Didžiausias įvertinimas Nakvynės namų darbuotojams – artimųjų padėka
Liaudies išmintis sako: niekada neišsižadėk lazdos, tiurmos ir ubago terbos. Gargždų socialinių paslaugų centro padalinio Nakvynės namų vedėja socialiniams reikalams Danguolė Ėringienė patikino, jog benamiu gali tapti ir koks nors buvęs vadovas ar kitas išsilavinęs žmogus, atsidūręs beviltiškoje situacijoje. „Nakvynės namų tikslas – padėti žmogui oriai gyventi“, – kalbėjo ji.
Laisvų vietų nėra
Tryliktus metus Gargžduose veikiančiuose Nakvynės namuose apgyvendinimo paslauga pasinaudojo apie 130 Klaipėdos rajono gyventojų. Pasak padalinio vadovės D. Ėringienės, čia jie atsiduria dažniausiai dėl alkoholio priklausomybės ir psichikos sutrikimų. Iš gatvės ar laikinos pastogės, kur žmogaus gyvybei gresia pavojus. Nakvynės namų darbuotojai bendradarbiauja su socialinio darbo organizatoriais seniūnijose, planuoja paslaugas.
Apgyvendinimo Nakvynės namuose paslauga teikiama iki 1 metų ir ilgiau tik rajono gyventojams. Iš ten kelias dažnai veda į globos namus arba į nežinią – anot vadovės, nepriversi žmogaus gyventi taip, kaip jis nenori. Kartais iš Nakvynės namų gyventojams pasiseka grįžti pas savo artimuosius, o savarankiškai gyventi neturi lėšų: mažiausia socialinė pašalpa yra 256 eurai – neišsinuomosi būsto, netgi socialinio buto neišlaikysi.
Nakvynės namai įkurti netoli Viliaus Gaigalaičio globos namų buvusiame ūkiniame pastate, bet niekas čia neprimena ankstesnės funkcijos. Tai tvarkingos, jaukios gyvenamosios patalpos su visais komunaliniais patogumais, virtuve, buitine technika. Iš viso 5 triviečiai kambariai – trys vyrų ir du moterų. Jie visada pilni – jei atsiranda laisva vieta, tai tik laikinai.
Kuria jaukią aplinką
Prie Nakvynės namų įrengti gėlynai, akį džiugina dailiai nupjauta veja, dekoratyviniai augalai, iš kurių vienas atrodė tarsi gėrio simbolis šioje aplinkoje. Pakeltose lysvėse veši svogūnai, žirniai, jau nuimtas špinatų derlius, šiltnamyje žaliuoja pomidorai, paprikos.
„Mes kaip šeima: dirbame, tvarkome aplinką kartu – savo pavyzdžiu stengiamės užkrėsti gyventojus, – kalbėjo individualios priežiūros darbuotojas Ernestas Bukauskas. – Plauname pastato fasadą, langus, patys trinkelėmis išklojome takus – kuriame jaukią namų aplinką, kad žmogus jaustųsi komfortiškai, norėtų čia gyventi.“ Jis, anksčiau panašų darbą dirbęs Kauno įstaigoje ir nuo pat įsikūrimo pradžios Gargždų nakvynės namuose, pastebėjo, kad šie skiriasi nuo didmiesčio – tvarkingesni, gražesni, čia labiau rūpinamasi žmonėmis.
Šalia Nakvynės namų yra du konteineriniai nameliai. Viename teikiama laikino apnakvindinimo paslauga nuo 20 val. iki 8 val. blaiviems, neturintiems kur pernakvoti žmonėms. Kartą šia paslauga pasinaudojo prancūzai keliautojai. Kitame namelyje apgyvendinami dėl smurto artimoje aplinkoje policijos pareigūnų atvežti asmenys.
