Dingusių lakūnų paieška verta atsiprašymo

Egidijaus JANKAUSKO („Vakarų ekspresas“) nuotr.: trečiadienį dingusių pilotų artimieji Klaipėdoje susitiko su krašto apsaugos ministru J. Oleku ir išsakė savo lūkesčius dėl tolimesnės lėktuvo įgulos paieškos.

Praėjusį šeštadienį Lietuvą sukrėtusi orlaivio „An-2“ katastrofa nepaliko vilčių, kad juo skridę pilotai Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis galėjo išsigelbėti. Tarnyboms prisibrovus prie 124 metrų gylyje nugrimzdusio lėktuvo pasitvirtino tik tai, kad geriausi pasaulyje tokio tipo orlaivio pilotai jį buvo nutupdę idealiai. Tačiau po to laukęs susidūrimas su vandens stichija tapo neįveikiamas – jau aišku, kad bent vienam iš pilotų evakuotis nepavyko.

Dingo per 15 minučių

Apie Žemės ūkio aviacijos įmonei „Klaipėdos avialinijos“ priklausiusio lėktuvo „An-2“ ir jo įgulos dingimą Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centras pranešė šeštadienį 18.09 val., kai su lėktuvo įgula nebepavyko susisiekti, o savininkų bendrovė patvirtino, kad lėktuvas aerodrome nenusileido.

Lietuviai buvo ir pagrindiniai „An-2“ pilotų instruktoriai. Kolegos tvirtina, esą po jų instruktažo ore jaunesni pilotai išlipdavo braukdami prakaitą. Dėl to „Klaipėdos avialinijų“ direktorius Viktoras Šišniauskas iš pradžių neabejojo, kad jo darbuotojai iš skęstančio lėktuvo turėjo išsigelbėti ir panaudoti visas jame buvusias gelbėjimosi priemones: plaustą, liemenes, hidrokostiumus. Tačiau V. Šišniauskas pripažįsta, kad reali gelbėjimosi situacija teorinius dėsnius galbūt paneigė. „Yra filmuota medžiaga, kurioje matome, kad smūgis į vandenį visgi buvo stiprus. Į pilotų kabiną yra sulėkę nemažai daiktų. Galbūt jie atsidūrė neadekvačioje situacijoje, gal prisitrenkė“, – penktadienį savo versiją „Bangai“ išsakė direktorius. Jis ketvirtadienį buvo susitikęs su krašto apsaugos ministru J. Oleku ir aptarė lėktuvo iškėlimo operaciją. „Klausė, ar reikėtų kelti tik kūnus, ar lėktuvą. Aišku, iš mūsų pusės nėra finansinių galimybių iškelti lėktuvą“, – pripažino V. Šišniauskas ir vylėsi, kad tokių resursų turi valstybė. Iškeltas lėktuvas greičiausiai bus pargabentas į aerodromą Dirvupiuose, kur jį tirtų tyrėjai.

„An-2“ skrido iš Švedijos į Lietuvą, turėjo įveikti maždaug 400 km atstumą virš jūros. Patikslintais duomenimis, paskutinį kartą radijo ryšiu su dispečeriais, dirbančiais Palangos oro uoste, lakūnai A. Mačiulis ir A. Selmistraitis susisiekė 16.20 val., likus 97 jūrmylėms (180 km) iki Palangos. Jokio įtarimo apie galimą gedimą lakūnai neišsakė. Planuota, kad Klaipėdos oro uoste Dirvupių k., Klaipėdos rajone, lėktuvas nusileis po valandos – 17.20 val.

Dabar, kai lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne, tampa aišku, kad nelaimė vyrus ištiko praėjus keliolikai minučių nuo paskutinio užmegzto radijo ryšio. „An-2“ yra nugrimzdęs 116 km nuo kranto, maždaug 700 m nuo tos vietos, kur orlaivį paskutinį kartą fiksavo Švedijos kariniai radarai. Švedai patvirtino lėktuvą fiksavę dar 16.35 val.

Rado po trijų dienų

Nelieka abejonių, kad lėktuvo ir jo įgulos paieška pradėta organizuoti gerokai po to, kai objektas nugrimzdo į jūrą. Preliminariais skaičiavimais, ant vandens nutupdytas lėktuvas galėjo išsilaikyti 5–10 min.

Iki pat trečiadienio Lietuvos bei į pagalbą pasitelktos Latvijos ir Švedijos karinės oro ir jūrų pajėgos bandė ieškoti gyvų įgulos narių. Deja, antradienį po pietų pasitelkus Lietuvos karinių jūrų pajėgų priešmininį laivą „Kuršis“ buvo rastas lėktuvas, o Klaipėdos universiteto turima povandeninių objektų apžvalgos vaizdo įranga ketvirtadienį padėjo įžiūrėti viduje esantį vieno iš lakūnų kūną. Pagal avalynę artimieji atpažino, kad tarp kėdžių sukniubęs A. Mačiulis. Kol kas nežinoma, ar jo kolega A. Selmistraitis spėjo išlipti iš lėktuvo. Gali būti, kad antrasis lakūnas irgi likęs viduje, mat per visą paieškos laiką vandenyje nerasta jokių gelbėjimąsi liudijančių priemonių.

