Daugiausia gaisrų – Priekulės seniūnijoje

Pernai Gargždų PGT užregistruota gaisrų penktadaliu mažiau nei ankstesniais metais, tačiau padaugėjo gelbėjimo darbų. Apie pusė gaisrų įsiplieskė dėl neatsargaus elgesio, o penki – dėl tyčinio padegimo.

Gelbėjimo darbų daugiau

Pasak Gargždų PGT vyriausiojo specialisto Arūno Armalio, per 20 metų gaisrų vidurkis Klaipėdos rajone – 250. Praėjusiais metais užregistruoti 206 gaisrai. „Palyginti su 2018 metais, jų sumažėjo 16 proc., tačiau ketvirtadaliu padaugėjo gelbėjimo darbų – 220, – kalbėjo pareigūnas. – Kačių iš medžių nevažiavome gelbėti, bet daugiau buvo eismo įvykių, kur teko tvarkyti aplinką, dažniau reikėjo pagalbos specialiosioms tarnyboms. Pasitaikė ir nepagrįstų, melagingų pranešimų.“ Pernai Gargždų PGT užregistruota 600 išvykimų.

Praėjusiais metais daugiausia gaisrų kilo Priekulės seniūnijoje – 50, o Dovilų – 40, mažiausiai, tik 3 – Judrėnų, bet ankstesniais buvo vienas. Endriejavo seniūnijoje pernai įsiplieskė 7 gaisrai – tiek pat ir užpernai.

A. Armalio teigimu, didžioji dalis gaisrų kilo atviroje teritorijoje – degė žolė, miško paklotė. „Pernai degė 12 šiukšlių konteinerių, iš jų 8 – Priekulės seniūnijoje, nes čia gyventojai kūrena kietuoju kuru ir įsitikinę, jog kelias dienas inde pabuvę pelenai jau nebepavojingi ir juos iškrato į šiukšlių konteinerius, nors ant šių pažymėta, kad pelenus pilti draudžiama“, – dėstė pareigūnas.

Dūmų detektoriui palėpė – ne vieta

Nuo 2018 metų gyventojai privalo savo būstuose įsirengti dūmų detektorius. Gargždų PGT kartu su rajono Savivaldybės ugniagesiais ir Klaipėdos 3-iosios ugniagesių komandos pareigūnais vykdo tęstinę akciją „Gyvenkime saugiai“. Pernai jie aplankė 3 450 būstų. „Kuriozinių dalykų pastebėjome: vienas gyventojas dūmų detektorių pasikabinęs palėpėje, šalia dūmtraukio, kiti – katilinėje arba virtuvėje, nes ten esą pavojingiausia, – šypsodamasis atskleidė A. Armalis. – Keista, kad žmonės neskaito instrukcijos ir nežino, kad dūmų detektorių reikia pritvirtinti miegamajame arba koridoriuje prieš jį.“

Pernai ir užpernai nuo gaisrų nukentėjo po vieną ūkininką, kurie didelių nuostolių patyrė sudegus ūkiniams pastatams. Praėjusiais metais supleškėjo Balsėnų ūkininko turtas. Pasak A. Armalio, abiem atvejais garažuose šie gyventojai laikė didelį kiekį kuro. „Pradegus talpoms, jis išsiliejo ir ugnis išplito pastatuose. Nuostoliai būtų buvę mažesni, jeigu kuro ten nebūtų laikę“, – teigė pareigūnas.

Jis taip pat įspėjo, kad šildymo sezono metu gyventojai prie krosnių nelaikytų degių medžiagų, nes, iškritus žarijai, gali įsiplieksti gaisras, be to, itin svarbu laiku išvalyti dūmtraukį. Ir jūs, rūkaliai, nemėtykite nuorūkų kur pakliūva – nevalia netgi į šiukšlių konteinerį.

Užsidegė kaimynų tujos

Karštą praėjusią vasarą registruoti 5 nelaimingi įvykiai dėl žaibo iškrovos, kilo 3 gaisrai. Karklėje vienos sodybos šeimininkas, norėdamas atbaidyti paukščius, kad šie nenutūptų ant namo kraigo, pritvirtino metalinius sraigius. Žaibolaidžio nesant, šie pritraukė žaibą ir sukėlė gaisrą. Sudegė stogas, suniokotas antras aukštas, sulietos patalpos apačioje.

„Pakrantės“ sodininkų bendrijoje, gyvenamajame pastate, gyventojas įsirengė garso įrašų studiją. Žaibolaidis buvo, tačiau jis nepadėjo, nes buvo per daug elektroninių prietaisų ir tai pritraukė žaibą. Įsiplieskus gaisrui sudegė dalis namo.

A. Armalio teigimu, pernai 5 gaisrus žmonės sukėlė atlikdami ugnies darbus. Antai pjaustant armatūrą nuo kibirkšties užsidegė žolė. Niekas nepagalvojo, jog pjaustant senas metalines konstrukcijas užsidegs garažo vartai. Tveriant sklypą metaline tvora, užsiliepsnojo kaimynų tujos. O 5 gaisrai Dumpių sąvartyne kilo savaime užsidegus medžiagoms.

Pareigūnas įspėjo nejungti daug elektrinių prietaisų į vieną kištukinį lizdą – dėl elektros ilgintuvo perkrovimo pernai įsiplieskė 2 gaisrai.

Jis priminė, kad reikia laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių sulaukus pavasario.

Žmonės įsigudrino atliekas kūrenti statinėje. Pernai dėl to didelė nelaimė įvyko Dituvos sodininkų bendrijoje. „Sklypo savininkas, statinėje degindamas augalines atliekas, popierinius maišus, bandė juos suspausti, bet šie netikėtai sprogo. Žmogus stipriai apdegė veidą, rankas, susižalojo akis“, – kalbėjo A. Armalis.

• Praėjusiais metais Gargždų PGT užregistruoti 206 gaisrai, 220 gelbėjimo darbų, iš viso 600 išvykimų. Atviroje teritorijoje – 78 gaisrai, gyvenamosios paskirties pastatuose – 44, degė 27 transporto priemonės.
• Daugiausia gaisrų – 52 kilo balandį, mažiausia – spalio ir lapkričio – po 5.
• Sodininkų bendrijose įsiplieskė 17 gaisrų. Rajone sudegė 18 ūkinių pastatų. 98 gaisrai – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 5 tyčiniai padegimai, 2 gaisrai – dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, 3 gaisrus žmonės sukėlė atlikdami ugnies darbus.
• Pernai surengta 14 mokomųjų evakuacinių taktinių pratybų ne tik mokyklose, bet ir įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 100 darbuotojų.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.