Devyniasdešimtmetė endriejaviškė pasitiko su daina
Endriejavo seniūnijos administracija puoselėja gražią tradiciją – pagerbia vyresnius gyventojus, sulaukusius jubiliejinio gimtadienio. Praėjusį savaitgalį seniūnė Laimutė Šunokienė ir socialinė darbuotoja Danutė Lukauskienė pasveikino 90-ojo gimtadienio sulaukusią endriejaviškę Marijoną Stonytę–Matutienę.
„Kai atvykome pasveikinti jubiliatę, ji mums padainavo sūnaus sukurtą dainą. Marijona apdovanota gražiu balsu“, – pasakojo seniūnė.
Ilgaamžė tebėra guvi, energinga, išsaugojusi dvasinę ramybę, nors gyvenime neaplenkė negandos.
Marijona gimė Endriejavo seniūnijoje, Tickinų kaime. Jai teko patirti samdinės dalią. Sulaukusi 24-erių metų, ištekėjo už antkoptiškio Benedikto Matučio ir liko gyventi tėvų ūkyje. Su vyru plušėjo tuomečiame „Bolševiko“ kolūkyje. Seniūnė gyrė šią darbščią šeimą. Prieš tris dešimtmečius Endriejave patys pasistatė namą, kuriame iki šiol gyvena su dukra Irena. Ji Endriejavo vidurinėje mokykloje dirba matematikos mokytoja. Į mokslus išleido ir kitus 3 vaikus: sūnus Gediminas ir dukra Zinaida (deja, jau ilsisi amžinybėje) tapo gydytojais, o sūnus Karolis – inžinieriumi.
Pasak L. Šunokienės, Marijona nuo jaunumės buvusi drąsi, ryžtinga kovotoja už save ir savo šeimą. Antrojo Pasaulinio karo metais rusų kariškiai ją išvežė į Agluonėnus statyti aerodromą, kuris taip ir liko nepastatytas. Baigusi tik pradinę mokyklą, ji per mėnesį sugebėjo pramokti rusų kalbą. Marijonai teko susidurti ir su saugumiečiais, bet šeima išvengusi tremties į Sibirą.
„Turbūt Dievas mus saugojo, tebesaugo ir dabar“, – ištarė M. Matutienė ją pasveikinusioms viešnioms.
Matučių sodyboje stūkso meniškas koplytstulpis, pargabentas iš Tickinų. Jis yra paveldo objektas, saugomas valstybės. O koplytstulpis saugo gerą šių namų aurą.
