Diskusijų vėjai Tarybos posėdyje dėl saulės elektrinių ir vėjo jėgainių: kur jos bus statomos?
Praėjusį ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje svarstyti sprendimo projektai dėl atsinaujinančių energijos išteklių – saulės elektrinių ir vėjo jėgainių parkų. Diskusijų sukėlė klausimas dėl nekilnojamojo turto neapmokestinamojo dydžio, mokesčio tarifų nustatymo ir mokesčio lengvatos, kuris susijęs ir su saulės elektrinėmis, vėjo jėgainėmis, bei klausimas dėl atsinaujinančių energijos išteklių inžinerinės infrastruktūros vystymo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano tvirtinimo. Juo siekiama nurodyti teritorijas, kur galėtų įsikurti saulės elektrinių ir vėjo jėgainių parkai bei reglamentuoti darnią plėtrą, kuri leistų didinti energetikos nepriklausomumą, tačiau nekenktų aplinkai ir gyventojams.
Posėdyje dalyvavo visi 27 nariai, svarstyti 46 klausimai, išklausytos 3 informacijos.
Siūlė nedidinti tarifo
Politikų pasisakymų susilaukė ir sprendimo projektas dėl nekilnojamojo turto neapmokestinamojo dydžio, mokesčio tarifų nustatymo ir mokesčio lengvatos. Juo siekiama nustatyti veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, fiksuoto pajamų mokesčio dydžius ir lengvatas 2026 metams. Kaip rašoma Tarybai pateiktame aiškinamajame rašte, fiksuoto dydžio pajamų mokestis nustatomas 86 veikloms. Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, pristatydamas klausimą, pagarsino ir Tarybos nario, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovo Juliaus Pozingio pateiktą atskirąją nuomonę.
Opozicijos atstovas siūlė nekilnojamojo turto objektams – kitos paskirties inžineriniams statiniams, į kuriuos įeina ir atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems energijos gamybos statiniams, t. y. vėjo elektrinėms, jėgainėms, saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams – palikti 1,1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės vietoj siūlomų 3 proc.
Politiko kolega, opozicijos lyderis, Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Justas Ruškys siūlė apmąstyti tokį siūlymą, nes žaliosios energetikos vystytojai yra susiplanavę investicijas ar jau vykdo jas: „Siekdami skatinti žaliąją energetiką, neturėtume jų bauduoti daugiau negu, pavyzdžiui, tų pačių padangų sandėlių, kuriems paliekame 0,5 ar 1 proc. tarifą.“
Tarybos narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas Martynas Martišauskas teigė, kad, patvirtinus siūlomą sprendimą, bus prarasta galimybė išsiųsti žinutę verslų plėtrai, energijos didinimui. „Protokole viename iš motyvų nurodoma, kad aplinkinės savivaldybės irgi siūlo taikyti 3 proc. tarifą, su mažesniu tarifu mes išsiskirtume Vakarų regione ir pakviestume čia kurtis atsinaujinančią energetiką, kas vėliau suteiks papildomos energijos, kurios taip ieško pramonė, kas sukurs darbo vietas ir t. t. Čia yra visa gera domino grandinė, tą siūlau tikrai įvertinti“, – akcentavo politikas.
Reikia atstovauti žmonių nuomonei
Daugumos atstovas, Tautos ir teisingumo tarybos narių grupės narys Sigitas Karbauskas turėjo priešingą nuomonę: „Siūlyčiau įvesti didesnį mokestį, nes apmokestinama tik 10 proc. investicijų bazė. Mes iš gyventojų nuomonės irgi žinome – atsinaujinanti energetika ne visada puošia gamtą, gyventojų apklausos rodo nepritarimą.“ Tarybos posėdyje taip pat paaiškinta, kad apmokestinamas tik nekilnojamasis turtas, tad įranga, kurią galima numontuoti, t. y. saulės kolektoriai, vėjo jėgainės sparnai yra neapmokestinami. Tačiau yra tik vienos savivaldybės – Šilutės – pavyzdys, kai elektrinės vertė yra 400 tūkst. eurų, tarifas taikomas tik 40 tūkst. eurų, t. y. 10 proc., būtent tam turtui, kuris yra nekilnojamasis. Meras pridūrė, kad vėjo jėgainių apmokestinamas tik stiebas ir padas, o generatorius – ne, kas sudaro pagrindinę vėjo jėgainės kainą.
