt šešerių metų taivanietis Todas buvo apstulbęs. „Jūsų šalis labai dvasinga“, – išvydęs 7,5 tūkst. šokėjų atliktą programą padarė išvadą svečias iš Taivano.

Devyniasdešimtmetį mininti Dainų šventė „Čia mano namai“ Vilniuje prasidėjo trečiadienį ir truko iki sekmadienio. Šventėje iš viso dalyvavo apie 37 tūkst. dalyvių, 12 tūkst. – Dainų dienoje, 5 tūkst. – Ansamblių dienoje, 7,5 tūkst. – Šokių dienoje. Daugiau nei 1000 šventės dalyvių atvyko iš Australijos, Argentinos, Brazilijos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos, Ukrainos, Urugvajaus, Vokietijos.
Apie 20 tūkst. dalyvių pasipuošė tautiniais kostiumais, specialūs kostiumai pasiūdinti ir 34 dirigentams. Buvo grojama ne tik tradiciniais liaudies instrumentais, bet ir puodynėmis. Šventėje savo kūrybą pristatė 200 tautodailininkų, 20 tradicinių patiekalų gamintojų.
Bendra visų Dainų šventės pasirodymų trukmė – daugiau nei 40 valandų. Dirigavo 90 dirigentų, skambėjo 169 kūriniai.
Visiems šventės renginiams skirta sceninė ir techninė įranga svėrė 150 tonų, vien garso aparatūra – apie 15 tonų, dalyviams prireikė apie 500 mikrofonų ir 10 km ilgio kabelio jiems įjungti.
Dainų šventei iš valstybės biudžeto skirta tik apie 8 mln. litų: 5 mln. – atvežti dalyviams, nakvynei ir maitinimui, apie 3 mln. – paruošti meninėms programoms. Palyginimui: neįvykęs referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams „prarijo“ net apie 14 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų…
Dainų šventę stebėjo apie 150 tūkst. žiūrovų. Renginius tiesiogiai transliavo Nacionalinė televizija ir radijas.
Dainų šventėje dirbo per 500 virėjų, jų padėjėjų, maisto dalintojų ir kito aptarnaujančio personalo. Šventės dalyviams buvo paruošta per 40 tonų maisto, 60 tonų gėrimų.