Daugiabučius sutvarkys nunešioję geležines klumpes
705 – tiek daugiabučių stūkso Klaipėdos rajone, tačiau iki šiol bendrojo naudojimo patalpomis buvo susirūpinę tik maždaug penktadalis. Kaimiškose teritorijose daugiabučių būklė iki šiol buvo palikta pačių gyventojų sąžinei, o ši neprabudo be Savivaldybės įsikišimo.
Papildžius Vietos savivaldos įstatymą, Savivaldybė pagaliau įgavo teisę drausminti butų šeimininkus. Per metus aplankę bemaž 500 kaimiškų daugiabučių Savivaldybės atstovai išvydo nuplėštus stogus, griūvančius kaminus, laiptines be elektros ir net be langų. Didžiąją dalį šių daugiabučių administruos UAB „Gargždų būstas“, tačiau tvarkdariai jaučiasi tarsi patekę į džiungles – dalies gyventojų dar nepavyksta įtikinti, kad dešimtmečius neprižiūrėtiems namams gresia pavojus ir, norint išvengti tragedijos, teks patiems patuštinti pinigines.
Savanoriškai nesitvarkė
Prieš pusantrų metų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinta daugiabučių kontrolės funkcija savivaldybėms – jos įpareigotos pasirūpinti daugiabučių valdymo forma ir kontroliuoti valdytojų veiklą. Tai reiškia, kad gyventojų vardu turi būti rūpinamasi bendro naudojimo konstrukcijomis: stogais, sienomis, pamatais, taip pat laiptinėmis, rūsiais, elektros instaliacija, santechnika ir kt.
Galimos trys daugiabučių valdymo formos: gyventojai pasirašo jungtinės veiklos sutartį ir įgalioja už namo priežiūrą atsakingą asmenį; steigia bendriją ir įpareigojimus perduoda pirmininkui arba daugiabučio priežiūrą patiki Savivaldybės paskirtam administratoriui.
Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas informavo, kad Civiliniame kodekse dar 2001 m. buvo nurodyta daugiabučių gyventojams pasirinkti valdymo formą, bet jie tai galėjo daryti laisva valia. Deja, savanoriškai rūpintis bendro naudojimo objektais mažai kam rūpėjo.
Dauguma keikė Lietuvą
Įsigaliojus minėtam įstatymui, 2014 m. spalio pabaigoje pradėta važinėti po seniūnijas ir bendrauti su daugiabučių gyventojais. Specialiai šiam darbui Turto valdymo skyriuje įsteigtas naujas etatas. Pareigas eiti pradėjusiai Laimai Rusienei teko sudėtinga pareiga informuoti tūkstančius žmonių apie įstatymų pakeitimą. Anot jos, gyventojai reagavo skirtingai: vieni džiaugėsi, kad kažkas pagaliau prižiūrės jų namą, o štai didžioji dauguma koneveikė Lietuvos valdžią ir esą leidžiamus „absurdiškus įstatymus“. Kartais net neleisdami įsiterpti varė lauk. „Gyventojams buvo išdalinti informaciniai lapeliai, kuriuose nurodytos galimos daugiabučio valdymo formos. Jei name yra pareigingų ir sumanių žmonių, jie rinkosi steigti bendriją arba rašytis jungtinės veiklos sutartį. Kitu atveju gyventojai galėjo rinktis Savivaldybės priskirtą administratorių, kuris bus atsakingas už namo priežiūrą“, – pasakojo L. Rusienė. Parinktam administratoriui, žinoma, kas mėnesį teks mokėti už pastato eksploataciją ir administravimą, taigi Savivaldybės atstovė neslėpė, kad dalis gyventojų jungtinės veiklos sutartis rašėsi norėdami išvengti papildomų mokesčių. Tokias sutartis rajone jau pasirašė 273 namai, dar 74 daugiabučiai yra įsteigę bendrijas (iš jų per 60 – Gargžduose). Likusiems namams Savivaldybė skyrė administratorius.