Tarybos narė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Eglė Jaugelavičė atstovavo gyventojų interesams teigdama, kad reikia įsiklausyti į žmonių nuomones. „Visų pirma tai yra didžiulė vizualinė tarša, antra – nuo to elektra mums nepinga, trečia – programoje parašyta apie suvartojimą, ne pagaminimą. Aš vis dėlto būčiau už žmones, už švarią, gražią aplinką. Kitas dalykas, kad žmonėms žemės nuvertėja, kai atsiranda atsinaujinančios energetikos išteklių parkai. Išgirskime žmones ir nustokime lygiuotis į tai, kad viską uždėkim žaliąja energetika. Nereikia, reikia pagalvoti, kad svarbiausia yra žmogus, jo kokybiškas gyvenimas ir jeigu parkai nori plėstis ir gaminti, tegul susimoka didesnį mokestį. O Martynui pasiūlysiu pasidomėti, kiek darbo vietų sukuria saulės elektrinių parkai, greičiausiai nė vienos“, – argumentavo politikė.
Už J. Pozingio siūlymą balsavo 9 Tarybos nariai – opozicijos atstovai, 2 susilaikė, 16 balsavo prieš. Balsų pasiskirstymo sulaukė ir sprendimo projektas: už balsavo 18 Tarybos narių, 8 susilaikė, 1 balsavo prieš.
Pažymėtos teritorijos – 5 proc. ploto
Tarybos nariai balsavo dėl atsinaujinančių energijos išteklių inžinerinės infrastruktūros vystymo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano tvirtinimo. Juo siekiama nemažai tikslų: ne tik sudaryti sąlygas darniai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos raidai, suderinti valdžios įstaigų, įmonių ir bendruomenių interesus, aprūpinant vartotojus energijos ištekliais, bet ir užtikrinti sklandžią atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą nepakenkiant gyventojų sveikatai ar aplinkai. Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, jog siekiama reglamentuoti aprūpinimo elektros energija būdus ir (arba) naudotinas energijos rūšis vartotojų teritorijose, nustatyti vėjo jėgainių, saulės energijos parkų statybai tinkamas teritorijas, Be to, numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą ir ekologinę pusiausvyrą.
Tarybai pritarus, teritorijų planavimo dokumento sprendiniais būtų reglamentuojama saulės ir vėjo energetikos plėtra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, parengtas specialusis planas viešai pristatytas visuomenei organizuojant viešąjį susirinkimą, o į gautus gyventojų pasiūlymus pateikti motyvuoti atsakymai. Specialiojo plano sprendiniai taip pat koreguoti atsižvelgiant į gautas derinančių institucijų pastabas. Sprendimo projekto rengėjai taip pat pažymi, kad vėjo jėgainių ir saulės elektrinių plėtra vystoma privačia iniciatyva, tad Savivaldybės biudžeto lėšų poreikio nėra. Savaitę prieš Tarybos posėdį vykusiuose komitetuose buvo pristatyta, kad toks specialusis planas rajone aiškiai nurodomos teritorijos, kur ir pagal kokias taisykles galima įrengti saulės elektrines ar vėjo jėgaines, mat be dokumento, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tokių teritorijų numatyta nebuvo. Šios pažymėtos teritorijos, pasak Savivaldybės mero B. Markausko, užima tik 5 proc. Klaipėdos rajono bendro ploto.