Benamiu tampa ir direktorius
Padalinio vadovė D. Ėringienė neslėpė, kad jai, diplomuotai specialistei, Nakvynės namai nebuvo svajonių darbo vieta. „Bet supratau, kad čia gyvena žmonės, su kuriais reikia pagarbiai elgtis, aiškinti pusvalandį ar valandą, kol supranta esmę, ir ieškoti kompromiso, – šypsojosi nuo pat įsikūrimo Nakvynės namams vadovaujanti D. Ėringienė. – Kalbantis su žmonėmis galima pasiekti gerų rezultatų.“
Ji pasakojo, kad netikėtai dingo vienas gyventojas, Nakvynės namuose praleidęs dvejus metus. Susirūpino vadovė, artimieji. Šiuo atveju, kai išeinama nepranešus, neparašius pareiškimo, galima šalinti iš karto. „Sūnus to bijojo: sakė, kad tėvas Nakvynės namuose 2 metus ištvėrė nevartojęs alkoholio – to nėra buvę, anksčiau blaivaus nebuvo matęs, ir netikėjo, kad jis gali išblaivėti. Sūnus padėkojo mums – tai buvo džiuginantis įvertinimas už mūsų nematomą darbą, – atskleidė D. Ėringienė ir nuotaikingai pridūrė: – Pas mus – reabilitacija.“
Sūnus surado tėvą, parvežė apgirtusį ir prašė palikti Nakvynės namuose. Vadovė pastebėjo, jog skyrybos, alkoholis ir sveikatos pašlijimas dažniausiai vyrus nustumia į beviltišką situaciją – atsiduria gatvėje. Joje gali atsidurti net buvęs direktorius: nuo alkoholio poveikio dingsta savisaugos instinktas – užrašo būstą moteriai. Vyrui susirgus, jo nebeįsileidžia.
D. Ėringienė kalbėjo, kad Nakvynės namų tikslas – padėti žmogui oriai gyventi. „Orumas atsiranda, kai su žmogumi pagarbiai elgiamasi, žadinama motyvacija: grįžta tikėjimas gyvenimu ir pasitikėjimas savimi. Pajutęs šilumą, atjautą, supratimą, pradeda siekti kažko gražesnio, keisti savo gyvenimą – mes padedame, skatiname. Tai padarė ne vienas mūsų gyventojas – net artimieji buvo numoję ranka, kad dėl jų neverta vargti, – atskleidė D. Ėringienė. – O kai šie keičiasi, grįžta ir dėkoja mums. Apsilankę džiaugiasi, kad jų artimieji gyvena tvarkingoje, jaukioje aplinkoje, visi fiziologiniai poreikiai patenkinti, ir bendrystę turi.“
Ji prisipažino, kad jau išmoko atskirti atvykusius žmones – neklysta spręsdama, kuris liks Nakvynės namuose, o kas ne. Pastebi iš elgesio, charakterio ir supranta, kad žmogus nežada keistis. Ir gatvėje atpažįsta būsimus klientus.
Nuo dokumentų iki socialinių ryšių
D. Ėringienė – ir Nakvynės namų vadovė, ir socialinė darbuotoja, čia dirba kartu su 8 individualios priežiūros darbuotojais. Nakvynės namuose visą parą jie budi, palaiko tvarką.
„Mano darbas prasideda nuo pat ryto: reikia registruoti pas gydytojus, pasirūpinti vaistų išrašymu, vežti pas specialistus, atkurti socialinius ryšius su artimaisiais, įkalbėti su jais susitikti, – dėstė padalinio vadovė. – Kartą žmogus atvyko be asmens dokumento – teko spręsti, ką daryti. Nakvynės namų gyventojai turi gauti pajamų, kad galėtų išgyventi. Dėl darbingo amžiaus asmenų tenka kreiptis į Užimtumo tarnybą, po to išryškėja ligos, susirgimai dėl priklausomybės. Reikia lydėti pas psichiatrą, neurologą, tvarkyti neįgalumo dokumentus. Nustačius specialiuosius poreikius, įrašomi į eilę apsigyventi globos namuose.“
Du kartus per savaitę D. Ėringienė, paėmusi sąrašą iš Nakvynės namų gyventojų, važiuoja į parduotuvę nupirkti jiems maisto. Ne visi juk gali turėti grynųjų pinigų – vos tik jų gavę, skuba išleisti pigiausiam alkoholiui. Taigi šie savo pinigus patiki vadovei, kuri perka gyventojams maistą, vaistus, higienos priemones ir renka atsiskaitymo kvitus.