Vyriausybė ieškos kaltų

Orlaivio salone rastas vieno lakūno kūnas patvirtino blogiausią scenarijų – jūros paviršiuje tris dienas įgulos ieškota bergždžiai. Nepaisant to, nacionaliniu lygiu pripažįstama, kad

Šlapšilės kaime gyvenusiam A. Mačiuliui ateinantį pirmadienį būtų suėję 62 metai. 61-uosius metus ėjęs A. Selmistraitis su šeima gyveno Gargžduose. Abu pilotai buvo geriausi pasaulyje „An-2“ specialistai, ore praleidę daugiau kaip 14 tūkst. valandų, turintys 40 metų skraidymo patirtį. „Klaipėdos avialinijose“ pilotai dirbo nuo 1976 m. ir ne tik pilotavo vadinamuosius „kukurūznikus“, bet ir aptarnavo juos turinčius savininkus iš viso pasaulio. Į Lietuvą „An-2“ buvo gabenami iš Švedijos, Suomijos, Danijos ir kitų šalių, mat būtent A. Mačiuliu ir A. Selmistraičiu pasitikėjo tokių lėktuvų turėtojai. Neretai patys pilotai vykdavo į užsienį, kur atlikdavo orlaivių techninį aptarnavimą. Baltijos jūrą su „An-2“ jie buvo perskridę daug kartų.

gelbėjimo operacija buvo chaotiška. Katastrofa, anot LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės, parodė už žmonių gelbėjimą atsakingų institucijų veiksmų koordinavimo stoką. Pats krašto apsaugos ministras J. Olekas atsiprašė dingusių pilotų artimųjų už tai, jog gelbėjimo operacija sukėlė abejonių.

Priminsime, kad dingusiųjų paiešką nutraukti ketinta dar sek­madienį, praėjus vos parai nuo lėktuvo dingimo virš Baltijos jūros. Mokslininkų skaičiavimu, tai maksimalus laikas, kiek žmogus pajėgtų išgyventi atviroje jūroje pagal tuo metu buvusią vandens ir oro temperatūrą.

Lakūno A. Mačiulio dukrai Brigitai Mačiulytei ėmus asmeniškai kontaktuoti su paiešką vykdžiusiomis tarnybomis, pavyko išreikalauti, kad paieška būtų tęsiama. Tik po tragediją išgyvenančios dukters skambučio į asmeninį ministro J. Oleko mobilųjį telefoną lėktuvo dingimo vietoje pasirodė ir priešmininis laivas „Kuršis“ su filmavimo įranga. Tai tapo akibrokštu ne tik visuomenei, bet ir Vyriausybės, Seimo atstovams. Dėl to penktadienį susitikę Vyriausybės ir Lietuvos kariuomenės vadovai sudarė specialią komisiją, tirsiančią nelaimę. Savo ruožtu Lietuvoje analogų neturinčią katastrofą tirti žada ir Seimas. Tyrimą dėl katastrofos aplinkybių yra pradėjusi ir Klaipėdos apygardos prokuratūra. Oficiali dingusiųjų paieška nutraukta ketvirtadienį vakare.

• Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas patvirtino, kad dėl orlaivio iškėlimo derinamasi su keliomis šalimis, tarp kurių Švedija, Olandija, užklausimai nusiųsti ir kitoms šalims. Greičiausiai iškėlimas prasidės ne anksčiau kaip savaitgalį. Kol kas neskelbiama, kiek tokia paslauga kainuos ir kas ją finansuos. Vien apžiūra dėl kėlimo gali kainuoti apie 20 tūkst. eurų.
• Iš jūros dugno iškėlus lėktuvą bus aiškinamasi, dėl ko orlaivis buvo priverstas leistis jūroje. Filmuota medžiaga patvirtino, kad „An-2“ pilotai jį nutupdė meistriškai, nes ypatingų apgadinimų nematyti. Dėl to aviacijos specialistai daro prielaidą, kad lėktuvą visgi ištiko vienintelio jo variklio gedimas. Tai ypač glumina lėktuvą skrydžiui ruošusius technikus, mat per keletą patikrinimų neužfiksuota jokių nesklandumų. Abu lietuviai pilotai lemtingąjį lėktuvą į Lietuvą turėjo parskraidinti iš Danijos, kurioje šis buvo remontuojamas. Šį „An-2“ „Klaipėdos avialinijos“ dar pernai nusipirko iš švedų ir vis taikė tinkamą laiką pirkinį parsigabenti. Tarsi patikrindami pirkinio techninę būklę, vyrai iš Danijos pirmiausia nuskrido į Švediją. Per pusantros valandos trukusį skrydį jiedu trūkumų nepastebėjo ar bent jau apie juos neužsiminė ir pasipildę kuro atsargas pakilo skristi per Baltijos jūrą į namus.