Gyventojai prašo aiškumo
Apie vėjo jėgainių plėtros galimybę Klaipėdos rajone ne kartą rašėme ir „Bangoje“. Įvairių nuomonių girdėta tiek iš gyventojų, bendruomenių, verslo bei žaliosios energetikos bendrovių, nes siekiama didinti Lietuvos energetinį nepriklausomumą, tačiau gyventojams dažnai kliūva vėjo jėgainių ar saulės elektrinių parkų idėja šalia namų. Tai Savivaldybės tarybos posėdyje tvirtino ir Tarybos daugumos atstovė E. Jaugelavičė. Politikė prašė pavesti Administracijos direktorių inicijuoti diskusijas ir parengti reikiamus teisės aktus ar priimti sprendimus, kuriais aiškiai būtų nustatomi reikalavimai dėl žaliųjų zonų įrengimo, neatsižvelgiant į galios dydį, saulės elektrinių statymo apribojimo didesnėse nei vidutinis Lietuvos derlingumo balas žemėse, taip pat neatsižvelgiant į galios dydį, sprendimų, kuriais būtų sprendžiamas dirbtinių saulės elektrinių galios skaidymas, bendruomenių, kurių teritorijose planuojamos saulės elektrinių parkų statybos, tinkamo informavimo.
Savivaldybės meras B. Markauskas teigė, kad tai reikalautų ne tik Tarybos apsisprendimo, bet ir valstybės įsitraukimo. „Ir valstybė keitė tam tikrą reguliavimą: 2022 metais buvo priimtas papildomas reikalavimas dėl apsodinimo perimetro, žaliųjų salų atsiradimo parkuose. Iš esmės pritarčiau tokiam protokoliniam pavedimui, išnagrinėtume, pažiūrėtume, kur reikėtų valstybei keisti teisės aktus, reikėtų kreiptis į Seimą ir Vyriausybę, o kur pati Taryba galėtų kažkiek patikslinti. Bet aš šiandien siūlau pritarti specialiajam planui ir priimti tokį protokolinį pavedimą ir neskubant išnagrinėti, pažiūrėti, kur tuos gyventojų lūkesčius dar galėtume atliepti“, – kalbėjo B. Markauskas.
Nepamirškime valstybės interesų
Opozicijos lyderis J. Ruškys pritarė tokiam specialiajam planui, kadangi jis nurodo aiškias judėjimo kryptis tiek savivaldai, tiek gyventojams ir verslui. „Nežinau, ar čia yra reikalingas protokolinis sprendimas, nes pasitvirtiname planą: leidžiame jam gyventi, po to yra vykdomos monitoringo procedūros, tikrinama, ar jis veikia, neveikia ir inicijuojamos planų korekcijos. Tai yra jau sureguliuotas, sudėliotas procesas“, – poziciją išsakė politikas.
Planą pavadinęs „geriau negu nieko“ opozicijos atstovas M. Martišauskas teigė, kad supranta ir bendruomenes, tačiau yra ir valstybės interesai – plėsti energijos nepriklausomybę. „Suprantu, kad Klaipėdos rajonas savo plotu nebus panacėja ir tiek priskatinę žaliosios energetikos nepadės sukurti 100 procentų. Bet žaliosios energijos investicijos skatinimas yra naudingas visų pirma ir tiems patiems žmonėms, nes 2023 metais patys pajautėme, ką reiškia priklausomybė energetinio BRELL (elektros energijos sistema, kurioje sinchronizuotai veikia Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva ir Latvija) žiedo ir pirkti elektrą šimtais kartų daugiau, mokėti ten tūkstančiais. Tai turėti dabar savo energiją – pigią, švarią, žalią, – mes kažkaip elgiamės kitaip. Aš suprantu, kad bendruomenės, gyventojai – jėga, bet trūksta to valstybinio požiūrio“, – pažymėjo Tarybos narys.
Sprendimo projekto rengėjų nepriklausomas Tarybos narys Antanas Skiotys teiravosi, kokiose seniūnijose būtų planuojama įrengti vėjo jėgaines, mat gyventojų apklausų rezultatai neigiami, o jėgaines draudžiama įrengti natūraliose pievose, ganyklose, miškų plotuose, vandens telkiniuose ir t. t. Buvo pateikta informacija, kad plėtra galėtų vykti Endriejavo, Dauparų–Kvietinių, Vėžaičių, šiek tiek Veiviržėnų seniūnijose.
Už protokolinį pavedimą balsavo 23 Tarybos nariai, susilaikė 1, prieš balsavo 2. Štai už specialųjį planą balsavo 26 politikai, prieš – 1 – Tautos ir teisingumo tarybos narių grupės narys Viktoras Kura, teigęs, kad savo balsavimu prieš siekia atliepti gyventojų nuomonę.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Asociatyvi nuotr.