Nakvynės namai bendradarbiauja su „Maisto banku“ ir džiaugiasi parama – ilgo galiojimo maisto produktais. Aštuoni gyventojai, kurių mažiausios pajamos, gauna „Brožių virtuvės“ pietus, už kuriuos sumoka rajono Savivaldybė.
Nakvynės namų gyventojai kartais su darbuotojais suruošia bendrus pietus, talkų metu kepa šašlykus savo pačių sumūrytoje šašlykinėje.
D. Ėringienė kalbėjo, jog Nakvynės namai kasmet atnaujinami – kambariuose, sanitariniuose mazguose atliekamas kosmetinis remontas. Įrengus atskirą katilinę, labai atpigo šildymas. Vandens filtras pagerino vandens kokybę. Planuojama įrengti rūkomojo pastoginę, pastatyti naujus suolus.
Sava svetima pastogė
Pasisekė pasikalbėti su kai kuriais Nakvynės namų gyventojais. Prieš metus čia apsigyvenusi Birutė labai džiaugėsi. „Dukra užsienyje, man neužtenka pinigų išsinuomoti kambario – neturiu viso darbo stažo, tai labai maža pensija. Esu baigusi žemės ūkio technikumą. Dirbau visą gyvenimą pas ūkininkus, prekiavau turguje, bet blogas mano gyvenimas buvo, – atskleidė ji. – Man čia labai gerai – ideali tvarka, kurią turime palaikyti. Yra dušai, kur gali maudytis, kiek nori. Kaip šeima gyvename. Mūsų žmonės geri – kartais bendrus pietus surengiame. Mūsų vadovė – Dievo siųstas žmogus – visais labai rūpinasi, viską padaro, ką tik pasakai. Ir budėtojai geri.“ Birutė parodė savo kambarį, gėles, kurios jai labai patinka.
Penktus metus čia laiką leidžiantis Vigintas prisipažino, kad į Nakvynės namus pateko per alkoholį ir net pašalintas dėl to buvo. Ant lovos – žurnalas. Skaito ir prie televizoriaus nueina pasėdėti. „Gerai sugyvenu su kambario draugais. Daug čia jų gyveno – buvo ir iš kalėjimo grįžusių, – kalbėjo Vigintas. – Čia visko užtenka, viskas gerai. Su vadove galima pasikalbėti apie viską, ji išsprendžia, ką tik pasakai.“
Vidas vaikštinėjo Nakvynės namų kieme. Prieš metus apsigyvenęs vyras sakė, jog čia geriau nei slampinėti gatvėje. „Yra lova, televizorius, skalbyklė, džiovyklė. Nieko nereikia galvoti – viskuo pasirūpina“, – dėstė jis.
Individualios priežiūros darbuotojas E. Bukauskas pagyrė Vidą už darbštumą – neraginamas laisto, ravi. Vidas rodė pakeltas lysves, kuriose žaliuoja daržovės. „Štai kokį daržą pasidarėme, – patenkintas ištarė pašnekovas. – Dirbti – geras užsiėmimas.“
Vidas patikino, jog kadaise dirbęs vairuotoju „Bangos“ laikraščio redakcijoje. „Aš visą laiką skaitau „Bangą“ – du kartus per savaitę einu į parduotuvę pirkti laikraštį“, – sakė jis.
Gargždų socialinių paslaugų centro padaliniui Nakvynės namams pernai skirta 248,6 tūkst. Eur. Iš jų Savivaldybės biudžeto lėšų – 234,9 tūkst. Eur. Šiemet – 268,1 tūkst. Eur, iš kurių 250,3 tūkst. Eur Savivaldybės lėšos.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