Mokesčių nepakaks
Daugiabučių administravimo paslaugą Klaipėdos rajone teikti panoro trys bendrovės: UAB „Gargždų būstas“, UAB „Pempininkų būstas“ ir UAB „Jūros būstas“. D. Rusienė informavo, kad asmeniškai namų prižiūrėti nepanorę gyventojai gavo specialius balsavimo biuletenius ir turėjo pasirinkti vieną iš minėtų administratorių. Galiausiai bendrovės buvo paskirtos pagal daugumos nuomonės principą. Net 254 daugiabučius administruoja „Gargždų būstas“, „Pempininkų būstas“ – 5, o „Jūros būstas“ šiuo metu nė vieno. Dauguma atvejų pasirinkimą lėmė būtent „Gargždų būsto“ pasiūlyti mažiausi paslaugų įkainiai. Ši bendrovė pagal administratoriaus parinkimo kriterijus paskiriama ir tiems namams, kuriems vis vien, kas juos administruos. Keletas daugiabučių dar neapsisprendė dėl valdymo formos.
Būta gyventojų, kurie manė, esą administratoriai už kuklų mėnesinį mokestį atnaujins visą namą. A. Kampas priminė, kad eksploatacijos lėšos bus skirtos einamiesiems gedimams šalinti, bet didesnes investicijas dengti turės patys gyventojai. Šiokią tokią pagalbą Savivaldybė kol kas gali pasiūlyti tik bendrijoms. „Keliolika metų Savivaldybėje finansuojama Daugiabučių bendrijų rėmimo programa. Pagal ją pernai dvi bendrijos paremtos maždaug 3 tūkst. Eur suma, bet yra buvę metų, kai bendra parama siekė po 6 ar 15 tūkst. Eur įvairiems bendro naudojimo objektų remontams. Gaila, bet tai nebuvo akstinas jau anksčiau kaimuose steigti bendrijas“, – pasakojo A. Kampas.
Kai kurių priskiriamų namų administratoriai mielai atsisakytų. Pavyzdžiui, L. Rusienė prisimena atvejį Priekulės seniūnijoje, kur atvykusi prie daugiabučio rado jį be langų ir durų – šis buvo kiaurai perregimas. Viduje matėsi išluptos grindys, išverstos sienos, kalnai šiukšlių, o stogas paremtas sijomis. Specialistė net nesuabejojo, kad jame niekas negyvena. Visgi kitą dieną iš seniūnijos ji sulaukė skambučio, esą ten gyvena moteris ir nori pasirinkti administratorių. „Pasirinko ji „Gargždų būstą“, bet ką tame name reikės administruoti, aš neįsivaizduoju“, – apgailėtina namo būkle stebėjosi L. Rusienė.
Rado namų nelegalų
Yra ir kitų paradoksų. Kai kurie namai sudegę ir bešeimininkiai, taigi jų nėra kaip išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Kitur priešingai – name gyvenama, bet jis juridiškai neegzistuoja. Toks tributis yra ir Pangesų kaime. Vokiškas šimtametis pastatas, manoma, po karo buvo apgyvendintas kolūkio paskyrimu, bet taip ir liko neįregistruotas. Privatizacijos metu jo vėlgi nebuvo jokioje apskaitoje, ir namas „praslydo“. A. Kampo nuomone, būtent daugiabučių administravimo procesas parodė, kad Priekulės seniūnijoje kolūkio apskaita galimai buvo atmestina, mat neįteisintų namų čia yra ne vienas. Dabar jie tapo valstybės nuosavybe, o Savivaldybė rengia dokumentus, leisiančius juos perimti savo atsakomybėn. Tada gyventojai penkeriems metams taps nuomininkais ir vėliau galės savo butus išsipirkti.
Ant savo pečių atsakomybę už namų būklę prisiėmę gyventojai nuo kontrolės neišsisuks. Savivaldybė kartą per dvejus metus tikrins, kaip pildomi namo techninės priežiūros žurnalai, ar vyksta gyventojų susirinkimai, ar kaupiamos lėšos namo atnaujinimui, ar rengiami namo priežiūros ir atnaujinimo planai ir pan. Tiek miesto, tiek kaimiškos daugiabučių namų bendrijos ir jungtines veiklos sutartis pasirašiusių namų atstovai Savivaldybei privalės teikti dokumentus ir įrodyti, kad namo priežiūra nėra formali. A. Kampas akcentavo, kad oficialiems atstovams avarijos atveju grės tokia pat teisinė atsakomybė kaip ir Savivaldybės priskirtam administratoriui. Dėl to pasirenkant savo atstovus naivu tikėtis, kad taip tiesiog išsisuksite nuo administravimo formalumų.
Temos tęsinį apie administratorių patirtį skaitykite kitame „Bangos“ numeryje.
Jolanta VENSKUTĖ
UAB „Gargždų būstas“ nuotr.
